Šiais metais Lietuvos architektūra pirmą kartą pristatoma Venecijos bienalėje. Pirmąkart Lietuvą, Latviją ir Estiją suvienijo jungtinė paroda Baltijos paviljone. Ir pirmą kartą VGTU Architektūros fakulteto studentai turėjo galimybę tapti parodos kuratorių komandos dalimi bei pasisemti patirties Venecijoje.
Siūlome susipažinti su praktiką atlikusių VGTU AF studentės Monikos Jocytės ir absolventų Justo Žičkos bei Karolinos Čiplytės įspūdžiais. Jiems uždavėme tris klausimus – kodėl, kaip, kas toliau? Tikimės, kad jų patirtys sudomins bei paskatins architektūros studentus dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose ir ateityje.
Šią savaitę į klausimus atsako – Justas Žička, šiuo metu atliekantis praktiką Baltijos paviljone, taigi, gyvai iš Venecijos:
Justai, kas paskatino dalyvauti šiame projekte – atlikti 2 mėnesių praktiką Venecijos bienalėje?
Dar šių metų ankstyvą pavasarį pradėjau rūpintis ir svarstyt, ką veiksiu baigęs studijas. Vos tik gavus diplomą pradėti dirbti architektų biure nesinorėjo. Rimtai krimtau magistro studijas AF Urbanistikos katedroje, pasibaigus mokslams norėjosi kiek kitokios, sakykime, ekstravagantiškesnės veiklos. Iš tiesų norėjau mokytis toliau ir semtis patirties už Architektūros fakulteto sienų. Tokios galimybės paieškos ilgai netruko: internete radau programą pavadinimu „Erasmus +“, kuria labai susidomėjau. Po kelių dienų mane pasiekė Architektūros fakulteto kvietimas keliauti į Venecijos bienalę ir atlikti 2 mėnesių praktiką. Negalėjau praleisti tokios progos – tai buvo kaip tik man. Galimas ir kitas atsakymo variantas į šį klausimą. Praėjusių metų vasarą dalyvavau Lietuvos architektūros studentų festivalyje SIKON, taip pat žinojau, kad vyksiu į EASA 2016 Nidoje. Jutau tam tikrą architektūrinių renginių kokybės augimą. Norėtųsi kokybę auginti ir toliau, taigi, pasinaudojau pasitaikiusia proga išvykti į Veneciją ir būti Baltijos paviljono dalimi.
Kokia iki šiol labiausiai įsiminusi patirtis dirbant Venecijoje?
Tikriausiai labiausiai įsiminusi patirtis Baltijos paviljone – lankytojų supažindinimas su ekspozicija. Įdomu išgirsti jų nuomonę apie paviljoną ir sovietinio režimo laikotarpį, daugelis parodos lankytojų yra patys patyrę režimą. Taigi galėčiau teigti, kad paviljonas yra savotiška patirčių apsikeitimo vieta. Tai labai skatina pačiam, kaip gidui, įsitraukti į bienalės virtuvę. Kadangi praktika baigia įpusėti, galiu prasitarti, kad lapkričio pabaigoje Baltijos paviljone baigiami darbai. Manau, kad tai taip pat bus įdomus ir veiklus metas, kuomet reikės pakuoti ir nešioti šimtus artefaktų. Tai leis suvokti ir patirti, kaip veikia tokio rango kultūriniai renginiai, o galbūt ateityje net ir pačiam juos organizuoti. Dar viena įsiminusi asmeninė patirtis: kadangi bendra trijų Baltijos šalių ekspozicija vyksta pirmą kartą, tokio išskirtinumo veikiamas išties jaučiuosi pakiliai ir pareigingai. Visos trys šalys – Lietuva, Latvija, Estija – tampa kolektyvinio formato propaguotojomis ir keičia nusistovėjusius standartus.
Kaip manai, kuo ši praktika tau bus vertinga tolesnėje architekto karjeroje?
Manau, kad tokia praktika architektui yra daugiau nei tobula, jei nori įgyti gebėjimą sklandžiai pristatyti projektus, turiu omenyje, verbalinę pusę. Architektui tokie įgūdžiai yra tiesiog būtini, nes šiais laikais rinkai reikia universalaus tipo architektų. Kita vertus, dažnai nutinka, kad dėl plačių specialybės peripetijų suniveliuojame gebėjimus ir talentus su pareigomis. Tokiu atveju nukenčia sprendinių kokybė, laikas praleistas derinant dokumentus ir sprendinius išnaudojamas toli gražu ne meniniam rezultatui pasiekti. Kyla klausimas, ar išties devyndarbis architektas yra tinkamas šių dienų rinkai kokybine prasme? Taigi, manau, kad architektas turi siekti nauju patirčių, kurios jį kaip kūrybingą mokslo žmogų pripildytų šviežiu meniniu užtaisu.
Praktika vyksta: 2016 birželio – lapkričio mėn.
Praktikos organizatoriai:
Baltijos paviljonas Venecijos architektūros bienalėje.
VšĮ „Architektūros fondas“.
VGTU Architektūros fakultetas.
„Studio Romoli Architects“ (Roma).
Projektų dalyvių praktika finansuota iš „Erasmus +“ studentų mobilumo programos lėšų.
