Top Baneris

Medinė architektūra diktuoja naujas tvarumo tendencijas

2024 gegužės 1 d.
Superhub Ronald Tilleman nuotr2Tik SA
Pasidalykite straipsniu

Justina GRAINĖ

Medinės statybos technologijos visame pasaulyje pritaikomos vis plačiau. Mediniai daugiabučiai ir net dangoraižiai kai kuriose šalyse jau tapo kasdienybe ir nieko nebestebina, tačiau Lietuvoje tokie projektai – vis dar naujovė. Pastaraisiais metais sulaukėme net keleto įspūdingų medinukų, kurie ir toliau kloja pamatus tvaresnės statybos progresui. 

Medinės miesto architektūros muziejus supynė tradicijas ir techniką

  • Vieta: Polocko g. 52, Vilnius
  • Architektai: „Vilniaus planas“, architektai: Vincas Brezgys ir Rūta Astasevičiūtė
  • Statybos metai: 1876
  • Atnaujinimo metai: 2022
  • Nuotraukos: Medinės miesto architektūros muziejus

Medinės statybos proveržiui palankiausios būtent Baltijos ir Šiaurės šalys, kur medienos ištekliai ypač gausūs. Be to, būtent čia medinė statyba – jokia naujiena. Priešingai, tiek mūsų krašte, tiek Skandinavijoje puoselėjamos senos medinės statybos tradicijos. 

Vienu tokių pavyzdžių Lietuvoje galėtų būti laikomas Medinės miesto architektūros muziejus. Tai praeivių akį traukiantis medinis pastatas Vilniuje, Polocko gatvėje. Apie restauravimo procesus pasakojusi muziejaus vadovė Indrė Užuotaitė sakė, jog įgyvendinant projektą stengtasi išsaugoti kuo daugiau autentiškų elementų, pastatas taip pat turėjo būti pritaikytas gausiam lankymui – būti šiltas, saugus ir tinkamas žmonėms su judėjimo negalia. 

„Atliekant tvarkybos darbus buvo restauruotos medinės konstrukcijos ir drožiniai, langai ir durys, atkurti neišlikę jų fragmentai, konservuotas ir vienoje iš patalpų restauruotas sienų tinkas ir dekoras, papjė mašė lubų rozetė, ekspozicijų patalpose išsaugotos autentiškos medinių lentų grindys“, – sakė muziejaus vadovė.

medines miesto architekturos muziejus MMAM nuotr
Medinės miesto architektūros muziejus. Muziejaus nuotr.

Medis – kontekstualumui puoselėti. Alberto tiltas

  • Vieta: Žvėrynas, Vilnius
  • Architektai: „DO Architects“ (Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Ignas Uogintas, Kasparas Žiliukas)
  • Ilgis: 110 m
  • Iliustracijos: „DO architects“ vizualizacija

2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė architektūrinės idėjos konkurse pirmąją vietą pelniusiems Alberto tilto projektiniams pasiūlymams, kuriuos pateikė „DO architects“ ir „INHUS Engineering“ kūrėjai. Medinis arkinis 13 m pločio tiltas pėstiesiems ir dviratininkams pagal projektą jungia du Neries krantus keturiose vietose. 

Idėjos autoriai derino projektą prie Žvėryno architektūros, kurioje gausu medinių pastatų, tad ir naujam tiltui pasirinktos klijuotosios medienos konstrukcijos, sukuriančios įspūdingą tūrį ir užtikrinančios mažesnį poveikį aplinkai. Kaip nurodo patys idėjos autoriai, grynos konstrukcinės logikos forma išpildo kompleksiškus situacijos poreikius, kuria minimalistinę architektūrinę išraišką ir užtikrina ekonomišką realizaciją.

tiltas DOARCHITECTS vizualizacija
Starto laukianti medinio tilto pėstiesiems ir dviratininkams Vilniuje idėja. „DO architects“ vizualizacija

Medinė statyba – lankstesnė ir veržlesnė

„VMG Group“ tvarios statybos eksperto Pauliaus Milčiaus teigimu, visi, net ir individualūs pastatai tvarumo aspektu yra svarbūs, nes kiekvienas daro įtaką aplinkai, o kuo jų daugiau, tuos tas poveikis didesnis. 

  • Vokietijoje jau šiuo metu apie 30 proc. vienbučių ir blokuotų gyvenamųjų namų yra statomi iš medinių surenkamųjų konstrukcijų. 
  • Prancūzija, kuri jau prieš ketverius metus deklaravo tikslą 50 proc. viešųjų pastatų statyti iš medienos konstrukcijų, sparčiai kaupia medinių daugiabučių statybos patirtį.
  • Medinės konstrukcijos Skandinavijos šalių viešuosiuose pastatuose šiuo metu ryškiai dominuoja. Švedijoje jau 80–90 proc. individualių namų yra iš jų, o apskritai medienos statyba sudaro apie 30 procentų. Analogiška situacija ir Norvegijoje, panašiu keliu seka ir kitos Šiaurės valstybės. 
  • Lietuvoje šiuo metu iš medinių konstrukcijų statome apie 5 proc. individualių namų, daugiausia remdamiesi parsivežta skandinaviška lengvo medienos karkaso statybos patirtimi.

Medžio ir biofilinio dizaino sinergija. Biurų centras „Viared Center“

  • Vieta: Burosas, Švedija
  • Architektai: „Wingårdhs“
  • Statytojas: „RO-Gruppen“
  • Metai: 2023
  • Plotas: 5000 kv. m
  • Nuotraukos: viaredcenter.se

2023 m. rudenį Švedijoje buvo pristatytas įspūdingas „RO-Gruppen“ kurtas biurų centras „Viared Center“ su pramogų ir laisvalaikio erdvėmis. Projektuotojai ir patys įsikėlė į medinį biurą. Anksčiau įmonės patalpos buvo pripažintos efektyviausiai energiją Švedijoje naudojančiu biuru, nes energijos suvartojimas čia siekė 19 kWh kvadratiniam metrui per metus. 

Ryški medžio apdaila ir gamtos akcentai

Architektai atskleidžia siekę sukurti ryškų, bet kartu užeiti traukiantį pastatą. Todėl pasirinktos šiltai rudos spalvos beicuotos pušies plokštės su matomais medienos raštais, taip suteikiant pastatui tiek mastelio, tiek šilumos. Ryškų pastato siluetą pabrėžia horizontalios medienos plokštės. 

Šis centras pristatomas kaip lengvinantis darbuotojų kasdienybę ir atspindintis ateities siekius saugoti gamtą. Projekte taip pat pritaikytas biofilinis dizainas: pastato išorėje ir viduje, netgi ant lubų konstrukcijų panaudoti gyvų augalų elementai, suteikiantys pastatui daugiau gyvybės ir pabrėžiantys medienos elementų natūralumą.

Netipinis medinis prekybos centras SuperHub“

  • Vieta: Groningenas, Nyderlandai
  • Architektai: „De Zwarte Hond“
  • Metai: 2022
  • Plotas: 2090 kv. m
  • Nuotraukos: Ronald Tilleman

2022 m. pabaigoje baigtos modernaus ir išskirtinio dizaino prekybos centro „SuperHub“ statybos. Projektą kūrusi architektų „De Zwarte Hond“ komanda pasiūlė tvarumo ir patogaus gyvenimo dermės idėją. Tai išskirtinio dizaino skaidrus pastatas, kurio atraminėms konstrukcijoms panaudota kryžmai sluoksniuota mediena. Konstruktyvo kolonos ir sijos suteikia pastatui katedros įvaizdį. 9 m aukščio lubos užtikrina, kad pastate būtų šviesu. Pastatą juosia 5 m pločio stogo pratęsimas, kuris apsaugo nuo perteklinės saulės šviesos, o jo apatinėje dalyje pritaikyti mediniai skersiniai apsaugo nuo vėjo. 

Lankstus požiūris į prekybos centrą

Ant pastato stogo įrengti saulės kolektoriai, taip pat bičių aviliai, sumontuos šiuolaikinės šildymo sistemos. Pastato konstrukcija suprojektuota taip, kad būtų atsparesnė žemės drebėjimams. 

Šiandien tai yra prekybos centras, turgus ir pramogų vieta po vienu stogu. Tačiau pastatas suprojektuotas taip, kad ateityje jį būtų galima perplanuoti, pritaikyti naujus sprendimus, kurie atlieptų besikeičiančius bendruomenės poreikius, todėl sakoma, kad tai yra ateities bendruomenės centras. 

Kaimynai estai seka medinių mokymo įstaigų pavyzdžiu. Pelgulinos gimnazija

  • Vieta: Estija, Talinas
  • Architektai: „Arhitekt Must OÜ“
  • Metai: 2023
  • Plotas: 9390 kv. m
  • Nuotraukos: Tiit Veermae nuotr.

Mediniais pastatais pasigirti jau gali ir kitos Baltijos šalys. 2023-iaisiais Taline baigtas valstybinės Pelgulinos gimnazijos projektas, pripažintas geriausiu tų metų mediniu pastatu. 85 proc. visų pastato konstrukcijų yra iš klijuotosios sluoksniuotos medienos ir CLT. „Arhitekt Must OÜ“ projektuotame pastate iš viso panaudota 2800 kv. m medienos medžiagų. 

Pernai šis pastatas pelnė pagrindinį prizą Estijos miškų ir medienos pramonės asociacijos organizuojamame konkurse „Geriausias medinis pastatas 2023“. Mediena panaudota ne tik pastato konstrukcijoms ir fasadui – mokyklos viduje taip pat susipina kelios skirtingos medinės apdailos technikos. Išskirtinę išvaizdą gimnazijai suteikia klijuotosios medienos grotelės fasade, kuriomis sukurti sluoksniai ir korėta pastato išvaizda. Tai optiškai sumažina pastatą ir natūraliai įterpia jį į aplinką. 

Visas religijas priimančiai šventyklai pasirinktas medis

„James Gorst Architects“ komandai teko įdomi užduotis Anglijoje suprojektuoti šventyklų kompleksą, kuris taptų tvarumo, taikos ir atvirumo bendruomenei išraiška. Atnaujintą, visuomenei atvirą kompleksą sudaro šventykla, biblioteka, koplyčia, susirinkimų erdvė, vieša fojė ir nauja sutvarkyta teritorija, kurioje šventykla įsilieja į natūralią aplinką. 

Pagrindinė šventyklos erdvė skirta visų religijų tikintiesiems, kurie gali patekti iš skirtingų pusių, taip įprasminant posakį, kad čia laukiami žmonės iš visų pasaulio krypčių. Tai visiškai medinis pastatas molio grindimis. Skirtingos šventyklos erdvės sukurtos iš medinių karkasinių paviljonų, kuriuos jungia mediniai vienuolyno takai, vedantys per pasaulietines ir ritualines erdves, centrinį sodą, medinę fojė ir pagrindinę šventyklą vakarinėje komplekso dalyje. 

Kokia medinė architektūra mūsų laukia rytoj?

Šiuo metu pasaulyje planuojama daugybė išskirtinių medinės architektūros projektų. Vienas jų – Australijoje greitai iškilsiantis ir aukščiausiu mediniu dangoraižiu pasaulyje turėsiantis tapti daugiaaukštis „C6“. Planuojama, kad jis bus net 191 m aukščio, 42 aukštų. Dangoraižis atims aukščiausio medinio statinio titulą iš kito, Sidnėjuje iš medinių konstrukcijų statomo „Atlassian“. 

2025 m. Švedijoje turėtų būti baigtas gyvenamasis medinių daugiabučių kvartalas „Stockholm Wood City“. Jau dabar sakoma, kad 2025-aisiais turėsiantis būti pradėtas „Atrium Ljungberg“ projektas bus daugiau nei medinis miestas – jis taps tvarių inovacijų ir rytojaus ne tik architektūrinės, bet ir urbanistinės vizijos įrodymu. 

Visuose būsimuose projektuose matyti, kokios tendencijos mūsų laukia artimoje ateityje: vis mažiau betono, daugiau klijuotosios medienos, surenkamųjų konstrukcijų pagal individualius poreikius, taip pat daugiau pastatų, kurie gali visiškai neišmesti CO2 išlakų. O svarbiausia, kad tvaresni pastatai bus dar patrauklesni, įsilies į aplinką ir atlieps bendruomenės poreikius.

Tuo tarpu Lietuvoje medinė statyba vis dar susiduria su rimtais iššūkiais. Pavyzdžiui, šį pavasarį Šilutės rajone turėjo būti baigtas medinis apžvalgos bokštas „Burė“, tačiau pernai vasarą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nutraukė projektą dėl lėšų stygiaus. Kol kas Lietuvoje sparčiau pavyksta įgyvendinti medinės architektūros atnaujinimo projektus. Štai 2021 m. po renovacijos duris atvėrė medinės architektūros perlu Lietuvoje vadintas XIX amžių menantis Kuršėnų dvaras. Tačiau daugelis naujų medinių projektų dar tik laukia savo eilės. 

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2024 ŽIEMA


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video