Valstybinės žemės reforma, svarbūs Architektūros ir Statybos įstatymų pakeitimai – ar jie palengvins procesus?   (1)

Aušra Nyman

Per pastarąjį pusmetį šalies vyriausybė kaip iš gausybės rago žėrė statybų sektoriui svarbius įstatymų pakeitimus, tikindama, kad šie pokyčiai skatins klimatui ir aplinkai palankesnes statybas, ilgaamžių „žiedinių“ produktų gamybos ir paslaugų kūrimą, gerins architektūros kokybę, padės lengviau įveikti biurokratines kliūtis. Ar įstatymų pakeitimai tikrai palengvins procesus taip, kaip ir buvo sumanyta juos ruošiant?

Didysis pokytis Architektūros įstatyme.

Konkursuose – ekonominio naudingumo kriterijus vietoj mažiausios kainos ir procentas monumentaliajam menui

Projektuose, darbuose ar tarpušventyje paskendusią architektų bendruomenę sujudino kalėdinė staigmena – gruodžio pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimo priimti Architektūros įstatymo 13 straipsnio pakeitimai. Lietuvos architektų sąjungos ir visų architektų pastangomis susitarta pataisyti Architektūros įstatymą: konkursuose viską lems ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo kriterijus, o 1 proc. bus skiriamas monumentaliajam menui. Pataisos įsigalios šių metų gegužės 1 dieną.

Ką apie tai mano architektai?

Architektas, ankstesnės kadencijos Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius savo „Facebook“ paskyroje dalijosi įžvalgomis su kolegomis: „Esmė, kad viešieji subjektai (valstybė ir savivaldybės) turės pirkti ne pigiausią projektą, o ekonomiškai naudingiausią – tais atvejais, kur konkursai yra privalomi visiems (verslui taip pat).“ 

Architekto nuomone, tai yra labai didelis pokytis: „Visų pirma, nes tikimės, kad architektai bus nebespaudžiami daryti greitai ir pigiai, o galės dirbti kokybiškai. Atsiranda didžiulė erdvė visuomenei reikalauti iš architektų kokybiškos architektūros, o architektams – galimybė už tam sugaištą laiką gauti orų atlyginimą. Antra, labai smarkiai daugės architektūrinių konkursų, nes dabar svarbiose vietose konkursus privalės rengti ne tik verslas. Ekonominį naudingumą turės taikyti ir valstybė. O architektūros kokybė yra vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų. Kaina vis dar bus svarbi, tačiau nebus lemiamas veiksnys.“ 

Rizikos ir nuogąstavimai

L. Rekevičius komentuoja ir numatytą 1 proc. sąmatos, skiriamą monumentaliesiems meno kūriniams būsimuose projektuose (skulptūroms, vitražams, freskoms), jeigu statoma valstybės lėšomis ir konkursuose dalyvaujančiuose projektuose. „Tai didžiulė paspirtis monumentaliojo meno kūrėjams. Ar yra rizikų? Žinoma. Tuoj turėsime dešimtis UAB „Statybiniai meno projektai“, kurie taikysis į tą procentą valstybinių statybos pinigų su nebūtinai labai kokybišku menu“, – sako architektas.

Didysis Statybos įstatymo ir 12 lydinčiųjų įstatymų pakeitimų paketas 

Pritarta Statybos įstatymo pakeitimams, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminas trumpės pusmečiu, mažės jų skaičius. Vietoj trijų esamų projektavimo etapų liks du – projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto. Statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos, taip bus išvengta besidubliuojančių tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose. Bendra pakete esančių įstatymų įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 diena. Su statybą leidžiančiais dokumentais susiję pasikeitimai įsigalios 2024 m. lapkričio 1 dieną.

Priimti pokyčiai apima 2–3 mėn. trumpėjantį projektavimo procesą, 1–2 mėn. trumpės projekto ekspertizių terminai, nes jos bus atliekamos vieną kartą – atliekant techninio darbo projekto ekspertizę. Šis pokytis turėtų supaprastinti ir paspartinti statybos procesus, sumažinti perteklinį reguliavimą, padidinti skaidrumą, kartu išsaugant ir gerinant aplinkos kokybę. 

Darbų apimtis gali netikėtai padidėti

L. Rekevičius dvejoja, ar pakeitimai tikrai palengvins projektuotojų darbą, jeigu statybos techniniais reglamentais (STR) nebus pašalintos tam tikros rizikos: „Statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas po projektinių pasiūlymų (koncepcinio projekto). Žinoma, tų projektinių pasiūlymų apimtis kažkiek neišvengiamai didės (jei dabar yra 20 proc. viso projektavimo proceso, tikėtina, bus koks 40 proc.). Susitaikoma su projektinių pasiūlymų apimties didėjimu mainais už tai, kad po jų patvirtinimo ir statybą leidžiančio dokumento pagal juos išdavimo toliau procese nedalyvautų nei valstybės, nei savivaldos institucijos. Svarbu užtikrinti, kad taip ir nutiktų. Esmė – dabar bus rengiami STR, įgyvendinantys įstatymo pakeitimus. 

Dabar visų institucijų pritarimą turime maždaug po 65 proc. projekto apimties įgyvendinimo (projektinis pasiūlymas + techninis darbo projektas). Pagal naują sistemą (sąlyginai): projektinis pasiūlymas – 40 proc. projekto apimties, techninis darbo projektas – 60 procentų. Didžioji rizika ta, kad kelios institucijos nesutinka iš patikrinimo trauktis po projektinio pasiūlymo stadijos ir ketina tikrinti techninio darbo projekto pabaigoje. Tai reiškia, kad visų institucijų pritarimą pagal naują sistemą galėsime gauti tik įvykdę 100 proc. projekto apimties. Jei kokia institucija persigalvos pačioje pabaigoje (o taip yra buvę), tai perdaryti ar koreguoti reikės visą 100 proc. projekto.“

Panašios rizikos ir svarstymo su visuomene bei realios statybų pradžios etapuose

„Šios rizikos išsprendžiamos STR, kurių dar nėra, – teigia architektas. – Jie bus rengiami dabar, iki įstatymo įsigaliojimo lapkričio 1-ąją. Todėl visai projektuotojų profesinei bendruomenei laikas labai įdėmiai sekti rengiamų teisės aktų projektus ir per savo atstovus LAS, LAR, LSIS, LPIA ir kitose asociacijose siūlyti tokias STR formuluotes, kurios realiai palengvintų procesus taip, kaip ir buvo sumanyta rašant įstatymo pakeitimus.“

Uždegta žalia šviesa statyboms iš medienos ir kitų organinių medžiagų

Svarbi žinia, kuriai buvo ilgai ruošiamasi: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų.

Vyriausybė žengė žingsnį, tikėkimės, prisijungs ir privačių objektų vystytojai bei architektai, kurie iki šiol buvo skeptiški dėl griežtų priešgaisrinės saugos reikalavimų, apsunkinančių medinių konstrukcijų pastatų projekto derinimo procesus.

Dar ne dangoraižiai, bet… 

Nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. įsigaliojo Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų pakeitimai, atveriantys galimybes statyti didesnius nei 5 aukštai visuomeninius pastatus, naudojant iš medienos ir organinių medžiagų pagamintus statybos produktus.  

Daugiau medžio ir kitų organinių medžiagų galima bus naudoti statant administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo (išskyrus vaikų darželius ir lopšelius), sporto, religinės paskirties pastatus, kurių aukščiausio aukšto altitudė neviršija 26,5 m (iki 9 aukštų).

Šiems pastatams turi būti numatyti papildomi gaisrinės saugos reikalavimai, susiję su evakuacijos keliais ir gaisro gesinimo sistemomis.

Esminė Vyriausybės reforma – Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybinės žemės pertvarka

Savivaldybėms 2024 m. vasario 1 d. bus perduota per 112 tūkst. ha valstybinės žemės

Savivaldybės taps 55 tūkst. valstybinės žemės sklypų ir daugiau nei 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės patikėtinėmis. „Nuo šiol savivaldybių gyventojai taps savo gyvenamosios vietos šeimininkais ir galės kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Visgi Nacionalinė žemės tarnyba nėra panaikinama, savivaldybėms perduota ne visa valstybinė žemė, o NŽT, kaip ir anksčiau, bus valstybinės žemės patikėtine.

Savo „Facebook“ paskyroje ministras dalijasi šių pokyčių privalumais

Savivaldybių gyventojai ir administracijos architektai gauna esminius įrankius savo planams įgyvendinti. Nuo sausio 1 d. savivaldybės (nebe Nacionalinė žemės tarnyba) savarankiškai nuomos, suteiks panaudai valstybinę žemę, sudarys servitutus, išduos sutikimus ir derinimus. Kitaip tariant, savivaldybei nebereikės atsiklausti tarnybos, ar daugiabučio kieme galima įrengti automobilių statymo aikštelę.

Mažėja tarpbiurokratinio susirašinėjimo. Gaunant statybos leidimą mieste savivaldybė pati automatiškai pritaria dėl sutikimų, susijusių su valstybine žeme. Ligi šiol reikėdavo iki 7 atskirų sutikimų iš Nacionalinės žemės tarnybos. Dažnas statybos leidimas buvo ginčijamas dėl tarnybos sutikimo trūkumų. 

Mažės apleistų griuvėsių. Nuo sausio 1 d. leidžiama sudaryti žemės nuomos sutartis prie apleistų, nebaigtų pastatų bei pastatų, neatitinkančių žemės naudojimo paskirties. Tai išjudins tūkstančius merdėjančių miestų centrų objektų, kurie ligi šiol negalėdami išsinuomoti sklypų negalėdavo ir rekonstruotis.

Ministro pateikiama informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos pertvarką

„Pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos struktūra – 154 darbuotojai perėjo dirbti į visas Lietuvos savivaldybes, dar 80 – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.“ Tikėkimės, pastaroji institucija bus pajėgi užtikrinti procesų skaidrumą. „Svarbu, kad perimtų ne tik teises, bet ir atsakomybę“, – įsitikinęs vienas iš komentatorių. 

„Taip, su įgyvendinimu bus visko, – teigia ministras. – Ypač metų pradžioje. Tačiau šis pokytis jau pavasarį parodys savo dešimtmečius lauktus privalumus.“

Taip pat patenkantys į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus arba į valstybinius miškus, kurie sudaro miško masyvus ir yra įsiterpę ar ribojasi su Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomais žemės sklypais.

Paskelbti minimalūs reikalavimai slėptuvėms ir priedangoms

Aplinkos ministerija parengė statybos techninio reglamento (STR) „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ projektą, kuriame nustatomi minimalūs projektavimo ir įrengimo reikalavimai slėptuvėms, kolektyvinės apsaugos statiniams ir priedangoms.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas numato prievolę visuose naujai statomuose visuomenės poreikiams skirtuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiuose, suprojektuoti ir įrengti priedangas.

Siūloma, kad priedanga būtų projektuojama ir įrengiama ne mažesniam nei 40 proc. nuolatos tame pastate būnančių gyventojų skaičiui, priedangos maksimalus plotas yra neribojamas. Slėptuvėse būtų privaloma įrengti šildymo ir vėdinimo inžinerines sistemas. Jose turėtų būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo iš dviejų nepriklausomų elektros tiekimo šaltinių ir stacionarus interneto ryšys. Tai pabrangins statybas, o vėliau greičiausiai ir pastato eksploatacijos kaštus, tačiau, tikėtina, padidins jame gyvenančių ar dirbančių žmonių saugumą ir kartu nekilnojamojo turto objekto vertę. 

Lietuvoje gyvenamąsias patalpas galima bus įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui

Tai numato praėjusių metų pabaigoje Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie  įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą. Įstatymas įsigaliojo 2024 sausio 1 d. „Naudoti pastatą galima tik tada, kai jo statyba užbaigta ir pastatas įregistruotas. Dabar gyventojas, kuris įsigyja būstą dalinio baigtumo pastate, stipriai rizikuoja, nes perka turtą objekte, kurio išbaigto kaip galutinio produkto dar nėra.”, – sako aplinkos viceministrė Dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė.

Žmonės nerimauja, kad turės pirkti būstą su jau išdažytomis, plytelėmis ar tapetais išklijuotomis sienomis, o norėdami įsirengti pagal savo skonį turės perdaryti apdailą ir dėl to patirs papildomų išlaidų.

„Kalbame ne apie sienų spalvą ar vonios įrangą, o apie tuos darbus, kurių patys pirkėjai negali pasidaryti.  Šimtaprocentinį baigtumą galima fiksuoti, kai pastate baigti visi bendrieji dalykai – konstrukcijos, inžinerija, lauko darbai, o bute palikta tiek, kad žmogus galėtų įsirengti pagal savo skonį“, – patikslina aplinkos viceministrė.

Šiuo metu mažiausi reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbams 100 proc. baigtumui yra šie: įstatyti langus, palanges ir įėjimų į patalpas duris, patalpose, kuriose neprivaloma užbaigti apdailą, atitvarų paviršius parengti dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui ir įrengti pagrindus grindų dangai. Taip pat turi būti įrengtos funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendrojo naudojimo objektų apdaila.

• Temos: statybos įstatymai, statybos reglamentai, valstybinės žemės reforma