Šiuolaikinės pastatų projektavimo technologijos išaugo iš balto lapo ir pieštuko amžiaus. Nauji architektūros projektai gali gimti tiesiog virtualioje realybėje. Specialų projektavimo įrankį architektams sukūrusi JAV architektūrinio stiklo gamintoja „Guardian“ suteikia galimybę greitai ir patogiai pasirinkti tinkamas medžiagas naujai projektuojamam objektui.
Kompanijos sukurtu pastatų informacinio modeliavimo (ang. Building Information Modeling – BIM) įrankiu nuo šiandien gali naudotis architektai, langų gamintojai visoje Europoje.
BIM metodika leidžia kurti ir planuoti projektus, pereiti iš vieno darbų etapo į kitą ir matyti sukurtą vaizdą virtualioje realybėje. Projektavimo įrankis veikia „Revit“ ir IFC formatuose, kurie dažniausiai naudojami kuriant BIM projektus.
Pasak „Guardian“ rinkodaros vadovo Baltijos šalims Vaido Petkevičiaus, nauja kompanijos sukurta BIM platforma suteikia galimybę projektuotojams parinkti reikiamus architektūrinio stiklo sprendimus tiek išoriniams pastatų fasadams, tiek vidinėms erdvėms. Platformą sukūrė Didžiosios Britanijos Karališkasis architektūros institutas.
Skaitmeninėmis pastatų modeliavimo programomis specialistai naudojasi jau ne vienerius metus, tačiau „Guardian“ sukurta platforma, padedanti projektuotojams parinkti stiklo sprendimus naujiems projektams – vienintelė tokia Europoje.
„Analogiška programa sėkmingai veikia JAV. Pastaroji BIM versija sukurta specialiai Europos rinkai, atsižvelgiant į regiono įstatymines normas bei reikalavimus stiklo fasadams ir langams. Ši programa palengvins architektų darbą kuriant įvairios paskirties statinius ir ieškant jiems tinkamiausių stiklo sprendimų“, – teigia V.Petkevičius.
„Guardian“ BIM įrankiu nemokamai gali naudotis visi specialistai, apsilankę kompanijos interneto svetainėje: http://www.sunguardglass.eu/SpecificationsResources/OnlineTools/BIM/index.htm
Kas yra BIM ir kaip ji veikia?
Statinio informacinis modeliavimas – tai statinio skaitmeninio modeliavimo ir projektavimo procesas, kurio metu kuriama ir valdoma pastato informacija visais jo gyvavimo ciklo etapais – nuo pirminės idėjos iki nugriovimo. BIM projektai suteikia galimybę visą projekto informaciją saugoti vienoje vietoje, prie kurios gali prieiti visos projekto šalys.
„Savo darbe naudojame skaitmeninius projektavimo instrumentus. Lietuva nėra itin atsilikusi šioje srityje palyginti su Skandinavija. BIM projektai specialistams ateityje taps tarsi bibliotekos, kurios leis matyti įvairius medžiagų pasirinkimus, tačiau kol skaitmeninis pastatų modeliavimas taps standartu Lietuvoje, praeis ne vieneri metai“, – pastebi architektas Edgaras Neniškis, architektūros studijos „Arches“ vadovas.
Šiuo metu BIM sistema yra naudojama daugelyje šalių planuojant skirtingus infrastruktūros projektus – nuo pastatų, kelių ir tiltų, gamyklų ar uostų, dujų trasų ar vandenvalos įmonių. Palaipsniui šią sistemą kaip pasaulinį standartą siekiama įdiegti bei pritaikyti įvairiose srityse ir Lietuvoje.
Pasak E.Neniškio, skaitmeninių projektavimo įrankių proveržį kol kas stabdo skirtingi programų, kuriomis naudojasi inžinieriai ir architektai, formatai ir ribotos finansinės galimybės, nes programinė įranga yra brangi ir ne visiems prieinama.
