Architektūros kokybės vystymo asociacijos su partneriu SA.lt kviečia į viešų nuotolinių paskaitų ciklą „Pojūčių turtinga architektūra“. Tai jau aštuntasis organizuojamas paskaitų ciklas apie architektūrą. Neapsigaukite, jis – ne apie jausmus (nors gali būti ir jie). Visų pirma paskaitose bus kalbama apie tai, kaip mus supantis užstatymas skatina ar gali skatinti įvairius žmogaus pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą.
Ciklą, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“, inicijuoti paskatino vis dažniau pasigirstantys priekaištai, kad šiomis dienomis architektai kuria objektus Instagram‘ui, o ne gyvenimui. Jiems pritartų garsūs architektai, architektūros teoretikai Juhanis Pallasmaa ir Robertas McCarteris, knygoje „Suprasti architektūrą“ (2018) rašantys, kad „architektūra negali būti suvokta ar įvertinta, jei nėra patiriama.“ Jų manymu, architektūra turi prasmę ir svarbi mums, tik jei mes jusliškai patiriame ją, t. y. kai visais mūsų pojūčiais „įsigyvename“ į ją, ir – savo ruožtu – kai ji suteikia terpę, kurioje mes veikiame ir kurioje vyksta mūsų kasdieniai ritualai. Tai – gyva architektūra.
Architektūrą būtina patirti
Architektas, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatas, prof. Audrius Ambrasas skaitys pirmąją ciklo paskaitą „Architektūrą būtina patirti“. Pasak jo, internetas išlaisvino informacijos srautą: dabar nebereikia laukti mėnesio, kad galėtumei pavartyti rankose žurnalą su naujausiais architektūros objektais. Dabar naujienas iš viso pasaulio galima gauti kasdien „Archdaily“, „Dezeen“, „Architizer“ ir kituose portaluose. „Bendrai žvelgiant, informacijos tiršta, bet ji skurdina mus: žiūrėdami į dailias nuotraukas, neturime menkiausios nuovokos, ką reiškia būti viename ar kitame objekte“, – pastebi lektorius. Paskaitos dalyvius kūrėjas pakvies keliauti savo ir kolektyvo architektūrinės piligrimystės keliais.
Renginys nemokamas.
Visi besidomintys kviečiami žiūrėti ZOOM platformoje 2024 m. gegužės 29 d., trečiadienį, nuo 11.00 iki 12.45 val.
Registruotis BŪTINA (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu).
Atmosferos projektavimas: tvaraus miestų vystymosi produktas ir metodas?
„Ar atmosferos projektavimas yra tvaraus miestų vystymosi produktas ir metodas?“, – savo paskaitoje birželio mėnesį klaus danų sociologė, miesto atmosferų tyrėja, soc. m. dr. Anette Stenslund. Jos patirtis rodo, kad architektai menkai kontroliuoja atsirandančios atmosferos savybes. Nepriklausomai nuo to, ar jie pasirenka kurti, ar nutaria neįtraukti jų formavimo į savo užduotis, atmosferos vis tiek egzistuos kaip šalutiniai produktai. Ši paskaita padės geriau suprasti projektuojamo miesto atmosferas. Joje bus aptariama, kaip atmosferos neišvengiamai reiškiasi miesto aplinkoje ir kaip kūrėjai įvairiais būdais sužadina, sukuria ir reprezentuoja miesto atmosferą.
Architektūrinės aplinkos poveikis žmogaus psicho-emocinei gerovei
Rugsėjo mėnesį paskaitų ciklą pratęs architekto-urbanisto, hum. m. dr. Tomo S. Butkaus paskaita „Architektūrinė aplinka ir jos poveikis žmogaus psicho-emocinei gerovei“. Jis dalyvių dėmesį telks į tai, kas aktualu ir šiandien: daliai pažangiausių visuomenių persikėlus į virtualų (posthumanistinį) būvį, gamtos arba natūralios aplinkos poreikis niekur nedingo. Paskaitoje jis klaus, ar greta įmantrių sprendimų, tokių kaip kolektyvinės ir super-brangios edeno sodų koncepcijos, gali būti paprastesni ir veik nekainuojantys sprendimai?
Mokytis apie aplinką iš žmonių su negalia
Belgų architektas, hum. m. dr. Peteris-Willemas Vermeerschas paskaitoje „Turtinant mūsų supratimą apie architektūrą per žmonių su negalia patirtį“ (Enriching our understanding of architecture through disability experience) pakeis mūsų žvilgsnio kryptį – pakvies patirti miestą iš žmonių su negalia perspektyvos. Pasak jo, santykis tarp urbanistinės aplinkos ir žmogaus kūno šiuolaikinėje architektūroje retai nagrinėjamas. Jei architektai atsižvelgia į kūną, jie linkę iš jo išvesti matematines proporcijas, standartą arba funkcinius matmenis, nekreipdami dėmesio į kūniškas pastato patirtis. „Šioje paskaitoje gilinuosi į urbanistinę aplinką kitaip, nei įprasta architektūros lauke – atsižvelgdamas į tai, kaip konkretus žmogus ją patiria“, – sako lektorius. Anot jo, užuot susieję žmogaus kūną su architektūra matematiniu būdu, mes sukuriame naują santykį tarp architektūros ir kūno, parodydami, kad mūsų kūnai yra labiau įsitraukę į sukurtos aplinkos patirtį, nei mes manome.
Garsas mieste ir architektūroje
Iš ankstesnių paskaitų pažįstama sociologė, miesto tyrėja, dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska šį kartą kalbės retai sutinkama tema – „Garsas mieste ir architektūroje“. „Atidžiai ausiai jis ošia kaip kriauklė“, – apie miestą rašė Henris Lefebvre (2007). Miesto garsai kaip oevre – kolektyvinis (meno) kūrinys – supa miestiečius, praeivius, pasineriančius į miesto ritmus. Jis nepriklauso niekam, tačiau įtraukia visus ir viską, kuriantis bendrumui, kurio neatpažįsta jo kūrėjai, susiejami mistiško ir kasdieniško ryšio, nykstančio, bet nuolatos esančio, atpažįstamo kaip vietų tapatumas. Visi, esantys mieste, visi – gyvi ir negyvi, kuria miesto garsų kraštovaizdį, koncentruojantį miesto ritmus. Paskaitoje pristatomas garsas kaip sociomaterialus reiškinys mieste ir architektūroje. Nagrinėjama, kaip fizinė aplinka skleidžia garsą – tiek pastato viduje, tiek išorėje – kurdama patrauklias, siejančias, o kartais ir varginančias, skiriančias atmosferas.
Šviesos magija architektūroje
Simboliškai – gruodį, vieną tamsiausių metų mėnesių – architektas, hum. m. dr. Martynas Valevičius kalbės apie šviesą – skaitys paskaitą „Šviesos magija architektūroje“. Pasak jo, šviesa dažnai būna kerimai patraukli ir asocijuojama su naujumu, pažanga, žiniomis ir kūryba. Šviesa leidžia matyti vaizdą, todėl ji domino ne vieną menininką ir architektą nuo pat civilizacijos pradžios. Dažnai kaip tik vienoks ar kitoks šviesos taikymo būdas nulemdavo pastatų architektūrą, jų orientaciją ar detales. Kiekvienas kūrėjas įvairiose epochose rasdavo savitą santykį su šviesa ir nuo to, kaip sėkmingai jam pavykdavo suvaldyti šviesą, priklausė kūrinio sėkmė.
Šiuo ciklu kviečiame visus patyrinėti, kaip mes kuriame santykį su architektūra, kokias jusles ir jausmus ji žadina mumyse. Juslinis žiūros kampas leidžia geriau suprasti, kas yra architektūra. Ši prieiga akcentuoja, kad architektūra turėtų ne tik vizualiai patikti, bet ir kurti emocinį bei fizinį komfortą, įtraukti ir praturtinti žmonių patirtis. Pojūčių sodri architektūra gali turėti didelę reikšmę žmogaus sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei: tinkamai suprojektuota aplinka gali mažinti stresą, didinti laimės jausmą ir gerinti bendrą emocinę būklę. Savo ruožtu, ergonomiškai suprojektuotos erdvės skatina judėjimą, gerina miegą ir mažina fizinį diskomfortą. Maža to, įdomi, įvairi aplinka gali skatinti kūrybiškumą ir didinti darbo produktyvumą. Be to, architektūra, kuri skatina bendravimą ir socialinę sąveiką, stiprina bendruomenės jausmą ir socialinius ryšius.
***
Ciklo „Pojūčių turtinga architektūra“ paskaitas moderuos Karolina Jašinskaitė, Aida Štelbienė.
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneris: portalas sa.lt („Statyba ir architektūra“)
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“
