Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelis pasipildė nauja 4 aukštų daugiafunkce erdve su integruota biblioteka, kuri, planuojama, taps populiaria kauniečių susitikimų vieta. 2,4 tūkst. m² pastato bendrosios erdvės ne atsitiktinai trykšta spalvomis – kartu su architektais planuodami jų spalvinę gamą, KTU atstovai labiausiai troško, kad patalpos žadintų lankytojų energiją ir kūrybingumą, keltų gerą nuotaiką.
Prikėlė kultūros paveldo palikimą
Pasirengimas 4 mln. eurų kainavusios bibliotekos statyboms prasidėjo dar 2018 m. pabaigoje, o statybos darbai pradėti 2020-ųjų birželį. Ši viena šiuolaikiškiausių darbui ir mokymuisi skirtų erdvių Lietuvoje įkurta nenaudojamose techninėse studentų miestelio patalpose, priklausančiose kultūros paveldo palikimu laikomam KTU pastatų kompleksui.
Pasak techninį projektą pagal projektinius pasiūlymus parengusios įmonės „Aplan“ architektės Gabrielės Šliurpaitės, rekonstruojant pastatą, buvo itin saugoma šio komplekso išorė, tad jo estetika išliko nepakitusi.
„Siekiant išsaugoti šio pastato fasado išraišką ir jo kultūros paveldui priklausančias vertybes, didžioji pastato fasado dalis išliko autentiška. Tiesiog buvo atnaujinta tinko apdaila, pakeisti langai. Architektūrinei išraiškai atspindėti buvo pakeistas pastato pagrindinio įėjimo mazgas, numatant ryškią ir funkciškai visus aukštus jungiančią laiptinę. Pastatas išsaugojo savo pagrindinius konstrukcinius elementus: sienas, perdangas, kolonas“, – pasakoja G. Šliurpaitė.
Ieškojo lankytojų kasdienybę palengvinančių sprendimų
Daugiausia permainų, anot „Aplan“ architektės, įvyko šių patalpų viduje.
„Nauji konstrukciniai sprendiniai buvo susiję su erdvių formavimu jau esamose patalpose, neapsunkinant senųjų pastato konstrukcijų, naudojant lengvus elementus, tokius kaip metalas. Visi šie sprendiniai jautriai atsižvelgė į jau esamas pastato konstrukcines apkrovas ir jas tiesiog palengvino“, – sako architektė.
Pirmo ir antro pastato aukštai turėjo aukštas lubas, tad tai suteikė galimybę sukurti tarpinius aukštus-zonas, kuriose buvo galima įkurdinti daugiau erdvių, susijusių su pastato kompleksiškumu ir bibliotekos reikmėmis.
Nemažą iššūkį techninio projekto rengėjams sukėlė užsakovų poreikis pritaikyti pastatą žmonėms su negalia, sukurti naujus patekimus į pastatą ir suformuoti naujas erdves jo viduje. „Teko įsijausti į galimus pastato naudotojų judėjimo scenarijus ir pagal tai kiek įmanoma labiau optimizuoti pastato planinį išdėstymą, leidusį palengvinti jo lankytojų kasdienybę. Taip pat stengėmės kuo tinkamiau panaudoti jau esamas erdves, sukurti jų maksimaliai daugiau ir taip pagerinti lankytojų paslaugų kokybę“, – teigia pašnekovė.
Didžioji dalis daugiafunkcio centro-bibliotekos patalpų yra skirtos visuomeniniam naudojimui ir vos 4 kabinetai – bibliotekos administracijai.
Naujojoje bibliotekoje galima rasti 11 grupinio darbo zonų, kurios, priklausomai nuo grupės dydžio, gali būti transformuojamos į didesnes arba mažesnes erdves, taip leidžiant maksimaliai išnaudoti patalpas ir prisitaikyti prie lankytojų poreikių. Naujoji KTU biblioteka lankytojams siūlo keturias – individualias, tylaus mokymosi, amfiteatro, grupinio darbo – erdves. Antresolėje įrengtos knygų lentynos ir saugykla. Pastate įkurta kavinė, poilsio ir bendravimo erdvės, kurių pagrindinė – ryškus amfiteatras, taip pat pagalbinės patalpos – virtuvėlė ir tualetai.
Interjerui iškelti keturi tikslai
Bibliotekos vidaus interjerą kūręs „KAI Dsgn & Arch“ architekčių Agnės Kriaučiūnaitės ir Deimantės Vaičiukynaitės duetas šio projekto metu sau išsikėlė keturis pagrindinius tikslus: inovatyvumą, ekologiją, kūrybiškumą ir ergonomiką, kuriuos, tikina, pavyko įgyvendinti.
„Interjeras turėjo būti inovatyvus, todėl jame panaudotos modernios technologijos. Taip pat visur, kur tik buvo įmanoma, siekėme ekologijos – norėjome, kad naudojamos medžiagos kuo mažiau kenktų aplinkai. Kartu su KTU iškėlėme tikslą, kad interjeras būtų inspiruojantis – kad bibliotekos aplinka skatintų kūrybiškumą, naudojamos spalvos, tekstūros ir medžiagos didintų darbingumą ir keltų gerą nuotaiką. Taip pat daug dėmesio skyrėme ergonomiškai darbo aplinkai, kuri kuria gerą psichinę būseną ir didina darbo našumą“, – sako architektė A. Kriaučiūnaitė.
Spalvingas, bet minimalistinis
Anot D. Vaičiukynaitės, kūrybinį potencialą skatinantį bibliotekos interjerą, kurio atspirties taškas – spalvų, funkciškumo ir medžiagiškumo moduliacijos, inspiravo neseniai Stokholme vykusi interjero dizaino paroda.
„Pasirinkome penkias dominuojančias spalvas, kurios atsikartoja tiek grindų, sienų apdailoje, tiek patalpų balduose. KTU miestelio bei jo Statybos ir architektūros fakulteto ikoniškumas – „juodos linijos grafika“ taip pat juntamas bendrame vidaus interjero kontekste“, – trumpai vidaus estetiką apibūdina D. Vaičiukynaitė.
Nors pirmas pastato interjero įspūdis – spalvotas ir dinamiškas, visų linijų suvedimas sukuria aiškią minimalistinę struktūrą, būdingą KTU miestelio pastatų architektūrai.
„Interjerui buvo pasirinkti pasteliniai melsvos, geltonos, šviesiai pilkos ir žalsvos tonai, kurie nevargina ir nuteikia darbui, o ryški oranžinė suteikia išskirtinumo, energijos ir dinamikos pojūtį“, – priduria A. Kriaučiūnaitė.
Pastato širdis – amfiteatras
Vienas išskirtinių bibliotekos akcentų yra ryškiai raudonas amfiteatras – antro aukšto susibūrimo centras, interaktyvi erdvė, skirta bendrauti. Tiek susibūrimo erdvė, tiek laiptų dalis atskirti stikliniais turėklais, kitur – žalsvas veltinis. Taip, anot pašnekovių, sukuriamas atvirai uždaras kubas.
„Kadangi ši erdvė skirta ir viešiems renginiams, virš jos kabantis akcentinis šviestuvas jai suteikia neoficialaus įvaizdžio ir pagyvina aplinką. Grafika virš amfiteatro – tai KTU studentų miestelio planas, kurį kiekvienas gali patyrinėti“, – ragina D. Vaičiukynaitė.
Dar vienas ryškus patalpų akcentas – oranžinės spalvos pagrindinė laiptinė. Tokia pat spalva nudažyti metalo turėklai, pasak „KAI Dsgn & Arch“ atstovės, sukuria tarsi atskirą interjero bloką, aplink kurį sukasi visa kita.
Įrengiant interjerą, neišvengta ir šiokių tokių iššūkių. Vienas pagrindinių, architekčių teigimu, buvo susidoroti su didelių erdvių akustika. Dėl šios priežasties dauguma medžiagų, tarp jų – lubos, grindys, užuolaidos, stalų pertvaros ir amfiteatro danga, yra akustinės.
„Taip pat nemažai dirbome su spalvų suvedimu per skirtingas medžiagas. Pasistengėme, kad tiek grindyse, tiek ant sienų ar baldų, kitų elementų būtų panaudotos tos pačios spalvos, bandėme atitaikyti jų tonus“, – pasakoja A. Kriaučiūnaitė.
Tvarumas – vienas iš akcentų
Pašnekovių teigimu, nuo pat projekto pradžios buvo nuspręsta mąstyti ekologiškai ir interjere įgyvendinti tik naudingas idėjas. Taip pat „KAI Dsgn & Arch“ komanda interjerui stengėsi rinktis gamintojus, kurių produkcijai suteikti tvarumo sertifikatai.
„Visos bibliotekos grindų, lubų, baldinės apdailos medžiagos turi tvarumą įrodančius sertifikatus, taip pat yra kokybiškos, todėl turėtų užtikrinti jų naudojimo ilgaamžiškumą. Be to, visame pastate išdėstyti atliekų rūšiavimo konteineriai, o tualetuose sumontuoti „Dyson Airblade“ rankų džiovintuvai, siekiant išvengti popieriaus naudojimo“, – sako A. Kriaučiūnaitė.
Tvarumą užtikrina ir šiuolaikiškos pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektros ir kitos inžinerinės sistemos – jos atitinka aukštos klasės standartus. Įdiegtos sistemos ir jų išoriniai elementai slepiami ant stogo perdangos.
Projekto sprendimai:
Efektyvūs inžineriniai sprendimai
KTU bibliotekoje, pagal techninio projekto parengtas užduotis, nepriekaištingai ir kokybiškai atlikti pastato elektros, apšvietimo ir pastato valdymo sistemų montavimo darbai, kuriuos įgyvendino UAB „Energijos taupymo servisas“ komanda. Tai įmonė, turinti didelę patirtį, įgytą dirbant pastatų inžinerinių sistemų montavimo, projektavimo ir priežiūros
srityje. Kvalifikuotų „Energijos taupymo serviso“ specialistų komandos suprojektuoti ir įgyvendinti pastatų inžineriniai sprendimai išsiskiria tuo, kad jie ne tik ilgaamžiai ir efektyvūs, juos pritaikius sumažėja ir išlaidos, skirtos pastatų eksploatacijai. KTU bibliotekoje buvo taikomos naujos ir pasiteisinančios technologijos: išmanioji rezervacinė kabinetų sistema, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo bei apsaugos sistemos su vidaus ir lauko vaizdo stebėjimo įrenginiais. Tiek technologiškai, tiek estetiškai modernus vidaus ir lauko apšvietimas taip pat buvo patikėtas „Energijos taupymo serviso“ komandai. „Apšvietimas šiame projekte buvo nemenkas iššūkis, kadangi buvo daug nestandartinių, pagal specialų užsakymą pagamintų
elementų, tačiau rezultatas džiuginantis“, – sako įmonės pardavimų vadovas Dainius Juknevičius. Naujausių ir pažangiausių technologijų taikymas ir įgyvendinimas pastatų inžinerinėse sistemose – UAB „Energijos taupymo servisas“ specializacija.
Minimalizmo siekis – net ir jungikliuose
Planuojant KTU bibliotekos interjerą, atsakingai žvelgta į kiekvieną jo detalę. Siekiant išlaikyti minimalistinę patalpų estetiką, pasirinkti patvarūs baltos ir juodos spalvos vokiečių gamintojo JUNG jungikliai bei kištukiniai lizdai iš serijos „LS 990“. „Dėl savo klasikinių formų ir spalvų „LS 990“ modelio jungikliai ir elektros lizdai dera bet kokioje aplinkoje, neblaško dėmesio ir užtikrina laikui atsparų dizainą. Kontrastingos spalvos elementai gali tapti subtilia interjero detale, o tokios pat ar artimos sienų spalvai – vientisai išbaigti interjero spalvinius sprendimus“, – sako jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.
Dizaino klasika tituluojama griežtų linijų jungiklių ir kištukinių lizdų serija „LS 990“ savo populiarumą išlaiko jau daugiau nei 50 metų – ir ne tik dėl dizaino ypatybių. Šie elementai taip pat pasižymi aukšta medžiagų kokybe, garantuojančia ilgą jų eksploatavimo laiką. Būtent dėl šios priežasties jie puikiai tiko intensyviai naudojamose KTU bibliotekos erdvėse.
Visa JUNG produkcija turi aukštą kokybę ir kilmę įrodantį „Pagaminta Vokietijoje“ sertifikatą, kuris patvirtina, kad šio gamintojo jungikliai ir kištukiniai lizdai atitinka įvairiose pasaulio šalyse galiojančius techninius standartus. Anot R. Skurdenio, JUNG jungikliai ir kištukiniai lizdai savo populiarumo nepraranda ir dėl gausaus funkcijų spektro, kuris leidžia įgyvendinti sudėtingas architektūrines ir technines idėjas, todėl yra ypač vertinami profesionalų.
Atnaujintoje KTU bibliotekoje yra daug edukacinių erdvių, tad atsirado poreikis šias erdves prireikus atskirti. Zonų atskyrimas kartu turėjo padėti sukurti akustinį komfortą. Tam buvo pasiūlytos akustinės užuolaidos, jau įrengtos daugelyje biurų ir puikiai išpildančios keliamus reikalavimus. Jos pasitarnauja kaip transformuojamosios pertvaros, kaip plokštumos, sugeriančios garsą ir leidžiančios pasijusti komfortiškai. Šalia šių svarbių savybių galima paminėti ir papildomą jaukumo pojūtį, kuris atsiranda naudojant užuolaidinius audinius visuomeninių erdvių interjeruose.
Objekte panaudoti olandų gamintojo „Vescom B.V.“ kolekcijos „Bedra“ akustiniai naktiniai audiniai. Šių audinių garso sugerties koeficientas alfa w 0,7, garso sugerties klasė C.
Audiniai skirti visuomeniniam sektoriui, yra pagaminti iš ugniai atsparaus poliesterio, todėl atitinka visuomeninėms erdvėms keliamus priešgaisrinius reikalavimus.
Iššūkiu tapo rasti sprendimus, kaip toje pačioje erdvėje, esant skirtingiems lubų aukščiams, suderinti bėgelius, pritaikyti ir pasiūti užuolaidas, kurias užtraukus viskas būtų kaip vientisa plokštuma. Pertvaros užuolaidomis įrengtos tiek mažesniuose kambariuose, tiek didelėse edukacinėse bibliotekos erdvėse.
Projektas yra išskirtinis, estetiškas, erdvės ergonomiškos, pritaikytos įvairioms veikloms, poilsiui, darbui grupėse. Studentams sukurtos puikios sąlygos mokytis ir patogiai leisti laiką.
Džiaugiamės, kad mūsų siūlomi produktai ir paslaugos padėjo sukurti daugiau komforto ir jaukumo.
UAB „Betono mozaika“ projekto aplinkai įrengti pateikė produktus „Troja“, „Eco Line“, bortelius ir kitus gaminius.
Išskirtiniai drenuojantys gaminiai „Eco Line“ buvo sukurti įmonei bendradarbiaujant su architektų komanda „DO Architects“. Šie produktai išsiskiria ne tik didesnėmis ertmėmis nei įprasti ažūro gaminiai, bet ir yra pritaikyti lengvojo transporto apkrovoms. Tuo tarpu įprasti ažūro gaminiai skirti šlaitams sutvirtinti. Gaminys „Eco Line“ dėl didesnių ertmių sėkmingai drenuoja kritulius tiesiai į gruntą, tad išsprendžia visos dangos eksploatacijos tinkamumą lietingomis dienomis. Gaminys gali būti įrengiamas užsėjant žole, kurios augimui dėl didesnių ertmių sudaromos tinkamesnės sąlygos. Šiame projekte gaminys panaudotas automobilių statymo zonai bei formuojant unikalią ir funkcionalią žaliąją juostą aplink šaligatvius.
Projekte taip pat panaudoti 8 cm aukščio gaminiai „Troja“. Iš jų suformuoti šaligatviai ir nuogrindos aplink pastatą. Projekte taip pat panaudoti įmonės gaminami gatvės borteliai ir kiti produktai.
Liejamosios grindys – šiuolaikinė klasikinių paviršių imitacija
Architektė A. Kriaučiūnaitė KTU bibliotekos bendrųjų erdvių grindis įsivaizdavo kaip spalvoto ir natūralaus betono kombinaciją, todėl šiai vizijai įgyvendinti buvo pasirinktos „Mapei“ besiūlių cementinių liejamųjų grindų sistemos „Ultratop Terrazzo Effect“, „Ultratop Natural Effect“, taip pat poliuretano liejamosios grindys „Mapefloor Comfort System AL“.
„Kartu tarėmės, kurias architektės iškeltas sąlygas kuri „Mapei“ danga atitiktų geriausiai. Naudojant dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistemą „Mapei Ultratop“, skirtingose erdvėse buvo įrengti 15 mm storio mozaikinio betono „Ultratop Terrazzo Effect“ bei maždaug 6 mm storio nepoliruoto natūralaus betono „Ultratop Natural Effect“ grindų paviršiai, o dar kitoje erdvėje įrengta poliuretano liejamųjų grindų sistema „Mapefloor Comfort System AL“, – pasakojo „Mapei“ išskirtinio atstovo Lietuvoje, bendrovės „Velve M.S.T.“ projektų vadovas ir inžinierius Artūras Ručinskas.
Senajam itališkam mozaikinio betono (it. terazzo) paviršiui imituoti pasirinktas mozaikinis betonas „Ultratop Terrazzo Effect“ žavi savo švariu, besiūliu paviršiumi ir ilgaamžiškumu, nes šios grindys yra ypač atsparios dilimui.
Aukštų techninių parametrų ir puikaus estetinio vaizdo nepoliruoto betono „Ultratop Natural Effect“ danga yra atspari gniuždymui, dėvėjimuisi ir trinčiai. Vientisas, lygus šių grindų paviršiaus yra maksimaliai artimas pramoninio betono estetikai.
Specialiais apsauginiais sluoksniais dengiant abi šias dangas, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams ir dėmėms. Tai supaprastina liejamųjų betono grindų valymą ir kasdienę priežiūrą.
Pasirinkta poliuretano liejamųjų grindų sistema „Mapefloor Comfort System AL“ nedulka, yra nepralaidi vandeniui, lengvai valoma, elastinga ir išsiskiria plačia spalvų palete, taip pat todėl, kad ši danga turi unikalių, tik jai būdingų savybių: yra absoliučiai atspari UV spinduliams ir pasižymi vaikščiojimo apkrovų sukeliamo triukšmo mažinimu, ką patvirtina išduotas sertifikatas. Priklausomai nuo įrengiamos dangos storio, naudojant šią dangos sistemą, galima pasiekti 2–19 dB vaikščiojimo sukeliamo garso slopinimą.
„Mapei“ grindų sistemoms yra suteikta EPD (angl. Environmental Product Declaration) produkto deklaracija, pagrįsta produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikinėje tvarioje statyboje, kai į projektus vis dažniau įtraukiama sąlyga atitikti „LEED V4“ ir „BREEAM“ reikalavimus. Be to, didžioji dalis „Mapei“ naudojamų produktų yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai.
Prieš liejant visas šias dangas, bibliotekoje įrengta greitojo betonavimo sistema „Mapei Topcem“. Būtent ji objekte leido ne tik gauti mechaniškai tvirtą pagrindą, bet ir dėl įrengimo paprastumo šiuos darbus rangovas galėjo atlikti be jokių papildomų apmokymų, nes procesas analogiškas smėlbetonio grindų įrengimui.
„Be to, „Topcem“ leido sutaupyti nemažai laiko. Dėl greito džiūvimo ant šio tipo pagrindo, visų tipų liejamąsias grindis galima įrengti vos po keleto dienų, o pasirinkus smėlbetonio pagrindą tektų laukti ne trumpiau kaip 2–3 savaites“, – pridūrė A. Ručinskas.
