Justina Grainė
Gyvenimui pasirinkta vieta ir aplinka natūraliai padiktuoja ir tam tikras gyvenimo taisykles. Būtent taip nutiko ir kuriant gyvenamąjį namą „Miško atspindžiai“. Čia architektai užsakovams pasiūlė jaukaus, gamtos ramybe alsuojančio namo projektą, kuriame miškas susilieja su namų erdve, o pastatas tampa tikru miško atspindžiu.
Medinė statyba atliepė aplinkos padiktuotas taisykles
Gyvenimui miške architektai sukūrė išskirtinį projektą, kuriame svarbiausia tapo gamtos pojūtis ir tvaresni sprendimai. Todėl buvo pasirinkta medinė statyba, o pastato kraštovaizdis diktavo ir architektūros sprendinius. „Ramus pamiškės kraštovaizdis kreipė tam tikra linkme tiek pastato architektūros mintį, tiek ir interjero dizaino idėją. Norėjosi ieškoti sprendinių, kurie subtiliai papildytų esamą kontekstą. Tad pagrindinio tūrio statybai buvo pasirinktos medžio konstrukcijos.
Medis iš esmės yra pati tvariausia statybinė medžiaga, vertinant visą jos gyvavimo ciklą. Kitos statybinės medžiagos taip pat pasirinktos teikiant prioritetą kuo mažesniam lakiųjų organinių junginių kiekiui bei atsižvelgiant į jų CO2 pėdsaką“, – sako projekto architektas Petras Sakalauskas.
L formos pastato pietiniai ir vakariniai fasadai – stiklas. Architektai prisipažįsta, jog miško apsuptis tarsi savaime padiktavo tokį sprendimą. Daug stiklo leido sukurti aplinkos ir pastato vidaus susijungimą. Stiklinės sienos leidžia ne tik jaustis lyg būtum kieme, bet ir ištisus metus stebėti besikeičiančius gamtos procesus. „Sklypą nuo pietrytinės iki šiaurės vakarinės pusės įrėmina brandus miškas, tad norint kartu su miško kontūru formuoti privatų vidinį kiemą, L formos pastato planas tiko geriausiai.
Šiaurinis ir rytinis fasadai, dėl esamo kaimyninio užstatymo, planuoti uždaresni. Kad namas geriau komponuotųsi miško fone, buvo pasirinktas tamsiai pilkos spalvos čerpių valminis stogas su plačiais karnizais“, – sako P. Sakalauskas.
Namai, alsuojantys japoniška kultūra
Mažaaukštės statybos pastatas buvo apjuostas medine terasa, kuri dar labiau įliejo namą į aplinką ir sustiprino pagrindinę projekto koncepciją – atspindėti mišką, o gal ir visai su juo susilieti. Architektas P. Sakalauskas sako, kad šiai terasai buvo suteikta ir daugiau funkcijų: „Statinį „apglėbėme“ medine terasa (japonų tradicinėje architektūroje ši dalis vadinama engawa), kuri vakarinėje namo pusėje tampa balkonu virš cokolinio aukšto. Engawa yra tarsi atviras koridorius ar veranda medinėmis grindimis, apjuosianti namo išorę ir suteikianti prieigą prie daugelio kambarių tiek iš vidaus, tiek ir iš lauko. Šiaurės vakarinėje sklypo pusėje, dėl esamo reljefo, buvo nuspręsta planuoti cokolinį aukštą, kuriame įrengėme sporto salę ir ją papildančias patalpas.“
Architektas neslepia, kad kuriant projektą gamtoje svarbiausia surasti tinkamą ryšį su aplinka. Taigi architektams teko svarbi užduotis pabrėžti vietos išskirtinumą ir „neišsišokti“ nederančiu pastatu. „Kai pagrindiniu akcentu pasirenkamas kintantis gamtovaizdis, atsiveriantis pro didelius namo langus, visos kitos detalės tiesiog turi mandagiai papildyti visumą, nedrumsdamos namuose vyraujančios harmonijos ir ramybės. Darnos su gamta ir aplinka idėjos itin aiškiai išreiškiamos japonų architektūros kalboje, kurioje nuosaikumas bei minimalizmas yra vienos pagrindinių sąvokų. Šios esminės idėjos inspiravo ir vedė mus viso kūrybinio proceso metu. Tad rezultatas ne tik simboliškai, bet ir realiai atspindi ramybę ir namų jaukumą“, – sako P. Sakalauskas.
Kodėl medinės statybos projektai – vis populiaresni?
Kaip sako darbus įgyvendinusios įmonės „Monamo statyba“ atstovas Lukas Glinskis – vos pamatę architektų sukurtą projektą, įmonės atstovai suprato, kad tai – išskirtinis objektas. „Esame karkasinių namų statybos specialistai, bet šį kartą, vos pamatę namo projektą, supratome, jog tai bus ypatingas objektas. Ne tik dėl architektūros, bet ir dėl gamtos apsupties“, – sako L. Glinskis.
Medinė statyba Lietuvoje įgauna pagreitį ir ją renkasi vis daugiau žmonių. Šio išskirtinio objekto vieta taip pat padiktavo sprendimą rinktis medinę statybą. „Monamo statyba“ atstovai sako, kad tokių objektų Lietuvoje daugėja ir ateityje bus dar daugiau: „Esame medinių namų vystytojai. Nors nuo senųjų laikų skeptiškai žiūrima į karkasinius namus, džiugu, kad kuo toliau, tuo dažniau matome augančius būtent karkasinius namus, jie tampa vis populiaresni. Vis dar girdime replikas jog „vėjas nuneš tuos karkasus, arba kad toks namas – kaip degtukas, neva mūrinis geriau. Bet mūsų atsakymas visada toks pats: medinis namas niekuom nėra prastesnis už mūrinį. Jų išlaikomos apkrovos, varžos ir netgi efektyvumo klasės yra lygiai tokios pačios. Kartais žmonės pamiršta, kad net ir mūrinių namų stogo konstrukcija taip pat yra iš medžio. Tai priminus, dažnai pasikeičia ir nuomonė apie karkasinius namus“, – šypsodamasis pasakoja specialistas.
Namo „Miško atspindžiai“ fasado apdailai architektai jau buvo numatę naudoti dailylentes, stogui – čerpes, o darbus atlikę specialistai padėjo apsispręsti dėl galutinio medžiagų pasirinkimo. Fasadui pasirinktos dažytos termomedienos dailylentės, stogo apdailai – keraminės čerpės. Projekte sujungtas betonas, metalas ir medžio konstrukcijos, kad būtų sukurtas modernus namo eksterjeras ir užtikrinta tvirta pastato konstrukcija.
Miško vietovė iškėlė iššūkių
Medžiagoms keltas ne tik natūralumo, bet ir ilgaamžiškumo kriterijus. „Buvo svarbu, kad bėgant laikui pasirinktos medžiagos išlaikytų savo savybes. Todėl pasirinktas ventiliuojamas fasadas, apsuptas atviromis gegnėmis, tarp kurių sumontuotos termomedienos dailylentės. Stogo apdailai pasirinktų čerpių apdaila yra viena seniausiai naudojamų Lietuvoje, tad jos yra patikrintos visomis oro sąlygomis ir patikimos kokybės atžvilgiu. Miško vietovė yra gana drėgna, todėl buvo svarbu rinktis tokias apdailos medžiagas, kurios būtų atsparesnės aplinkos poveikiui, drėgmei, samanoms“, – sako L. Glinskis.
Išskirtinei, visą pastatą juosiančiai terasai buvo panaudota termomediena, konstrukcija – iš medinio karkaso su įsukamais poliais. Taip vienoje namo dalyje terasa tapo grindimis, o kitoje pastato pusėje esančiam stogui – tarsi nedidelė stoginė.
„Monamo statyba“ atstovas L. Glinskas antrina architektui, kad išskirtinė projekto vieta pati diktavo daugybę sprendimų. Specialistas sako, kad projekte buvo siekiama sukurti jaukius ir šiltus namus miško apsuptyje. Ir, atrodo, žiūrint į pastatą iš šono, net nekyla klausimas, kodėl projektui skirtas pavadinimas „Miško atspindžiai“.
„Žiūrint į namą, pirmiausia akį patraukia dideli langai, terasos, medinis namo fasadas. Palankiomis oro sąlygomis dideli langai funkcionuoja lyg veidrodis, tad miško atspindžiai susidaro iš visų namo pusių. Namas tarsi įsilieja į mišką, atrodo, lyg būtų įsitaisęs tarp medžių.
Turbūt šios architektų idėjos įgyvendinimas buvo didžiausias ir įdomiausias iššūkis. Siekėme, kad tai būtų ne šiaip namas, bet jaukūs, šilti namai, kuriuose galima atsipalaiduoti ir jausti tiesioginį ryšį su gamta“, – sako L. Glinskas.
