2050-aisiais pasaulio vandenyse plastiko bus daugiau nei žuvies, o sparčiai eikvojami natūralieji ištekliai yra riboti. Europos Sąjungos aplinkosaugos veiksmų plane yra aiškiai nurodyta, kad privalome gyventi atsižvelgdami į mūsų planetos galimybes. Nenuostabu, kad esama padėtis skatina naujų būdų paieškas tvarkytis su atliekomis, į tai dėmesį atkreipia ir mokslininkai. „Dabar Europa skęsta savo plastike“, – sako Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorė dr. Jolita… Skaityti daugiau
LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ komanda lankėsi Dubajuje, kuriame susipažino su baigiamu statyti itin moderniu, aplikosaugos ir tvarumo idėjų įkvėptu rajonu „The Sustainable City“. Dykumos viduryje pastatytame rajone naujausios technologijos sujungiamos su praktišku emyratiečių sumanumu. Automobilių aikštelėse esantys saulės moduliai pagamina maždaug 84% visam miestui reikalingos energijos. Kilometro ilgio kvartale nėra automobilių, tik mažos golfo mašinėlės ir autonominis autobusas. Dirbtinė upė teka palei bio-šiltnamius. Priešingai… Skaityti daugiau
Kokybiškas patalpų oras, individuali temperatūros kontrolė, natūralus apšvietimas – įrodyta, kad šios ir kitos pastatų savybės turi nemenkos įtakos produktyviam darbui biuruose. Šiame „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) numeryje tvariosios plėtros konsultantas ir BREEAM licencijuotasis vertintojas Evaldas Savickis pasidalijo žiniomis, kokios apdailos medžiagos ir apšvietimas oficialiai daro biurą „žalesnį“. Didelis dėmesys skiriamas medžiagų kiekiui – skatinama sumaniai projektuoti pastatą, kad būtų panaudojama kuo mažiau statybinių ir apdailos… Skaityti daugiau
Statybų rinkoje kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai pokyčiai – 3D skenavimas, darbas viename BIM modelyje, įvairių procesų skaitmenizavimas. Žinoma, atsižvelgiant į didėjančią urbanizaciją, pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir kaip tą daryti efektyviau, kuo mažiau veikiant aplinką. Šie klausimai buvo aptarti ir konferencijoje „Statyba. Architektūra. 4.0“, vykusioje rugsėjo 21 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje. Žiedinė ekonomika neatsiejama nuo statybų Viena pagrindinių konferencijos… Skaityti daugiau
Statybų sektorius pasaulyje – vienas daugiausia išteklių naudojančių sričių. Skaičiuojama, kad Europoje šiame sektoriuje susidaro kone trečdalis visų atliekų, suvartojama pusė visos energijos ir trečdalis vandens. Įrankiai tvarių statybų plėtrai Atsižvelgdamos į statybų ir kitų ištekliams imlių sektorių poveikį aplinkai, pažangios šalys noriai plėtoja žiedinės ekonomikos sistemą, kuriai padedant stengiamasi kiek įmanoma labiau sumažinti išteklių ir energijos suvartojimą. Vis dažniau pasaulyje (daugiau nei pusšimtyje šalių)… Skaityti daugiau
Europos Sąjungoje (ES) statybų sektorius sukuria 18 milijonų darbo vietų ir apie 9% bendrojo ES vidaus produkto. Statybos vertės grandinė apima platų ekonominės veiklos rūšių spektrą – nuo žaliavų išgavimo, statybos produktų gamybos ir platinimo iki projektavimo, statybos darbų, pastatų eksploatavimo, renovavimo ir griovimo bei atliekų perdirbimo. Pastatai ES suvartoja daugiau nei 40% visos energijos, 30% vandens, beveik 50% visų išgaunamų medžiagų bei sukuria 35%… Skaityti daugiau
Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, išaugus transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tą jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus doc. dr. Raimondo Grubliausko, daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena… Skaityti daugiau
Statybos pramonė stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jos poreikiams sunaudojama net 40 proc. visos pasaulio energijos ir gaunama 30 proc. visų atliekų. Šiuo metu vis aktyviau diskutuojama apie žiedinę ekonomiką ir jos pritaikymą visose gyvenimo srityse. Suomijos kapitalo įmonė „Peikko“, kurios specializacija daugiau nei 50 metų yra gelžbetonio jungčių sprendimai ir statybinės kompozitinės konstrukcijos, savo veikloje taip pat pasiryžo taikyti žiedinės ekonomikos principus. Įmonės… Skaityti daugiau
Prieš kelerius metus įsigaliojusios griežtesnės Statybinių atliekų taisyklės, įpareigojusios atliekas rūšiuoti statybvietėse, statybų sektoriaus buvo sutiktos ganėtinai skeptiškai. Nuogąstauta, kad statybų atliekos nuklos pakeles ir pamiškes, abejota, ar statybų sektorius pasiruošęs pokyčiams. Šiandien vis aktyviau kalbama apie ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus ir jos principų taikymą statybų aikštelėse. Kokią naują kokybę ji žada? Žiedinė ekonomika – ir mieste, ir valstybėje Žiedinės ekonomikos klausimai Lietuvoje vis aktyviau… Skaityti daugiau
Ar pakanka tinkamai pasiruošti griovimo darbams, rūšiuoti statybines atliekas ir užtikrinti jų perdirbimą, kad statybų sektorius jau būtų įvardijamas kaip atitinkantis žiedinės ekonomikos koncepciją? Ir ar šių principų taikymui jau yra pasiruošta? KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė, profesorė dr. Žaneta Stasiškienė tvirtina, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie daugelio glaudžiai susijusių sektorių pasiruošimą. Reikalinga visa sistema Dr. Ž. Stasiškienės teigimu, tiesiogiai atsakyti į klausimą, ar statybų… Skaityti daugiau
Architektų biurų „Bureau SLA“ ir „Overtreders W“ bendras projektas – „Olandų dizaino savaitei“ skirtas Žmonių paviljonas (angl. „The People’s Pavilion“) pastatytas tik iš skolintų ar perdirbtų medžiagų. Šis projektas tapo pavyzdžiu, kaip skatinti žiedinę statybų sistemą, kurios viena iš idėjų yra pasibaigus pastato gyvavimo ciklui palikti kuo mažiau ar nepalikti jokių atliekų, taip pat atkreipti dėmesį į taršą. Paviljonas išsiskyrė spalvotu fasadu, kurį dengė iš… Skaityti daugiau
