Dauguma pramoninių sektorių per pastaruosius dvidešimt metų milžiniškais žingsniais žengė pirmyn, kad taptų tvaresni, efektyvesni, žalesni, bet statybų sektoriuje tokie procesai vyksta gerokai lėčiau. Šis sektorius išlieka vienas didžiausių ir yra atsakingas už reikšmingą taršos dalį. Skaičiuojama, kad jis sudaro apie 40 proc. viso pasaulio su energijos sunaudojimu susijusių anglies dioksido emisijų. Šią taršą sukelia įvairios veiklos, susijusios su statybos procesu, tarp jų – žaliavų gavyba ir transportavimas, pastatų medžiagų gamyba ir perdirbimas, pastatų ir infrastruktūros statyba bei pastatų naudojimas, kai jie jau yra pastatyti. Be anglies dioksido emisijų, statybos sektorius taip pat atsakingas už kitų rūšių taršą, įskaitant oro ir vandens, triukšmo taršą ir atliekų generavimą. Pastaruoju metu vis daugiau akcentuojama galimybė reformuoti ir pakeisti statybų sektorių. Čia ypatingas dėmesys skiriamas technologiniam progresui, kuriame statybų sektorius buvo labai atsilikęs, ir žiedinei ekonomikai.
Technologinis progresas statybų sektoriuje
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai paskelbė, kad statybų sektorius pagal efektyvumo augimo rodiklius atsilieka nuo kitų pramonės šakų. EBPO analizė rodo, kad ši sritis patiria lėtesnį produktyvumo augimą ir mažiau inovacijų, palyginti su kitomis pramonės šakomis. Viena priežasčių yra sektoriaus fragmentacija, kai kiekviename projekte dalyvauja daugybė skirtingų žaidėjų, pradedant architektais ir inžinieriais ir baigiant rangovais ir subrangovais. Sektorius tampa fragmentuotas ir siekia skirtingų tikslų projekto valdymo, komunikacijos ir bendradarbiavimo lygmeniu. Kitas veiksnys – aukštas statybos sektoriaus reguliavimo lygis, dėl ko įmonėms gali būti sunku priimti naujas technologijas ir praktikas. Reguliavimas skiriasi ir regionuose, todėl, jei nėra vienodų žaidimo taisyklių, sunku vystyti technologinį progresą ar dalytis pasiektomis pergalėmis. Be to, statybos sektorius atsilieka nuo kitų pramonės šakų investicijomis į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tai riboja naujų technologijų ir praktikų, kurios galėtų pagerinti produktyvumą ir efektyvumą sektoriuje, vystymąsi.
EBPO teigimu, siekiant išspręsti šias problemas, statybos sektorius turėtų sutelkti dėmesį į skaitmeninimą, inovacijas ir aukštesnę darbuotojų kvalifikaciją. Tai apima naujų technologijų, pavyzdžiui, statybos informacinio modeliavimo (BIM), naudojimą, leidžiantį įmonėms sukurti skaitmeninius projektų modelius, kurie gerintų bendradarbiavimą, koordinavimą ir vizualizaciją. Pramonė taip pat turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, kad jie turėtų reikiamų žinių bei įgūdžių dirbti pasitelkiant naujas technologijas ir praktikas.
Be produktyvumo augimo lėtumo, statybos sektorius taip pat susiduria su kitais iššūkiais, tokiais kaip aplinkos poveikis, socialinės problemos ir infrastruktūros trūkumai. EBPO pranešime pabrėžiama, kad svarbu vystyti tvarią statybą ir modernizuoti sektorių, kad būtų galima spręsti šias problemas ir užtikrinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą.
Organizacijos siūlymu statybos sektoriaus produktyvumą ir efektyvumą galėtų pagerinti investicijos į inovacijas, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimas, sprendimų priėmimo procesų modernizavimas, tvarios statybos praktikų diegimas ir infrastruktūros modernizavimas. Be to, EBPO skatina šalis šiuo tikslu bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi.
Žiedinė ekonomika statybų sektoriuje
Žiedinė ekonomika statybos sektoriuje reiškia išteklių ir medžiagų naudojimą taip, kad būtų minimizuojamas atliekų kiekis ir maksimizuojama jų vertė. Tai apima tvarų išteklių panaudojimą, pavyzdžiui, projektuoti pastatus taip, kad galima būtų juos išardyti ir medžiagas panaudoti iš naujo. Vienas paprastesnių pavyzdžių – Vilniaus nacionalinio stadiono statybų griaučių išardymas: betoninės konstrukcijos buvo susmulkintos į skaldą, o vėliau šios medžiagos įmonės „Vilniaus BDT“ panaudotos kitose statybose, veikiausiai statant prekybos centrus, stiprinant šaligatvių trinkeles ar gatvių kelkraščius. Įvairiais skaičiavimais, tokios naujos skaldos vienos tonos pagaminimas sukurtų tarp 150 ir 260 kg CO2, o konstrukcijų išardymas, pavertimas skalda ir panaudojimas sukurtų vos apie 3,5 kg CO2.
Tai tik pats paprasčiausias pavyzdys, bet jis yra arti mūsų ir parodo, kaip, apmąstydami paprastas detales, galime sukurti žiedinės ekonomikos prielaidas, kurios padėtų kovoti su klimato kaita, perdėtu išteklių naudojimu. Vienas svarbiausių žiedinės ekonomikos statyboje aspektų – išmontavimo projektavimo konceptas. Tai reiškia pastatų ir infrastruktūros projektavimą, atsižvelgiant į jų gyvavimo pabaigą, kad medžiagos galėtų būti lengvai atskirtos ir panaudotos iš naujo ar perdirbtos. Tokiam požiūriui reikalingas bendradarbiavimas tarp architektų, inžinierių ir rangovų, kad išmontavimas būtų saugus ir efektyvus.
Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus atvejus, galima išskirti penkis būdus, kaip statybos sektorius gali dalyvauti žiedinėje ekonomikoje.
- Projektavimas siekiant demontavimo ir antrinio naudojimo: pastatai ir konstrukcijos gali būti projektuojami taip, kad juos būtų lengva išardyti ir naudoti antrąkart. Tai gali apimti modulinius komponentus ir medžiagas, kurias galima lengvai atskirti ir naudoti dar kartą.
- Perdirbtų medžiagų pakartotinis panaudojimas: medžiagos – betonas, plienas ir mediena – gali būti perdirbtos ir naudojamos naujiems statybų projektams. Tai sumažina naujų medžiagų poreikį ir palieka mažiau atliekų.
- Atliekų mažinimas: statybos sektorius gali sumažinti jų kiekį taikydamas efektyvų medžiagų valdymo modelį, išnaudodamas medžiagų perteklių ir mažindamas statybų nutrūkimus.
- Energinis naudingumas: pastatai ir konstrukcijos gali būti projektuojami ir statomi taip, kad būtų efektyviau naudojama energija, taip sumažinant energijos poreikį ir ekologinį poveikį.
- Gyvavimo ciklo vertinimas: pastato ar konstrukcijos ekologinis poveikis gali būti įvertinamas per visą jo gyvavimo ciklą, nuo žaliavų gavybos iki griovimo ir likvidavimo. Tai suteiktų galimybių mažinti atliekas ir gerinti tvarumą.
Norint iš tikrųjų pradėti statyti tvariai, o toks noras yra būtinas tam, kad kovotume su klimato kaita, paliktume pasaulį švaresnį ir geresnį bei, žinoma, taupytume ribotus išteklius, privalome į statybas pradėti žiūrėti kitaip. Turime įtraukti į jas naująsias technologijas, statyti lego principu, kai namai išrenkami ir surenkami, panaudoti medžiagas ir kuo labiau planuoti visą statybų procesą.
Labai svarbus gamtai draugiškas žingsnis – „Ukmergės gelžbetonio“ asortimente esantis, tvariai statybai sukurtas, pilkasis polistireninis putplastis „Bioporas“.
Plačiau: https://sa.lt/bioporas-tvari-aukstu-siluminiu-savybiu-izoliacine-medziaga/
