Statybų rinkoje kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai pokyčiai – 3D skenavimas, darbas viename BIM modelyje, įvairių procesų skaitmenizavimas. Žinoma, atsižvelgiant į didėjančią urbanizaciją, pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir kaip tą daryti efektyviau, kuo mažiau veikiant aplinką. Šie klausimai buvo aptarti ir konferencijoje „Statyba. Architektūra. 4.0“, vykusioje rugsėjo 21 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Žiedinė ekonomika neatsiejama nuo statybų
Viena pagrindinių konferencijos pranešėjų architektė iš Danijos architektūros studijos „GXN“ Susan Jayne Carruth pristatė Lietuvoje dar mažai žinomus žiedinės ekonomikos principus statyboje. „Šiuo metu dauguma skiria itin daug dėmesio pastato detalėms, skaitmeninių modelių parengimui, įmantrioms inžinerinėms sistemoms, tačiau tuo pat metu statinius griauna be didesnių apmąstymų apie poveikį gamtai, galimą medžiagų antrinį panaudojimą. Turime užtikrinti, kad pastato griovimas būtų taip pat gerai apgalvotas ir kontroliuojamas procesas“, – teigė S. J. Carruth.
Architektė pateikė kelis pavyzdžius iš jos atstovaujamos studijos darbų, kaip žiedinės ekonomikos principai taikomi vykdomuose projektuose. Vienas jų – dangoraižio Australijoje projektas, kai rekonstruojamas jau egzistuojantis pastatas. „Rengiant 49 aukštų pastato projektą, buvo nuspręsta palikti 98 proc. esančių pastato laikančiųjų konstrukcijų, radikaliai pakeistas tik vieno statinio iš dviejų fasadas ir juos jungiantis atrijus“, – patirtimi dalijosi specialistė. Pasak S. J. Carruth, toks sprendimas padėjo sutaupyti 130 mln. JAV dolerių (skaičiuojant medžiagas ir laiką) bei 7505 tonas CO2 emisijos, o tai prilygsta 2500 skrydžių iš Danijos į Australiją.
Daugiau apie Danijos architektų studijos „GXN“ tyrimus galite skaityti jų išleistoje skaitmeninėje knygoje „Building a Circular Future“.
Konstrukcijos turi įtakos ir statinio tvarumui
Konferencijoje inžinierius iš Austrijos Wolfgangas Riedereris pristatė inovatyvius plonų perdangų konstrukcinius sprendimus. Pranešimo metu bendrovės „Peikko“ specialistas pasakojo apie sijų „DELTABEAM®“ panaudojimą ir galimybę tokiu būdu sumažinti pastato aukštingumą, sykiu ir tūrį, o tai leidžia sutaupyti ne tik statyboms reikalingų medžiagų, bet ir sumažinti šildymo, vėdinimo, kitas pastato priežiūros išlaidas.
„Sijos „DELTABEAM®“ išsiskiria tuo, kad jų aukštis toks pats kaip ir perdangos plokštės, todėl iš perdangos neišsikiša sija ir tai leidžia mažinti patalpos aukštingumą arba sukurti joje daugiau erdvės“, – teigia W. Riedereris. Jo teigimu, renkantis konstrukcijas ir rengiant sąmatą, būtina atsižvelgti į visus aspektus: galimybę pasirinkus atitinkamas konstrukcijas sutrumpinti darbo statybvietėje ir krano naudojimo laiką, spartesnį inžinerinių tinklų montavimą, nereikalingą papildomą ugniaatsparinimą. Visa tai galima pasiekti naudojant „Peikko“ gaminamas kompozitines sijas.
Šiuos kompozitinių konstrukcijų pranašumus pabrėžė ir pranešėjas iš Suomijos Ville Tarvainenas. Inžinierius atkreipė dėmesį, kad tai bene labiausiai Skandinavijos šalyse paplitęs konstrukcijų tipas, naudojamas įvairios paskirties pastatų statybai – viešbučių, prekybos centrų, biurų, sporto centrų, industrinių statinių. „Paminėčiau ir tokį pranašumą kaip visos konstrukcijos pagaminimas gamykloje. Tai užtikrina didesnį tikslumą surenkant jos dalis, lengviau užtikrinti gamybos kokybę ir sutaupoma laiko statybos aikštelėje“, – teigia V. Tarvainenas.
Sijos „DELTABEAM®“ išsiskiria tuo, kad jų aukštis toks pats kaip ir perdangos plokštės, todėl iš perdangos neišsikiša sija ir tai leidžia mažinti patalpos aukštingumą arba sukurti joje daugiau erdvės.
Statybos efektyvumui užtikrinti – BIM naudojimas
Konferencijoje įmonės „YIT Kausta“ vystymo vadovas Darius Kvedaravičius pasidalijo jų patirtimi taikant projektuose statinio informacinį modeliavimą (angl. BIM). Pranešime specialistas atkreipė dėmesį, kad BIM yra naudingas ne tik projektavimo, bet ir visose kitose įgyvendinimo stadijose.
„BIM apima daug daugiau nei daugelis šiuo metu taiko. Visa BIM metodologija pritaikyta dizaino ir konstrukcijų projektavimui, objekto statybai ir projekto valdymui, jo eksploatacijai, nugriovimui ir medžiagų antriniam panaudojimui“, – vardijo D. Kvedaravičius. Jo teigimu, BIM gali itin pagelbėti planuojant projekto išlaidas, reikiamus išteklius, medžiagas ir net įvedant pakeitimus prasidėjus objekto statyboms.
„YIT Kausta“ atstovo žodžiais, šiuo metu itin svarbus projektų vadovų, sukaupusių ilgametę patirtį, ir jaunų specialistų bendradarbiavimas, kai sujungiamos technologinės ir praktinės žinios. „Pastebime, kad jauniems specialistams labai įdomios technologinės naujovės, virtualiosios realybės perkėlimas į projektus, galimybė kurti statinio 5D simuliacijas“, – teigia D. Kvedaravičius.
Šiuolaikiniai sprendimai šiandien – nuo idėjos iki pastato
Apie Lietuvoje dar gana neįprastą, tačiau Vakarų ir Šiaurės Europos statybų rinkose populiarų projektų įgyvendinimo būdą „Design – build“ (liet. „Projektavimas – statyba“) konferencijoje pasakojo bendrovės „INHUS Group“ generalinis direktorius Audrius Tulaba.
„Tradiciniuose Lietuvos statybų projektuose vis dar įprasta, kad kiekviena projekto dalis yra išskaidoma kuo smulkiau: vieni projektuoja, kiti gamina, treti transportuoja, dar kiti montuoja ir pan. Vykdant projektus „Design – build“ būdu, atskirai projekto daliai yra parenkamas subrangovas, atsakingas už tos projekto dalies projektavimo, gamybos, tiekimo, transportavimo ir sumontavimo objekte darbus“, – teigė „INHUS Group“ vadovas.
Apžvelgęs pagrindinius pastatų konstrukcijų projektų kriterijus, A. Tulaba atkreipė dėmesį į akivaizdžius „Design – build“ projektų pranašumus – dar prieš techninio projekto rengimo darbus yra nustatoma darbų apimtis ir klientui pateikiami pastato konstrukcijų projektavimo, gamybos, montavimo terminai ir kaina, taip mažinant rizikas. Taip yra taupomas kliento laikas, ištekliai, efektyvėja ir paprastėja komunikacija.
Antroje pranešimo dalyje buvo pristatyti šiandienių pastatų iš trisluoksnių gelžbetoninių sieninių plokščių pranašumai ir architektūrinės konstrukcijų galimybės, kurios iliustruotos įgyvendintų projektų pavyzdžiais.
Anot pranešėjo, architektų susidomėjimas auga, o požiūris į konstrukcijas keičiasi. Šiuolaikiniai surenkamojo gelžbetonio pastatų eksterjero ir interjero sprendimai paneigia vyravusius stereotipus apie niūrų, pigų ir šaltą sovietinį paveldą.
Minėdamas pastatų su trisluoksnėmis gelžbetoninėmis sienomis savybes, įmonės vadovas išskyrė pastatų sandarumą ir šilumos izoliaciją, kurie padeda pasiekti aukščiausią energinio naudingumo klasę ir sumažinti šildymo sąnaudas, taip pat sienų storį, kuris, palyginti su mūrinėmis konstrukcijomis, leidžia žymiai sutaupyti papildomo ploto ir komfortą didinančius garso izoliacijos sprendimus.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.
