Blog

Sveikas biuras: sirgti mažiau, dirbti geriau

„Skanska“ biuras Lenkijoje atitinka tvariems pastatams keliamus reikalavimus. Evaldo Savickio nuotr.

Kokybiškas patalpų oras, individuali temperatūros kontrolė, natūralus apšvietimas – įrodyta, kad šios ir kitos pastatų savybės turi nemenkos įtakos produktyviam darbui biuruose. Šiame „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) numeryje tvariosios plėtros konsultantas ir BREEAM licencijuotasis vertintojas Evaldas Savickis pasidalijo žiniomis, kokios apdailos medžiagos ir apšvietimas oficialiai daro biurą „žalesnį“.

Didelis dėmesys skiriamas medžiagų kiekiui – skatinama sumaniai projektuoti pastatą, kad būtų panaudojama kuo mažiau statybinių ir apdailos medžiagų, kas reiškia mažiau atliekų ateityje.

Tvaraus pastato kriterijai. Apdailos medžiagos

Sveikas oras patalpose

Visos apdailos medžiagos, tokios kaip kilimai, sienų ar lubų dažai, lubų sistemos, integruoti baldai ir durys, privalo visai neturėti formaldehidų ir kitų lakiųjų organinių junginių arba turėti labai mažą jų kiekį. Apdailos medžiagos turi būti išbandytos laboratorijoje pagal ISO ar EN standartus ir joms suteikti sertifikatai, nurodantys formaldehidų ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracijas.

Leistinas formaldehidų kiekis produkte yra 0,1 mg/m³. BREEAM standartas reikalauja ne tik pateikti apdailos medžiagų sertifikatus ar deklaracijas, bet ir natūrinių matavimų protokolus. Tai reiškia, kad, baigus apdailos darbus, patalpose turi būti atlikti formaldehidų ir bendrųjų LOJ emisijų matavimai. Vidaus aplinką sveika galima vadinti tik tuo atveju, jei matavimų rezultatai parodo formaldehidų kiekį patalpose ne didesnį nei 0,1 mg/m³, matuojant 30 min., ir LOJ kiekį patalpoje ne didesnį nei 0,3 mg/m³, matuojant 8 valandas.

Ilgaamžiškumas

Visos vidaus apdailos medžiagos turi būti ilgaamžės. Jau ankstyvoje projektavimo stadijoje architektai privalo identifikuoti pastato jautriąsias erdves, kuriose bus itin didelis žmonių judėjimas. Tai gali būti praėjimai, liftų holai, prekių pristatymo erdvės ir kt. Šiose vietose grindų dangos turi būti aukšto atsparumo lygio dėvėjimuisi, sienos su specialiomis apsaugomis, stiklinės vitrinos apsaugotos atmušikliais, liftų kampai apsaugoti nuo pažeidimų (nuo prekių vėžimėlių ir pan.).

Vietose, kur didelis žmonių judėjimas, turėtų būti naudojamos dėvėjimuisi atsparios dangos. Evaldo Savickio nuotr.

Vietose, kur didelis žmonių judėjimas, turėtų būti naudojamos dėvėjimuisi atsparios dangos. Evaldo Savickio nuotr.

Aplinkosauga ir atliekų mažinimas

Tiek konstrukcinėms, tiek apdailos medžiagoms (įskaitant grindų dangoms) atliekama gyvavimo ciklo analizė (LCA). Nagrinėjama, kokį neigiamą poveikį aplinkai daro statybinės medžiagos. Vertinama, koks medžiagos įkūnytos energijos kiekis, ar produktas gaminamas iš atsinaujinančių medžiagų ar mineralų, ar galima produktą perdirbti ar pakartotinai panaudoti, ar medžiaga yra toksiška vandeniui, dirvožemiui, orui. Taip pat didelis dėmesys skiriamas medžiagų kiekiui – skatinama sumaniai projektuoti pastatą, kad būtų panaudojama kuo mažiau statybinių ir apdailos medžiagų, kas reiškia mažiau atliekų ateityje. Pavyzdžiui, statant biurų pastatą spekuliatyviai, kol nėra žinomi nuomininkai, visiškai įrengti vieną specialią patalpą (angl. „show room“), kurioje būtų sumontuotos tokios apdailos medžiagos (grindų dangos, sienų apdaila, lubos, ritininės užuolaidos) ir inžineriniai sprendiniai (apšvietimas, vandens prietaisai, kondicionavimas), kurie siūlomi būsimajam nuomininkui. Jis, tai pamatęs gyvai, gali priimti sprendimą pasirinkti siūlomus sprendimus savo patalpoms ar pasitelkti interjero projektuotojus, kurie parinktų kitas medžiagas. Blogas scenarijus būtų, jeigu statytojas įrengtų visas patalpas pagal tipinį modelį, o, atėjus nuomininkui, visa apdaila būtų išmetama ir įrengiama pakartotinai.

Paskelbti aštuoni svarbiausi veiksniai, prisidedantys kuriant sveikesnę aplinką biure: patalpų oro kokybė ir ventiliacija, komfortiškas temperatūros reguliavimas, natūralus apšvietimas, triukšmą sulaikančių medžiagų naudojimas, patogus patalpų suplanavimas, augalai biurų viduje, gamtą primenančios spalvos ir medžiagos interjere, galiausiai, patogus susisiekimas viešuoju transportu ir dviračių takais, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, dušai, sveiko maisto pasirinkimas.

Tvaraus pastato kriterijai. Apšvietimas

Natūralus apšvietimas

Geriausias apšvietimas – natūralus, ir kuo didesnis. Žurnale „Health Environments Research Anį Design Journal“ pateiktais duomenimis, darbo vietos su natūraliu apšvietimu mažina kraujospūdį, pagerina nuotaiką, padidina budrumą ir susitelkimą bei kognityvinius gebėjimus. Todėl, projektuojant darbo vietas, skaidrių išorinių atitvarų plotas ir patalpų gylis tampa svarbiu veiksniu. Geroji praktika – tolimiausia darbo vieta turėtų būti nutolusi 14 m nuo artimiausio lango, o geriausia praktika – iki 7 metrų.

Energiškai efektyvus dirbtinis apšvietimas

Dirbtiniam apšvietimui vidutiniškai tenka 25 proc. viso elektros energijos suvartojimo komerciniuos pastatuose. Kokie sprendimai leidžia sumažinti elektros sąnaudas apšvietimui? Šiuolaikiniuose pastatuose apšvietimui pasirenkamos LED lempos, kurios pasižymi aukštu energiniu efektyvumu ir mažiau išskiria šilumos energijos (o tai lemia mažesnius vėsos poreikius vasarą) lyginant su kito tipo lempomis. Tvariųjų pastatų apšvietimui visuomet siūloma pasirinkti LED šviestuvus, kurių efektyvumas ne mažesnis nei 100 lm/W. Lauko apšvietimas paprastai yra valdomas.

Pastatas valdomas sistema (BMS) arba dienos šviesos davikliais, kurie įjungia apšvietimą tik pradedant temti. Norint suvartoti elektros dar mažiau, 23–6 val. laikotarpiu, kai pastatas nenaudojamas, lauko apšvietimas yra išjungiamas arba šviesos srautas sumažinamas iki tokio lygio, kad užtektų saugumui užtikrinti, t. y. kad saugos kameros galėtų užfiksuoti vaizdą.

Biure pageidaujama kuo daugiau natūralios šviesos. Evaldo Savickio nuotr.

Biure pageidaujama kuo daugiau natūralios šviesos. Evaldo Savickio nuotr.

Sveikata ir gerovė

Blogas apšvietimas kenkia žmogui ir verslui. Nepakankamas apšvietimas (mažas liuksų lygis) yra dažna nuovargio ir įtemptų raumenų priežastis. Tas pats pasakyta apie pernelyg didelę apšvietą. Sveiką ir komfortišką vidaus patalpų apšvietimą apibūdina standartas LST EN 12464- 1:2011. Jis nustato kelis rodiklius.

• Apšvieta – šviesos kiekis, patenkantis ant paviršiaus. Darbo vietų rekomenduojama apšvieta 500 lx.

• Apšvietos tolygumas parodo, kaip šviesa pasiskirsto patalpoje ar darbo zonoje. Darbo vietų tolygumas turėtų būti 0,6, t. y. santykis tarp mažiausios apšvietos patalpoje ir vidutinės.

• Šviesos spalva matuojama kelvinais. 2000–3000 K yra jauki ir šilta; 3100–4500 K – šviesi, ryški, balta; 4600–6500 K – artima saulės, dienos šviesai, ji žadina. Pridėjus daugiau mėlynos spalvos šviesos, šis skaičius gali padidėti iki 6500 K. Skirtingu paros metu žmogui reikia skirtingos šviesos spalvos, atsižvelgiant į žmogaus cirkadinius ciklus.

• Šviesos atkūrimo indeksas (CRI) nurodo, kaip natūralios objektų spalvos atrodys apšvietus tam tikru šviestuvu. Geroji praktika nurodo ne mažesnį kaip CRI=80 proc.

Evaldo Savickio nuotr.

Evaldo Savickio nuotr.

Patogumas ir kontrolė

Tvaraus pastato viduje esančių darbo ir poilsio vietų apšvietimas reguliuojamas individualiai pagal kiekvieno žmogaus poreikius, juolab kad komfortinio apšvietimo sąvoka visiems suprantama skirtingai. Apšvietimo valdymas turėtų būti personalizuotas. Populiarėja apšvietimo valdymas išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais, pasitelkus juos, galima reguliuoti apšvietos lygį, spalvą. Dažnai dirbtinis apšvietimas yra glaudžiai susietas su natūraliu apšvietimu. Darbo vietoms, esančioms greta langų, reikia mažiau dirbtinio apšvietimo, palyginti su tomis darbo vietomis, kurios nutolusios labiausiai. Todėl įrengti dienos šviesos davikliai, matuodami apšvietos lygį ant darbo stalo, duoda signalą dirbtiniam apšvietimui kompensuoti dalį apšvietos šviestuvais.

Sumontuoti būvio davikliai praėjimuose ar tualetuose leidžia sumažinti elektros suvartojimą įjungiant apšvietimą tik tais atvejais, kai žmogus yra patalpoje.

Tvaru ir efektyvu

Europoje daugėja įmonių, kurios įsitraukia į žiedinės ekonomikos ratą, kai naudojamas tvarios gamybos modelis, perdirbant statybines atliekas, kurios įprastai tiesiog liktų dūlėti sąvartynuose.

Viena tokių įmonių – lietuviška WARMOTECH.LT, perdirbanti kietųjų poliuretano putų atliekas, ir gaminanti konstrukcinę plokštę WARMOTECH, aukštus standartus atitinkančią medžiagą, pasižyminčią išskirtinėmis savybėmis. Todėl vystant žaliųjų pastatų statybas, ji gali pakeisti populiarias OSB, MDF ar kitas plokštes, kurios neatitinka šiandienos reikalavimų dėl vandens įgeriamumo, šiluminių bei fizinių savybių ir sveikatai pavojingų formaldehidų kiekio.

Pagamintos plokštės tankis siekia 550 kg/m³, ji pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis. Warmotech medžiaga gali būti dažoma, laminuojama, derinama su kitomis medžiagomis kuriant naujus produktus įvairioms pritaikymo galimybėms. Ji lengvai tvirtinama įprastiniais tvirtinimo būdais, t.y. naudojant varžtus ar klijuojant klijais.

Warmotech plokštės yra plačiai naudojamos statybų sektoriuje statybiniams mazgams, kuriuose gali atsirasti šiluminių tiltelių problema ar pakeičiant kitas izoliacines medžiagas, kurios nėra pakankamai tvirtos, kad galėtų atlaikyti dideles apkrovas.

Gaminiai iš Warmotech medžiagos šiuo metu plačiausiai naudojami langų bei durų montavimui šiltinimo sluoksnyje.

Ši inovatyvi medžiaga taip pat naudojama aliuminio fasadų, fasadų kasečių, lauko žaliuzių dėžučių gamyboje, stoglangių montavime.

Projektuotojai ir architektai bei langų gamintojai ar montuotojai, nusprendę panaudoti šią medžiagą, gali sukurti itin pažangius konstrukcinius mazgus.

Kur baigiasi įvairių konstrukcinių medžiagų galimybių riba, ten prasideda WARMOTECH.

Plačiau apie gaminius galima sužinoti www.warmotech.lt

 RĖMĖJO TURINYS 

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 lapkritis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.