Žiedinės statybos – ne raketų mokslas

Lina Svaldenienė 2023 sausio 17 d.
universiteto miestelisTik SA

Nielsas De Temmermanas, flamandiškojo laisvojo Briuselio universiteto (Vrije Universiteit Brussel, VUB) docentas, spalį Suomijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Construction goes circular“ pristatė įdomų universiteto miestelyje įvykusį eksperimentą, kuris išgelbėjo senus, bet sentimentais apipintus modulinius betoninius namus nuo griovimo ir suteikė jiems naują gyvenimą. 

Nielsas De Temmermanas

Nielsas De Temmermanas yra architektūros inžinierius, mokslų daktaro laipsnį apgynęs darbu apie kilnojamąsias žirklines konstrukcijas. Šiuo metu mokslininkas vadovauja tyrimų grupei, dirbančiai prie transformuojamų projektų ir žiedinių pastatų. Grupę sudaro apie 10 mokslininkų. N. De Temmermanas su universiteto darbuotojų, pramonės įmonių ir žiedinės statybos lyderių komanda prižiūrėjo „Circular Retrofit Lab“ – Žiedinės renovacijos laboratorijos, kuri veikia kaip demonstracinė priemonė, kūrimą. Taip pat mokslininkas yra vienas iš įmonės „Konligo“ įkūrėjų. 

Žiediškumas praktikoje

Belgas konferencijoje apie žiedines statybas atsidūrė neatsitiktinai. Dar devintojo dešimtmečio pabaigoje šiandien architektūros inžinieriaus išsilavinimą turinčiam jaunuoliui stiprią įtaką darė jo dėstytojas ir mentorius Hendrikas Hendrickxas. „Jis visada kalbėjo apie keturmatį dizainą, ketvirtą dimensiją ir projektavimą laiku. Tik po daugelio metų aš galiausiai supratau, kad jis kalbėjo apie tvarius projektus, išmontuoti tinkamus projektus ir, tiesą sakant, žiediškumo pradžią“, – sako N. De Temmermanas. Baigęs kilnojamųjų sistemų architektūros doktorantūrą, jis pats pradėjo taikyti šias idėjas ir iki dabar yra įsitikinęs, kad tai vienintelis pastatų ekonomikai tinkamas kelias. 

„Norėdamas tiesiogiai pritaikyti savo idėjas praktikoje, įkūriau įmonę „Konligo“. Kuriame kilnojamąsias konstrukcijas, skirtas nulinės taršos (zero waste) renginių sektoriui. Mes stengiamės taikyti žiediškumo principus visuose įmonės veiklos aspektuose. Tai įdomu, bet sudėtinga“, – pažymi mokslą ir verslą profesiniame gyvenime derinantis inžinierius. 

Universitetas davė valią eksperimentui

„Peikko“ grupės, ISCOWA ir Suomijos žaliųjų pastatų tarybos organizuotoje konferencijoje N. De Temmermanas pristatė „Circular Retrofit Lab“ – Žiedinės renovacijos laboratoriją. Ji yra eksperimentinis renovacijos projektas universiteto miestelyje. Laboratorija demonstruoja, kaip realybėje veikia transformuojamų pastatų projektavimas, kokios gali būti žiedinio projektavimo strategijos, kas yra prisitaikančių pastatų sistemos.

Pirmasis universiteto miestelio pastatas baigtas rekonstruoti 2019 m. gegužę ir buvo vienas iš bandomųjų tyrimų Europos Komisijos finansuojamame projekte BAMB. Šis trumpinys reiškia frazę, kad pastatai yra kaip medžiagų bankai. „Žvelgdami į pastatus kaip į medžiagų bankus, jūs matote pastatą ne kaip būsimų atliekų rinkinį, o kaip būsimą vertingų statybinių medžiagų šaltinį“, – pabrėžia inžinierius. 

Dar prieš kelerius metus tyrėjų grupė sulaukdavo vis tų pačių klausimų, į kuriuos tuo metu atsakymo dar neturėjo. Visiems rūpėjo pamatyti konkretų žiedinės statybos pavyzdį ir sužinoti, kiek tai kainuoja. Todėl laboratorija yra sąmoningai sukurta kaip demonstracinė priemonė, kuria galima parodyti koncepciją ir statybos sistemą. „Ėmėmės to, norėdami įtikinti universitetą kitaip renovuoti studentų miestelį, bet kartu ir siekdami įkvėpti plačiąją visuomenę. Žiedinės statybos – ne raketų mokslas, o tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje sumaniai pritaikytos žinios. Kontekstas ir pasirinkimai, kuriuos darote remdamiesi tuo kontekstu, yra nepaprastai svarbūs“, – mano N. De Temmermanas. 

Saugojo kolektyvinę atmintį

Tyrėjo teigimu, žiedinėms statyboms reikalingi geri projektuotojai, kurie dirba remdamiesi vizija, o ne garbėtroška. 

„Pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, kai gimė pasyviųjų pastatų koncepcija, sužinojome, kad nieko nėra veiksmingesnio ir įtikinamesnio už gerą projekto pavyzdį, – sako architektūros inžinierius. – Žiedinės statybos daugeliui žmonių vis dar yra abstrakti sąvoka. Taigi turime tai padaryti apčiuopiamu dalyku. Realiais statiniais galime parodyti, kad tai įmanoma, kad tam nereikia aukštosios matematikos ir kad pastatas puikiausiai gali atrodyti taip, kaip panorėsite.“ Šiais žodžiais mokslininkas atmeta klasikinį argumentą: prieš imantis to patiems, norisi, kad pirmiausia pabandytų kažkas kitas. Jis įsitikinęs, kad jau laikas žiediniais principais pradėti statyti visiems. 

Žiedinės renovacijos projekte studentų miestelyje išryškinami trys svarbūs aspektai: pirmasis – tai esminis pasirinkimas, kurį laboratorijos dalyviai padarė šiame projekte: ne griauti, o rekonstruoti. „Mums pavyko įrodyti, kad, išsaugodami esamą betoninę konstrukciją, išlošime tiek aplinkosaugos, tiek finansine prasme, – pabrėžė tyrėjų grupės vadovas. – Renovavome išlaikydami didžiausią pagarbą esamų pastatų vizualinei vertei: studentų namai yra mūsų universiteto kolektyvinės atminties dalis, todėl su jais elgiamės labai atsargiai.“

Antrasis svarbus žiediškumo aspektas atsiskleidė planavimo etapu. Renovaciją įgyvendinusi grupė nekūrė vieno pastato plano vienokiam jo panaudojimui, o galvojo apie įvairius ateities scenarijus. Vidaus erdvių išdėstymą jie padarė kuo universalesnį.

Galiausiai projekto vykdytojai pasistengė, kad įvairios pastato sistemos būtų išardomos ir pritaikomos: tiek fasadai, tiek vidinės sienos, tiek inžinerinės sistemos. Dažnai tai yra rinkoje jau esantys produktai, tiesiog šiame projekte jie panaudoti šiek tiek kitaip. 

Bandomasis projektas sulaukė sėkmės ir įtikino universiteto vadovybę taikyti tuos pačius žiedinės statybos principus toliau renovuojant studentų miestelį. 

Komentarai