Sparčiai augant statybų sektoriui, įgyvendinant renovacijos projektus kasmet daugėja statybinių atliekų, taip pat didėja ir jų perdirbimo bei panaudojimo galimybės. Lietuvoje siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus jau šiandien planuojami ir vykdomi pokyčiai.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Eglė Ginčienė teigia, kad nustačius prievolę nuo 2018 metų duomenis apie tvarkomą atliekų apskaitą teikti per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistemą (GPAIS), deklaruojama daugiau statybinių atliekų. Manoma, kad įtakos tam turėjo sugriežtinta atliekų apskaitos sistema, kurioje atliekų turėtojas ir atliekų tvarkytojas turi deklaruoti informaciją apie atliekų sutvarkymą, būti sudaręs ne tik atliekų vežimo, bet ir atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo sutartis.

Pavyzdžiui, vien 2018 m. statybinių atliekų išaugo nuo 658,4 tūkst. t (2014 m.) iki 1.054,9 tūkst. t. 2018 m. 66,8 proc. jų buvo panaudota.

[su_quote cite=”Eglė Ginčienė”]Manome, kad 2018 m. atsiradusi pareiga atliekų darytojams ir atliekų tvarkytojams atliekų tvarkymo apskaitą vykdyti naudojantis GPAIS, teigiamai įtakojo statybos ir griovimo atliekų tvarkymą – užtikrino skaidresnę ir patikimą statybos ir griovimo atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą bei padeda mažinti nelegalaus atsikratymo statybos ir griovimo atliekomis atvejus[/su_quote]

Pasak ministerijos atstovės, siekiant įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus, būtina didinti statybinių atliekų perdirbimą ir skatinti statybinių atliekų, kaip žaliavų, naudojimą.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

Nuo 2023 m. sąvartynų mokestis didės 5 kartus

2030 m. Lietuvoje į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 5 proc. visų atliekų, tokiu būdu skatinant žiedinę ekonomiką. Be to, rūšiuoti statybines atliekas turės ir gyventojai. Šiems pokyčiams pradedama ruoštis nuo 2023 m., kai sąvartynų mokestis didės nuo 10 iki 50 Eur. 

Kaip teigia Aplinkos ministerija, šio mokesčio tikslas – mažinti atliekų kiekį, skatinti vengti naudoti pavojingąsias medžiagas ir įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.

„Aplinkos ministerija nuosekliai laikėsi ir laikosi pozicijos, kad tam, kad įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus ir užtikrinti atliekų tvarkymo hierarchijos principų įgyvendinimą, šalinimas sąvartyne turi būti brangiausia alternatyva, o prioritetas būtų teikiamas atliekų perdirbimui. Kad sąvartynas taptų brangiausia atliekų tvarkymo alternatyva, turi būti didinamas mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas, kuris yra vienas mažiausių ES. Taip būtų skiriamas dėmesys aukštesniems atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetams“, – komentuoja ministerijos atstovė.

Ji dalinasi, kad viena iš pagrindinių komunalinių atliekų tvarkymo problemų yra ta, kad ne visos atliekos, kurios galėtų būti surenkamos atskirai, surenkamos atskirai, pvz., tekstilės, maisto, statybinės atliekos patenka ir į mišrių komunalinių atliekų srautą.

Statybinių atliekų tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad mažiausiai 70 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) nepavojingųjų statybinių atliekų būtų atskirai išrūšiuota pagal medžiagas, paruošta naudoti pakartotinai, perdirbta ir kitaip panaudota.

Taip pat, anot ministerijos atstovės, turi būti užtikrintas patogus šių atliekų surinkimas ir iš gyventojų, plečiant didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičių: „Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių plėtra prisidėjo prie nuoseklaus statybinių ir griovimo atliekų surinkimo augimo. Gyventojams rūšiuojant statybines atliekas, atliekų tvarkytojai gaus daugiau kokybiškų žaliavų, o surenkamas didesnis atliekų, kurias galima perdirbti kiekis gali paskatinti ieškoti naujų šių atliekų panaudojimo būdų ir technologijų atsiradimą.“

Šiuo metu Aplinkos ministerijos užsakymu yra atliekama statybinių atliekų panaudojimo studija, kurios rezultatus planuojama turėti 2022 m. gegužės mėnesį.

Plačiau apie numatomus statybinių atliekų panaudojimo ir tvarkymo pokyčius, bei tai, kokia galėtų būti ateities pastato vizija, skaitykite būsimame žurnalo „Statyba ir architektūra“ sausio-vasario mėn. numeryje.