Top Baneris

Žiedinė ekonomika: rūšiuosime ar teršime?

2018 gegužės 21 d.
zuiderpoort 2
Gento „Zuiderpoort“ biuro pastatų kompleksas.
Pasidalykite straipsniu

Prieš kelerius metus įsigaliojusios griežtesnės Statybinių atliekų taisyklės, įpareigojusios atliekas rūšiuoti statybvietėse, statybų sektoriaus buvo sutiktos ganėtinai skeptiškai. Nuogąstauta, kad statybų atliekos nuklos pakeles ir pamiškes, abejota, ar statybų sektorius pasiruošęs pokyčiams. Šiandien vis aktyviau kalbama apie ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus ir jos principų taikymą statybų aikštelėse. Kokią naują kokybę ji žada?

Žiedinė ekonomika – ir mieste, ir valstybėje

Žiedinės ekonomikos klausimai Lietuvoje vis aktyviau aptariami akademinės bendruomenės rate, įvairiuose pasitarimuose, seminaruose, konferencijose, šiuos klausimus stengiamasi įtraukti į įvairias diskusijas, nes tikslai ambicingi, o jiems įgyvendinti reikia idėjų ir priemonių.

Pavyzdžiui, 2016-aisiais Nidoje organizuotos kūrybinės dirbtuvės, kuriose, pasitelkus apleisto „Auksinių kopų“ viešbučio pavyzdį, su architektūros studentais aptarti žiedinės ekonomikos principai. Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkai 2016 m. pradžioje dalyvavo tarptautiniame institucijų partnerystės projekte „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“.

Architektas urbanistas Donatas Baltrušaitis, įkūręs urbanistikos ir strateginio planavimo platformą „BAU“ ir bendradarbiaudamas su urbanistikos biuru „BUUR“, Belgijoje, pasakojo žiedine ekonomika susidomėjęs, nes Vakarų Europoje vis labiau auga poreikis efektyviai naudoti vietinius išteklius, neteršti aplinkos, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, mažinti išmetamų atliekų kiekį.

„Žiedinės ekonomikos modelis neprieštarauja esamiems ekonomikos modeliams, jį papildo, sukurdamas naują rinką, kuri rūpinasi tinkamu atliekų rūšiavimu, perdirbimu, pakartotiniu naudojimu. Man pačiam rūpi aplinkosaugos problemos, manau, kad žiedinė ekonomika, aplinkos saugojimas, tam tikras tvarumas, išteklių saugojimas ateityje įgaus vis didesnį pagreitį“, – komentavo D. Baltrušaitis.

Anot urbanisto, žiedinės ekonomikos principai gali būti pritaikyti skirtingiems masteliams – žmogaus, miesto, šalies, pasaulio. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus atsakingas už savo aplinką, savivaldybė įgali kurti iniciatyvas ištekliams tausoti. Lietuva, būdama Europos Sąjungos dalimi, privalės priimti žiedinės ekonomikos principus.

Ėmėsi ambicingo projekto

Žiedinė ekonomika pagrįsta principu, kad, gaminant produktą ar kuriant jo dizainą, privalu išsyk mąstyti, kaip panaudotos medžiagos ateityje bus perdirbtos. Šis principas aktualus ir pastatams bei miestams. Pavyzdžiui, kai kurios statybinės medžiagos laikomos tvariomis – tą įrodo tvarių pastatų vertinimo standartai „BREEAM“ ar „LEED“. D. Baltrušaitis pateikė vienos kompanijos Belgijoje pavyzdį. Bendrovė nekerta daugiau medžių nei jų atsodina, turi tą patvirtinantį sertifikatą. Socialiai atsakingos nekilnojamojo turto kompanijos aktyviai renkasi tokią produkciją, kai kuriose šalyse jų pasirinkimą reglamentuoja įstatymai.

Mokslininkai teigia, kad statybų pramonė pagal anglies dioksido išmetimą užima pirmą vietą pasaulyje. Kiekvienas pastatas turi savo eksploatacijos laikotarpį, kaip ir kiekviena panaudota medžiaga – laiką, per kurį suyra. Jei projektavimo stadijoje nebus numatyti principai, kaip pastatas bus išardytas, o medžiagos nebus išrūšiuotos, jos keliaus į sąvartyną, užims vietą.

Gento „Zuiderpoort“ biuro pastatų kompleksas atveriamas vietos bendruomenei, čia pritaikytos išmaniosios, energiją taupančios sistemos.

Gento „Zuiderpoort“ biuro pastatų kompleksas atveriamas vietos bendruomenei, čia pritaikytos išmaniosios, energiją taupančios sistemos.

Miesto masteliu aktualus vienų medžiagų virsmas kitomis. Pavyzdžiui, Belgijoje, įgyvendinant kai kuriuos miesto plėtros ar architektūros projektus, užsakovai įpareigojami atsižvelgti, kaip bus panaudojamas lietaus vanduo, iš kur į naują gyvenamųjų namų rajoną vanduo pateks centralizuotai. Būtina atsižvelgti į visus išteklius ir kietąsias medžiagas, kurios vienu ar kitu būdu demontuojamos bei siūlyti jų pakartoninio panaudojimo būdus. Pavyzdžiui, jei statybvietėje iškasama labai daug grunto, reikėtų nurodyti, kur tą gruntą galima panaudoti, kad jo netektų vežti šimtus kilometrų už statybvietės, kas būtų visiškai netvaru.

Kalbant apie žiedinę ekonomiką, aktualūs nesunkiai pastatomi ir lengvai išardomi moduliniai pastatai. Užsienyje veikia projektas „WikiHouse“, kurį kuria architektai, dizaineriai, inžinieriai, išradėjai, gamintojai ir statytojai. Jie bendradarbiaudami kuria tvarias, aukštos kokybės statybos technologijas, kurias kiekvienas gali naudoti ir tobulinti. Visgi, įspėja D. Baltrušaitis, lengvai pastatomi ir išardomi pastatai negali būti statomi bet kur. Tarkime, jeigu tokių namų išdygs periferijoje, o žmonės automobiliais važinės į miestą, tai vėlgi nebus tvaru.

Europos Sąjungos (ES) šalyse šiuo metu įgyvendinami pirmieji žiedinės ekonomikos teisinio reguliavimo paketai, kurie apima klausimus, kaip tvarkytis su atliekomis ir paversti jas naujomis medžiagomis. Šis etapas reguliuojamas sertifikatais ir įstatymais, kuriuos priima kiekviena šalis.

Belgijoje veikia trys įstatymų bazės: Briuselio, Flandrijos ir Bolonijos. Pavyzdžiui, Flandrija jau yra įdiegusi privalomus kriterijus pastatams. Į interneto platformą „Totem“ įkeliamas 3D modelis ir tokiu būdu įvertinama, kokios medžiagos bus naudojamos pastato statybai, kiek jos turės įtakos aplinkai.

D. Baltrušaitis pasakojo Belgijoje dirbantis prie įvairių, su tvariu miestų planavimu susijusių, projektų, vienas kurių Antverpeno žiedo rekonstrukcija. Miesto valdžia turėjo ambicijų uždengti taršų žiedinį greitkelį žemėmis, o jo paviršiuje suprojektuoti viešąsias erdves. Projektu norima suderinti vietinių gyventojų interesus, užtikrinant skirtingų suinteresuotų šalių darnų tarpusavio bendradarbiavimą. Projektu siekiama automobilių hegemoniją sumažinti 25 proc., dvigubai padidinti pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių.

Statybų sektoriuje nestinga plastiko atliekų

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė patvirtino – Žiedinės ekonomikos atliekų paketas baigiamas tvirtinti ES lygiu. Pratinti prie žiedinės ekonomikos ES šalis bus pradedama nuo atliekų rūšiavimo ir perdirbimo. EK laikosi principo, kad, siekdami didesnio atliekų perdirbimo, turi persiorientuoti visi kiti sektoriai. Persiorientuoti taip, kad susidarančias atliekas būtų nesunku perdirbti ir pakartotinai panaudoti.

EK planuoja įvairių iniciatyvų, susijusių su aplinkai nekenksmingų produktų kūrimu, peržiūrėti Ekologinio projektavimo direktyvą, už kurios įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Ūkio ministerija.

Plastiko atliekų susidaro visuose sektoriuose, įskaitant statybų. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad statybų ir griovimo sektoriuje susidaro 5 proc. plastiko atliekų. „Europinėje plastikų žiedinės ekonomikos strategijoje teigiama, kad statybos, automobilių, baldų ir elektronikos sektoriai yra svarbios plastiko taikymo sritys ir dideli plastiko atliekų, kurias būtų galima perdirbti, šaltiniai. Stokojant informacijos, ar šiose srityse naudojamo plastiko sudėtyje yra cheminių medžiagų, pavyzdžiui, antipirenų, vengiama aktyvesnio antrinio perdirbimo. EK imasi iniciatyvos, kad būtų nustatyta, kaip lengviau atsekti chemines medžiagas antrinio perdirbimo srautuose. Tikslas – supaprastinti tų medžiagų apdorojimą ar šalinimą, vykdant antrinį perdirbimą, taip užtikrinant kokybišką sveikatos ir aplinkos apsaugą.

Iš pradžių – komunalinių atliekų perdirbimas

Kol kas Žiedinės ekonomikos pakete daugiausia dėmesio skiriama komunalinių atliekų tvarkymui – perdirbimui ir jų paruošimui pakartotiniam naudojimui. Valstybės narės turės užtikrinti, kad iki 2025 m. komunalinių atliekų būtų perdirbta ir pakartotiniam naudojimui paruošta ne mažiau nei 55, 2030 m. – 60, o iki 2035-ųjų – 65 procentai. Kai kurios valstybės, tarp jų ir Lietuva, galės pasinaudoti galimybe šiuos tikslus pasiekti penkeriais metais vėliau.

Žiedinėje ekonomikoje svarbu ne tik tai, kad kuo daugiau medžiagų būtų perdirbtos, bet ir jų nelaikymas atliekomis. Atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus atliekų srautams, kuriems Europos Sąjungos lygiu nebus nustatytų kriterijų, ateityje galės nusistatyti pati Lietuva.

Anot J. Gaižiūnienės, kai tik bus patvirtintos Žiedinės ekonomikos atliekų direktyvos, bus planuojamos priemonės, kokiomis bus siekiama žiedinės ekonomikos tikslų, didesnio atliekų perdirbimo, pakartotinio naudojimo. Siekdama pereiti prie žiedinės ekonomikos, Vyriausybė yra patvirtinusi programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatytos ir jau įgyvendinamos priemonės, padidinsiančios perdirbamų gaminių ir pakuočių pateikimą rinkai, skatinančios platesnį daiktų panaudojimą pakartotinai ir jų paruošimą perdirbti. Numatyta, kad bus peržiūrėti mokesčiai už aplinkos teršimą atliekomis, nustatant atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus, įgyvendinant atskirą maisto atliekų surinkimą, patvirtinant komposto kokybės kriterijus, patvirtinant atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus ir kitas priemones.

Svarstys, ar griežtinti reikalavimus

Kalbant apie statybos ir griovimo atliekas, iki 2024 m. gruodžio 31 d. Europos Komisija valstybėms narėms turi pateikti ataskaitą ir joje nurodyti, kokie tikslai turėtų būti keliami tam tikroms statybos atliekų frakcijoms. Gali būti, jog Europos Komisija identifikuos, kad, pavyzdžiui, vienai ar kitai statybinių atliekų frakcijai reikalinga nustatyti tikslą, jog būtų sunaudojama mažiau pirminių išteklių ir aktyviau pereinama prie žiedinės ekonomikos.

Siekdama labiau prisidėti prie perdirbtų plastikų integravimo į rinką, Europos Komisija taip pat svarstys siauresnio pobūdžio sektorines intervencijas. Pavyzdžiui, sutariama, kad tam tikriems statybos sektoriaus gaminiams, pavyzdžiui, izoliacinėms medžiagoms, vamzdžiams, lauko baldams, tinkama žaliava iš perdirbtų medžiagų. Šiuo metu ar ateityje atlikdama statybos produktams galiojančių Europos Sąjungos taisyklių vertinimą, Europos Sąjunga svarstys, kaip tą paskatinti. Galiausiai Europos Komisija planuoja į žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus įtraukti reikalavimus dėl perdirbtų medžiagų.

a buska

Andrius Buska,
Bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas

Akmens vatos gamintoja – bendrovė „ROCKWOOL“ – rinkai siūlo vieną iš nedaugelio pramonės produktų, padedančių sutaupyti energijos daugiau, negu buvo suvartota jam pagaminti, transportuoti ir utilizuoti. Pavyzdžiui, per 50 metų tipiškas termoizoliacijos gaminys gali padėti sutaupyti šimtąkart daugiau pirminės energijos. Tinkamai apšiltintiems pastatams šildyti pakanka mažiau iškastinio kuro, todėl į atmosferą išmetama mažiau teršalų.

Kad energijos sutaupoma, akivaizdu praėjus tik 5 mėnesiams po izoliacijos sumontavimo. Jei produktas naudojamas šilumos vamzdžiams izoliuoti, energija gali atsipirkti mažiau nei per 24 valandas. Investuotos energijos energetinė grąža yra daugiau negu dešimt tūkstančių kartų didesnė.

„ROCKWOOL“ izoliacija yra vienas svarbiausių CO2 kiekį mažinančių veiksnių. „ROCKWOOL“ 250 mm storio palėpių izoliacijos gaminį pastate Danijoje eksploatuojant 50 metų, į orą išmetamas 162 kartus mažesnis CO2 kiekis nei šio produkto gamybos, transportavimo ir sunaikinimo metu. CO2 kiekio balansas pakrypsta į teigiamą pusę praėjus 4 mėnesiams po izoliacijos įrengimo.

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje pastatuose suvartojama daugiau negu 40 proc. visos energijos. Vidutinio ES namų ūkio suvartojamos energijos didžiąją dalį sudaro šildymas (68 proc.). Taigi, izoliacija yra pagrindinė energijos taupymo ir tvariosios plėtros technologija.

Gamyboje bendrovė „ROCKWOOL“ naudoja vulkaninės kilmės diabazo ar bazalto uolieną, kurios žemėje nestinga. Kasmet per ugnikalnių ir plokščių tektonikos procesus susiformuoja 38 tūkst. kartų daugiau uolienos, negu sunaudojama akmens vatai pagaminti.

„ROCKWOOL“ produktų gamybai naudojamoje lydymo krosnyje pasiekiama temperatūra idealiai tinka, kad gamtines žaliavas, pavyzdžiui, uolienas būtų galima pakeisti panašios cheminės sudėties antrinėmis žaliavomis, t. y. kitų pramonės šakų atliekinėmis medžiagomis. Šiandien „ROCKWOOL Group“ vertingomis žaliavomis paverčia 300 tūkst. tonų atliekų.

Pagal „ROCKWOOL Group“ vidinę perdirbimo sistemą, akmens vatos atliekos ir kitų pramonės šakų medžiagų likučiai supresuojami į pakartotinio naudojimo briketus, kurie yra lydomi ir vėl paverčiami akmens vata.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 4.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video