Tag Archives | Kauno tarpukario architektūra

Kauno tarpukario architektūra

Šiandien vis daugiau kalbama apie moderniąją tarpukario Kauno architektūrą ir apskritai apie to meto miesto kultūrą. Kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra – Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ taip pat pasakoja apie šį išskirtinį miesto gyvenimo laikotarpį. Mintimis apie tarpukario Kauno nuotaikas dalijasi vienas iš parodos architektų Matas Šiupšinskas. Kuratorių suformuluota tema diktavo siekį parodyti proveržį, suteikti ekspozicijai ryškumo ir pozityvumo.Matas ŠIUPŠINSKAS Apie ką yra ši paroda? Matas… Skaityti daugiau
Jaukūs, šilta saulėlydžio šviesa nutvieksti, namai Panemunėje, modernizmo šedevrai Žaliakalnyje, visiems mums pažįstami, bet netikėtai pateikti pastatai Kauno centre. Visa tai regima architekto ir fotografo Arvydo Čiukšio nuotraukų serijoje „Pasivaikščiojimai po Kauną“. Prieš kiek mažiau nei metus prasidėjęs projektas sulaukė aktyvaus kauniečių ir užsienio lietuvių dėmesio, leido pažinti kitokį Kauną, pastebėti grožį, kurio dažnai skubėdami neatpažįstame. Sausio 9-ą Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko A. Čiukšio… Skaityti daugiau
2018 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę pasiekė džiugi žinia – patvirtintas KTU investicijų projektas ir skirtas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimas atnaujinti bei pritaikyti visuomenės reikmėms vieną ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo pavyzdžių, KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusą. Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registre įregistruota apie 16400 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Vienas tokių pastatų – KTU Cheminės technologijos fakulteto A… Skaityti daugiau
„Ministro namas“ – tarpukaryje iškilęs keturaukštis pastatas, tapęs 14 butų daugiabučiu namu su patraukliu kiemu ir terasa greta Ramybės parko, Kaune. Pastato rekonstrukcijos projekto autoriai laikėsi nuostatos išsaugoti tai, kas vertinga, sykiu sukurti komfortišką aplinką būsimiems gyventojams. Adresas: Totorių g. 14, Kaunas. Projekto vadovas: Ugnius Vasiliauskas (architektų biuras „Ugnius + architektai“). Architektai: Tomas Jonaitis, Gedeminas Barčauskas, Kristina Burdulytė. Pagamino ir tiekė langus: bendrovė „Tikri langai“.… Skaityti daugiau
Dėl progresyvios Kauno tarpukario architektūros tuometė laikinoji sostinė per ne visus 20 metų įsiveržė į pažangiausių Europos sostinių dešimtuką. Kokybiška statyba, modernumo tradicijos, nuosaikus minimalizmas rodė laikinosios sostinės ambicijas tapti vienu moderniausių miestų. Todėl kiekvienas tuo metu statytas ir iki dabar išlikęs pastatas ypač vertinamas kaip architektūrinio paveldo objektas. Vienas jų – beveik prieš metus naujai atgimęs anuometinis Spaudos fondo pastatų kompleksas perkelia mus į… Skaityti daugiau
2015 metais Europos paveldo ženklu įvertinta Kauno tarpukario architektūra toliau sėkmingai žengia UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo link. Šįmet startavusi Kauno modernizmo architektūros tarptautinė kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940 m.“ šią savaitę keliasi į Belgiją. „Per šį laikotarpį prie viešinimo kampanijos lokaliu ir tarptautiniu mastu prisidėjo nemažai institucijų, privačių iniciatyvų ir pavienių asmenų. Parodą lydi Marijos Drėmaitės sudaryta knyga „Optimizmo architektūra“, kurios pagrindinis akcentas… Skaityti daugiau
Valstybės atkūrimo 100-mečio proga netrūksta renginių, televizijos laidų ir kitų projektų, kurie kviestų sugrįžti į tarpukarį, atrasti šį laikmetį iš naujo. Kaunietės, menininkė, dizainerė Gerda Liudvinavičiūtė ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventė Ligita Ažukaitė-Lileikė Kauno modernizmo akcentus perkėlė į marškinių sąsagas, auskarus ir pakabukus. Kolekcijoje „The concrete city | Kaunas“ atrasti galima net septynių objektų detales, o patys papuošalai sukurti… Skaityti daugiau
Škotų architektė Karen Forbes, „Creative Scotland“ narė dėstanti menus Edinburgo universitete ir dirbanti kartu su projektavimo studija „Luma 3D Interactive“, neseniai viešėjo ir Lietuvoje. Su K. Forbes šnekėjomės apie jos kelią nuo menininkės iki architektės, visapusiško balanso architektūroje paieškas ir apie greitai valstybės atkūrimo šimtmetį švęsiantį Kauną. Savo architektūrinėje praktikoje domitės meno ir architektūros, gamtos ir technologijų santykiu. Kaip manote, kaip galima pasiekti reikiamą balansą… Skaityti daugiau
Kauno tarpukario architektūra, šiandien vėl atkreipusi į save visuomenės dėmesį, tapo dažna diskusijų tema. O kalbėti išties yra apie ką – Kaunas pradeda ruoštis gauti pasaulinį paveldo pripažinimą. Į UNESCO pasaulio paveldo vardą pretenduoja beveik visa Naujamiesčio teritorija su tarpukario laikotarpio statiniais. Kaunas turi galimybę iš naujo permąstyti beveik prieš šimtmetį išnaudotą istorinį šansą ir numatyti istorijos saugojimo tęsinius. Žanro negrynumas tapo šansu Gintaras Balčytis.… Skaityti daugiau
Ateities miestiečiai, panorėję pažvelgti į XXI amžiaus antrojo dešimtmečio Kauną, turės galimybę susidaryti gana platų vaizdą: fotokameros kone kiekvieno mūsų kišenėse užtikrina, kad daugelis miesto vietų ir momentų yra fiksuojami daugybe skirtingų rakursų iš daugybės asmeninių pozicijų. Vis dėlto kuo giliau žvelgiame į praeitį, tuo ši įvairovė siauresnė tiek autorių, tiek fiksuotų vietų požiūriu. Sovietmetis čia ypač išsiskiria: didžiąją jo dalį viešai matoma fotografija buvo… Skaityti daugiau
Gražiausi Kauno pastatai, jau tapę vizitine miesto kortele, tai tie patys, į kuriuos užėjus krintanti šviesa išryškina modernizmo architektūros bruožus. Nors ir kaip skubėtume, vaizdas priverčia sustoti ir pasigrožėti laikui nepavaldžiu ir žmones bei jų istorijas skaičiuojančiu architektūros paveldu. Laiptų aikštelėje galime įžvelgti pastato architekto siluetą, įtemptą lyg styga, nes buvo nutolta nuo pradinio jo sumanymo, o galbūt jo pasitenkinimo kupiną žvilgsnio atspindį lange, nes… Skaityti daugiau
Krokuvos ICE Kongresų centre, 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, atidaryta fotografijų paroda „Kaunas 1919–1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (ang. „Kaunas 1919–1939: The Capital Inspired by the Modern Movement”), kurios autoriai Gintaras Balčytis ir Gintaras Česonis. Paroda – puiki galimybė supažindinti UNESCO pasaulio paveldo specialistus, ekspertus bei visą tarptautinę bendruomenę su Kauno modernizmo architektūros vertėmis, pristatyti Lietuvos siekius pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į… Skaityti daugiau