Blog

„Via Balticos“ perspektyva: mirties ar gyvybės kelias?

„Via Baltica“
LAKD nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pozicija tvirta ir nepajudinama – tarptautinė automagistralė „Via Baltica“ turi atitikti aukščiausius saugumo reikalavimus, būti saugi ir patogi visiems eismo dalyviams. Svarbiausias joje atliekamų rekonstrukcijos darbų tikslas – atsikratyti klijuojamos mirties kelio etiketės.

Penki kelio ruožai

Via Baltica“ – labai svarbi Lietuvos transporto arterija šiaurės–pietų kryptimi. Įgyvendinamas projektas tarptautiniu aspektu apima Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją ir Suomiją, nes šių šalių teritorijomis eina transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelias E67.

Šiame kelyje gausu tarptautinio eismo, nes juo transporto srautas vyksta nuo Prahos iki Helsinkio per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, projektas „Via Baltica“ finansuojamas šalies biudžeto ir europinėmis lėšomis. Tikimasi, kad baigti kelio rekonstrukcijos darbai paskatins verslo plėtrą, gyventojams leis greičiau ir patogiau susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais.

Tarptautinis transporto koridorius „Via Baltica“ mūsų šalyje susideda iš 5 valstybinės reikšmės magistralinių kelių atkarpų: Kaunas–Marijampolė–Suvalkai; Vilnius–Kaunas–Klaipėda; Panevėžys–Aristava–Sitkūnai; Panevėžio aplinkkelis ir Panevėžys–Pasvalys–Ryga. Bendras kelio ilgis Lietuvoje siekia 274 kilometrus.

Eismas šiame kelyje, kuris driekiasi nuo Lenkijos valstybės sienos pietuose iki Latvijos valstybės sienos šiaurėje, labai intensyvus. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo šiaurės–pietų kryptimi kroviniai būtų vežami tokia didele apimtimi, kokia jie gabenami automagistrale „Via Baltica“.

LAKD nuotr.

LAKD nuotr.

Atsikratys juodojo šleifo

Šiuo metu bene didžiausias dėmesys skiriamas avaringiausiam magistralės „Via Baltica“ ruožui – kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpai nuo 56,83 iki 97,06 kilometro. Kelių direkcijos atstovai įsitikinę: šiame ruože privalu diegti pažangius sprendimus, nes priešingu atveju jis ir toliau liks mirties keliu.

Anot LAKD direktoriaus V. Andrejevo, įrengiant šią „Via Balticos“ atkarpą, vadovaujamasi pagal Vokietijos, Nyderlandų ir kitų pažangių Europos šalių praktiką sukurtu Kelių techniniu reglamentu.

„Mūsų žiniomis, pagal minėto reglamento nuostatas „Via Baltica“ savo šalies teritorijoje planuoja rekonstruoti ir lenkai, tad vienodos automagistralės galime tikėtis ne tik abipus sienos, bet ir per visas šalis“, – paaiškino Kelių direkcijos vadovas.

Šiame kelio ruože bus įrengti jungiamieji keliai, kad jais saugiai ir nestabdant pagrindinio srauto būtų galima pasiekti kitus infrastruktūros objektus. Pagrindiniame kelyje atsiras būtinos nuorodos, taip pat – ir į degalines.

Pasak V. Andrejevo, jungiamieji keliai suteiks vienodas sąlygas visiems verslo atstovams, galbūt paskatins verslo plėtrą. Pasaulio praktika rodo, kad prie įrengiamų jungiamųjų kelių atidaromos kavinės, statomos poilsio aikštelės ir nakvynės vietos, kita infrastruktūra. Tokiu būdu kuriamos ir naujos darbo vietos.

LAKD nuotr.

LAKD nuotr.

Kelio ruožas taps automagistrale

LAKD atstovų teigimu, po rekonstrukcijos kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai tiesiamas ruožas nuo 56,93 iki 97,06 km atitiks visus greičio ir saugumo standartus bei taps automagistrale. Tranzitinis eismas bus atskirtas nuo vietinio, įrengtos 4 eismo juostos ir jungiamieji keliai, skiriamosios juostos, skirtingų lygių sankryžos. Pagrindiniu keliu bus leidžiama važiuoti 130 km/val. greičiu, jungiamaisiais – 90 km/val.

Statistikos duomenimis, 2001–2017 m. šiame ruože užregistruoti 256 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 332 ir žuvo 79 žmonės, arba beveik 20 proc. visų žuvusių eismo dalyvių kelyje „Via Baltica“ analogišku laikotarpiu. Pernai šioje kelio atkarpoje užfiksuota 11 techninių eismo įvykių, iš kurių 6 – transporto priemonių ir 3 susidūrimai su gyvūnais.

Tikimasi, kad rekonstravus vieną intensyviausių kelio ruožų Lietuvoje, bus išvengta transporto priemonių susidūrimų sankryžose, taip pat su gyvūnais. Įrengus skiriamąją juostą, bus panaikinta priešpriešinio susidūrimo galimybė lenkiant. Skaičiuojama, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų sumažėti apie 70 procentų.

Projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Preliminari jo vertė – 300 mln. Eur. Rangos darbus numatoma pradėti 2021 metais. Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus, jis turėtų būti baigtas 2025-aisiais.

LAKD nuotr.

LAKD nuotr.

Baigti darbai ir planai

Iki 2018 m. pabaigos buvo rekonstruotas kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 17,24–56,83 km ruožas. 156 mln. Eur vertės atnaujintas automagistralės „Via Baltica“ ruožas Kauno, Prienų, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse buvo rekonstruotas pagal automagistralės techninės kategorijos reikalavimus su skiriamąja juosta ir šalia magistralinio kelio nutiestais jungiamaisiais keliais. Taip pat buvo įrengtos sankirtos, skirtingų lygių sankryžos, žiedinės sankryžos jungiamuosiuose keliuose, viadukai, tuneliniai viadukai. Be to, buvo diegiamos aplinkosaugos priemonės: triukšmą slopinančios užtvaros, želdiniai, tvoros ir barjerai gyvūnams, praėjimai gyvūnams ir varliagyviams. Pagal projektą buvo įrengtas apšvietimas, rekonstruoti inžineriniai tinklai – elektros, aukštos įtampos, ryšių linijų, lietaus nuotekų nuleidimo ir žinybiniai tinklai, pertvarkytos melioracijos sistemos šalia kelio.

Šiuo metu tęsiami „Via Balticos“ rekonstrukcijos darbai kelyje A17 Panevėžio aplinkkelyje. Rekonstruojant ruožą, įrengiama papildoma reversinė eismo juosta (2+1), jungiamieji keliai, rekonstruojami tiltai, viadukai, tuneliniai viadukai, inžineriniai tinklai, statomi tuneliniai pravažiavimai, įrengiamas apšvietimas. Visame ruože veiks greičio valdymo ir įspėjimo sistemos – 24 vietose įrengiami kintamosios informacijos ženklai.

2+1 kategorijos kelias – tai specifinis kelio profilis, kurį sudaro 3 eismo juostos: 2 eismo juostos viena važiavimo kryptimi ir 1 eismo juosta kita. Kas kelis kilometrus tos pačios krypties juostų skaičius kinta iš vienos į dvi ir atvirkščiai. Priešpriešiniai transporto srautai yra atskiriami kelio atitvarais, taip eliminuojant priešpriešinius susidūrimus, kurie yra vieni pavojingiausių. Tokiame kelyje sudaromos optimalios lėtesnio transporto lenkimo sąlygos.

Vertinant užsienio šalių patirtį, nustatyta, kad, įrengus 2+1 kelią, eismo įvykių, per kuriuos žūva žmonės, skaičius sumažėja apie 35–40 procentų.

Esame UAB „Fegda“, vykdanti kelių ir gatvių tiesimo, aerodromų bei lauko inžinerinių tinklų statybos darbus visoje Lietuvoje. Įmonė įsteigta 1993 metais Vilniuje, įmonės kapitalas 100% lietuviškas. Pastarųjų metų apyvarta kinta nuo 25 iki 50 mln. Eur.

Didžiausias įvykdytas projektas – tai Vilniaus pietinis aplinkelis, kurio vertė 76 mln. Eur. Bendrovės asfaltbetonio gamykloje per metus pagaminama apie 120 tūkst. t asfaltbetonio mišinių, turime 140 vnt. kelių tiesimo mašinų parka. Įmonės darbuotojai, kurių skaičius kinta nuo 250 iki 300, yra įsisavinę pažangius darbų metodus, lemiančius kokybiškus darbo rezultatus.

Esame tinkamai atestuoti, turime inžinerinį personalą, ISO bei OHSAS sertifikatus, leidžiančius dalyvauti tarptautinių magistralių kelių statyboje. Vadovaujamės nuostata, kad geriausia įmonės reklama – tai sklindanti žinia apie itin kokybiškai atliekamus darbus.

 RĖMĖJO TURINYS 

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.