Vertinant komercinio nekilnojamojo turto plėtros tendencijas Vilniuje, matyti, kad pastaraisiais metais sostinėje vis daugiau dėmesio sulaukia modernių biurų rinka: nuo 2000 metų Vilniaus mieste yra pastatyta daugiau nei 100 verslo centrų ar įvairios paskirties pastatų, kuriuose įrengtos modernios administracinės patalpos.
2016 metų pabaigoje bendras naudingasis biurų plotas sudarė 626 900 kv. m. Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per 2017–2018 metus Vilniaus miestas galėtų pasipildyti dar 18–22 biuro pastatais arba biurų komplekso dalimis, kuriuose bus įrengta dar 110–150 tūkst. kv. m nuomojamų biurų. Ilgainiui mieste susiformavo net keli stambūs verslo rajonai (ang. central business district – CBD), tokie rajonai užsienio didmiesčiuose dar vadinami „finansiniais centrais“, čia daugiausia erdvės skiriama biurų pastatams.
Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, galima teigti, kad Vilniuje šiuo metu yra susiformavę trys verslo rajonai, kuriuose modernių biuro pastatų koncentracija yra didesnė nei kitose miesto vietose. Tai Konstitucijos prospektas ir jo apylinkės, „Verslo trikampis“ šalia J. Jasinskio ir A. Goštauto gatvių bei šiaurinė Žvėryno dalis – verslo rajonas „Žvėryno žiedas“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pabaigoje šiuose trijuose verslo rajonuose iš viso buvo 202 450 kv. m nuomojamo biurų ploto. Tai net trečdalis visų Vilniaus A ir B klasės biuro pastatų ploto.
Įdomus faktas, kad visuose šiuose trijuose verslo rajonuose pirmuosius pastatus yra pastačiusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. 1999 metais „Hanner“ A. Goštauto gatvėje pastatė apskritai pirmąjį naują modernų biurų pastatą Vilniaus mieste. Tai davė impulsą ir kitų pastatų, esančių šalia, statybai arba rekonstrukcijai, būtent tokiomis aplinkybėmis ir susiformavo pirmasis verslo rajonas (CBD) – „Verslo trikampis“. Kitas verslo rajonas įsikūręs šiaurinėje Žvėryno dalyje. Čia pirmasis verslo centras iškilo 2001 metais Geležinio Vilko gatvėje, šalia Geležinio Vilko žiedo – 16 aukštų aštriabriaunis žalio stiklo dangoraižis. Šio objekto plėtotojas – taip pat bendrovė „Hanner“. O 2004-aisiais, bendrovei „Hanner“ užbaigus 33 aukštų prekybos ir verslo centro „Europa“ statybas, Konstitucijos prospekte užgimė dar vienas verslo rajonas, kuris ilgainiui tapo didžiausia biuro pastatų sankaupa Vilniaus mieste.
Iki 2007-ųjų metų „Verslo trikampis“ buvo didžiausias verslo rajonas Vilniuje. Šiandien čia yra 42.500 kv. m modernaus biurų ploto, ir šis skaičius nekinta nuo 2006 metų, kai bendrovei „Eika“ pastačius paskutinįjį biurų pastatą, dėl vietos stokos daugiau biurų čia tiesiog nebetilpo. Biurai šioje zonoje yra ir buvo atnaujinami, rekonstruojami, tačiau verslo rajono dydis ploto prasme nebekito, jo plėtra sustojo. Todėl 2008-aisiais Lvovo gatvėje, atidarius vieną didžiausių verslo centrų – „Vilniaus verslo uostą“ (šiuo metu jo pavadinimas yra „3 burės“), šio verslo centro dangoraižių „svoris“ nusvėrė svarstykles – didžiausiu sostinės CBD tapo Konstitucijos prospekto verslo rajonas. Šį titulą jis turi ir šiandien. Tad nors pradėtas statyti vėliausiai, Konstitucijos CBD šiuo metu yra didžiausias Vilniuje: net „Verslo trikampio“ (42 500 kv. m) ir „Žvėryno žiedo“ (37 850 kv. m) verslo centrų plotai kartu sudėjus neprilygsta Konstitucijos CBD, kurio biurų plotas 2016 metų pabaigoje siekė 122 100 kv. m.
„Konstitucijos CBD ypatingas dar ir tuo, kad nemaža dalis modernių biurų pastatų čia pastatyti ir naudojami ne nuomai, bet paties jų statytojo poreikiams, t. y. jie nebuvo statomi nuomininkams. Pastatuose įsikūrė Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas bei vienas didžiausių bankų šalyje – „Swedbank“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.
„Plečiantis Vilniuje veikiančioms įmonėms, ypatingai tarptautinių kompanijų paslaugų centrams, modernių biurų poreikis sostinėje per paskutiniuosius kelerius metus yra stipriai išaugęs, tad nekilnojamojo turto plėtotojų žvilgsnis krypsta į naujus projektus, ieškoma naujų sklypų ir erdvių. Tam tikslui galėtų būti išnaudota šiaurinė Žvėryno seniūnijos teritorija tarp T. Narbuto ir Ukmergės, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių“, – teigia S. Vagonis.
Lyginant su kitais Vilniaus CBD, „Žvėryno žiede“ iki šiol modernių biurų plotas buvo mažiausias ir 2016 metų pabaigoje sudarė 37 850 m². Tačiau jau 2017-ųjų pabaigoje, baigus statyti keturis naujus verslo centrus („Green Hall 2“, „Narbuto 5“, „Link“ ir UAB „M.M.M. projektai“ plėtojamą verslo centrą Saltoniškių g. 7), bendras biurų plotas šioje teritorijoje pasieks 68 250 kv. m. Tuomet „Žvėryno žiedas“, aplenkęs „Verslo trikampį“, taps antruoju pagal dydį CBD sostinėje.
Nagrinėdami plėtotojų ateities planus, „Ober-Haus“ ekspertai pastebi, kad 2017-2018 metais veržliai plėsis tiek „Žvėryno žiedas“, tiek ir Konstitucijos CBD. Šiuose dviejuose verslo rajonuose iki 2018 metų pabaigos iš viso galėtų būti pastatyti 8 biurų pastatai, kuriuose būtų įrengta 75 500 kv. m modernių biurų ploto. Tad pasirinkimo galimybės potencialiems nuomininkams, norintiems įsikurti būtent centriniame verslo rajone (CBD), tikrai augs.
Susipažinti su esamais verslo centrais ir stebėti augančią jų pasiūlą Vilniuje palengvins „Ober-Haus“ sukurtas interaktyvus žemėlapis OHMAP (www.ohmap.lt). Pirmas tokio pobūdžio Lietuvoje virtualus įrankis padeda surasti visus nuo 1999 metų pastatytus ir šiuo metu statomus administracinės ir kitos paskirties pastatus Vilniuje, kuriuose naudingas biurų plotas ne mažesnis nei 1 tūkst. kv m.
Interaktyviame žemėlapyje sukurta galimybė pasirinkti pastatų statybos būseną: rodomi jau pastatyti ir dar statomi pastatai. Žemėlapyje skelbiama ir nuolat atnaujinama pagrindinė informacija apie kiekvieną objektą – pastato nuotrauka, pavadinimas, adresas ir statybos metai. Svetainėje pateikiami „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento surinkti duomenys.