Top Baneris

Platūs „Rail Balticos“ žingsniai

2019 liepos 8 d.
„Rail Baltica“
Sauliaus Aliukonio nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Lietuvai strateginę reikšmę turinčio projekto „Rail Baltica“ plėtra tęsiasi: Kaune vyksta statybos, pradedami projektavimo darbai Latvijos link. Birželio pradžioje paskelbtas linijos nuo Ramygalos iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos projektavimo konkurso nugalėtojas. Juo tapo ispanų kompanija.

Lietuvoje įgyvendintas pirmasis projekto etapas tapo impulsu atsirasti naujiems šio geležinkelio parametrams, kurie ir bus įgyvendinti antrajame „Rail Balticos“ etape.
Laimėtas antras konkursas

Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovė „RB Rail AS“, atsakinga už globalaus projekto „Rail Baltica“ projektavimą, statybą ir rinkodarą, paskelbė: geriausią pasiūlymą pateikusi Ispanijos kompanija „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U“ laimėjo jau antrą „Rail Balticos“ ruožų Lietuvoje projektavimo darbų konkursą.

Planuojama, kad „Rail Balticos“ ruožo nuo Ramygalos iki Latvijos ilgis sieks 91 kilometrą. Ispanų „IDOM“ pateiktame preliminariame projekte numatyti 3 geležinkelio tiltai, 14 kelio ir 20 geležinkelio viadukų, 4 žalieji tiltai ir Panevėžio tarptautinė keleivinių traukinių stotis.

Per dvejus metus turės būti atlikti vietų, per kurias eis geležinkelio vėžė, tyrimai, vertės inžinerijos darbai, parengti pagrindinis ir detalusis techniniai projektai.

Užbaigus projektavimo darbus, paslaugų tiekėjas privalės užtikrinti priežiūrą statybos metu.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Ilgiausias geležinkelio tiltas

Lietuvoje įvykdyti jau du iš keturių „Rail Balticos“ ruožų nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos projektavimo viešieji pirkimai. Abu juos laimėjo ta pati „IDOM“. Pirmajame konkurse dalyvavo 4 konsorciumai, tačiau ispanų pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Ruožo nuo Kauno iki Ramygalos, kurio ilgis sieks 78 km, projektavimo sutartis pasirašyta šiemet balandį.

Planuojama, kad projektuojamame ruože Kaunas–Ramygala bus įrengti 7 kelio ir 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 ekotuneliai.

Taip pat jame numatoma sukonstruoti vieną įspūdingiausių inžinerinių objektų visoje Baltijos šalis jungsiančioje vėžėje – net 1,7 km ilgio geležinkelio tiltą per Neries upę.

Pasak bendros įmonės „RB Rail AS“ atstovų, „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U“ turi per 20 m. tradicinio ir greitojo geležinkelio projektavimo patirties, kurią įgijo Europoje, JAV, Vidurio Rytuose ir Afrikoje. Pastaruoju metu kompanija „IDOM“ greitojo geležinkelio projektavimo darbus vykdė Ispanijoje, Lenkijoje, Švedijoje.

Iš viso paskelbti 7 iš 11 ruožų detaliųjų techninių projektų viešieji pirkimai. Jie sudaro 57 proc. visos projekto „Rail Baltica“ linijos. Estijoje vykdomas detaliojo techninio projekto pirkimas ruožui nuo Latvijos /Estijos valstybių sienos iki Talino. Latvijoje – dviejų iš keturių ruožų projektavimo pirkimai.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

„Rail Baltica“ iki Panevėžio

Susisiekimo ministerijos teigimu, jau 2019-ųjų pabaigoje „Rail Balticos“ geležinkelio vėžė nuo Lenkijos/ Lietuvos valstybės sienos bus sujungta su Kauno intermodaliniu terminalu Palemone per Kauno centrinę stotį.

„Projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti skiriame išskirtinį dėmesį. Tai ne tik gyvybiškai svarbu regiono verslo plėtrai bei gyventojų patogumui, bet ir tai yra vienas iš prioritetinių objektų, užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą, kariuomenės mobilumą regione“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot ministro, Kauno–Lietuvos/Latvijos valstybės sienos ruožo specialusis planas patvirtintas, žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros eina į pabaigą, todėl laiku atliktas geležinkelio projektavimas suteiktų galimybę 2021 m. pradėti geležinkelio statybos darbus.

Gavusi pakankamą europinį finansavimą, Lietuva kitame etape siekia pratęsti „Rail Balticą“ iki Panevėžio.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Impulsas naujiems parametrams

Pirmasis „Rail Balticos“ etapas Lietuvoje – europinio geležinkelio nuo Lenkijos/Lietuvos valstybės sienos iki Kauno statyba – baigtas 2015 m. spalį. Jo metu buvo pastatytas 123 km ilgio europinio standarto geležinkelis, skirtas keleiviams ir kroviniams vežti. Geležinkeliu keleivių traukiniai gali važiuoti maksimaliu 120, o krovininiai – 80 km/val. greičiu.

„Lietuvoje įgyvendintas pirmasis projekto etapas tapo impulsu atsirasti naujiems šio geležinkelio parametrams, kurie ir bus įgyvendinti antrajame „Rail Balticos“ etape“, – paaiškino projekto „Rail Baltica“ direkcijos atstovas Domas Jurevičius.

Pasak D. Jurevičiaus, antrasis „Rail Balticos“ įgyvendinimo etapas suskirstytas į 4 ruožus: Kaunas–Lietuvos/Latvijos valstybių siena, Kauno mazgas, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos/Lenkijos valstybių siena.

Jo metu bus pastatytas europinio standarto geležinkelis, kuriuo krovininiai traukiniai galės važiuoti maksimaliu 120, o keleiviniai 249 km/val. greičiu, išskyrus miesto, urbanizuotas vietoves, kuriose dėl techninių ar aplinkosaugos priežasčių negalima važiuoti maksimaliu greičiu.

Ruože Kaunas–Lietuvos/Latvijos valstybių siena bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija. Projektavimo darbus planuojama baigti iki 2021 m. pabaigos.

Konkursus rangos darbams atlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ numato skelbti 2021 m. pradžioje, o 2025 m. užbaigti rangą. 2026-ieji bus skirti geležinkeliui testuoti.

Geležinkelio jungtyje Kaunas–Vilnius taip pat bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto linija. Šiemet balandį paskelbtas konkursas parengti specialųjį planą, kuris parodys geležinkelio linijos vietą. 2021 m. numatoma parengti specialųjį planą, bus pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Projektavimas ir ranga turėtų būti baigti iki 2025-ųjų pabaigos.

Atkarpoje Kaunas–Lietuvos/Lenkijos valstybių siena bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija arba rekonstruojama esama geležinkelio linija.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Sudėtingas Kauno mazgas

„Kauno mazgas – vienas sudėtingiausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos visi „Rail Balticos“ traukiniai. Šiame ruože bus rekonstruojama esama 1520 mm standarto ir šalia tiesiama nauja europinio standarto geležinkelio linija“, – teigė projekto Lietuvoje direkcijos atstovas.

D. Jurevičiaus teigimu, Kauno mazgą sudaro trys atkarpos: Jiesia–Rokai, Rokai–Palemonas ir Palemonas–Kaunas. Ruožas Jiesia–Rokai baigtas rekonstruoti 2018 m. spalį. Gegužės pabaigoje, uždarius eismą, prasidėjo ruožo Kaunas–Palemonas generaliniai rekonstrukcijos darbai.

Jų metu vietoj naikinamos Amalių pervažos bus pastatyti net du tuneliai. Nuo Chemijos gatvės, ties Svirplių taku, bus įrengtas tunelis pėstiesiems su automobilių transporto juosta, kuria naudotis galės tik specialiosios transporto priemonės. Tunelį stato Kauno miesto savivaldybė. Už kelių šimtų metrų Palemono link, kur eis Kauno pietrytinis aplinkkelis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo statyti didžiausią 4 arkų tunelį, skirtą geležinkeliui saugiai kirsti.

Dvi arkos tunelyje bus skirtos skirtingomis kryptimis važiuojantiems automobiliams ir dar po vieną iš šonų pėstiesiems. Automobiliai ir pėstieji geležinkelį galės kirsti ir Palemono bei Marių gatvių sankirtoje įrengtu tuneliu. Šiuo metu abiem tuneliams tiesiamos prieigos.

Atliekant rekonstrukcijos darbus visi inžineriniai miesto tinklai, kurie kerta arba eina palei geležinkelį AB „Lietuvos geležinkeliai“ žemės ribose, bus iškelti iš statybos zonos, pakeičiant juos naujais. Bus pastatytos triukšmą mažinančios sienutės, slopintuvai, bėgių antivibraciniai popabėginiai paklotai, keičiami kai kurių pastatų langai.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Įtaka ir nauda

Bendras geležinkelio ilgis nuo Varšuvos iki Talino sieks 870 kilometrų. Lietuvoje geležinkelis drieksis 392 kilometrus. Investicijos į projektą viršys 5,7 mlrd. Eur.

Anot D. Jurevičiaus, skaičiuojama, kad socialinė ir ekonominė projekto „Rail Baltica“ nauda apytiksliai gali siekti 16,23 mlrd. Eur. Manoma, kad grąža už kiekvieną investuotą nacionalinio biudžeto eurą sieks 6 eurus.

Projektas turės teigiamos įtakos darbo rinkai – 13 tūkst. darbo vietų projekto statybos darbų įgyvendinimo metu ir per 24 tūkst. darbo vietų netiesiogiai susijusiose pramonės šakose. Sumažėjus CO2 emisijai, visų trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – nauda bus vertinama apie 1,8 mlrd. Eur.

Keleivių sutaupytas laikas, keliaujant traukiniais, vertinamas 2,4 mlrd. Eur, o sutaupytas laikas gabenant krovinius – 2,9 mlrd. Eur. Mat kelionių trukmė gerokai sutrumpės. Teigiama, kad greitąja geležinkelio vėže iš Kauno Rygą bus galima pasiekti per maždaug 1 val. 35 min., Taliną – per 3 val. 29 min., Varšuvą – per 2 val. 20 min., o kelionė iš Kauno į Panevėžį truks vos 38 min. Labai greitai traukiniu nukeliausime ir iš Vilniaus į Kauną – per 36 minutes.

Šalies Vyriausybė šį projektą laiko prioritetiniu plečiant strateginę transporto infrastruktūrą. Lietuva laikosi ambicingo tikslo projektą užbaigti iki 2026 metų.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video