• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Papildomas mokestis neramina NT plėtotojus: prognozuoja butų kainų augimą

2021 birželio 9 d.
nekilnojamasis turtas butai vilnius
Needpix nuotr.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojams gali tekti mokėti vienkartinį atlyginimą už teisę valstybinėje nuomojamoje žemėje statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus. 

Vyriausybė trečiadienio posėdyje iš esmės pritarė dalies praėjusios kadencijos Seimo narių siūlymui, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). 

Pasak jos, valstybė šiuo metu negauna jokios naudos iš nekilnojamojo turto statybų, kai statiniai statomi nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose. 

„Įstatymo esmė yra, iš vienos pusės, apmokestinti valstybės žemę, kai yra privatizuoti pastatai ir jie yra plečiami, didėja užstatymo tankis, intensyvumas. Ir kita esmė yra susijusi su žemės paskirties keitimu“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Teikdama išvadą praėjusios kadencijos Seimo narių siūlymui Vyriausybė pateikė ir savo tobulinimų. 

Vyriausybė siūlo Žemės įstatymo projekte nustatytą atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sieti su statiniais ar įrenginiais. Jeigu statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius didės jais užstatytas žemės plotas, atlyginimą už teisę statyti sudarys ne daugiau kaip 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo rinkos vertės.

ŽŪM teigimu, valstybinės žemės nuomininkas už teisę statyti šioje žemėje 50 proc. nustatytos sumos turėtų sumokėti į valstybės biudžetą, 50 proc. – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

NT plėtotojai: priėmus įstatymą butai brangs

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė, kad pakeitimai augins būsto kainas, pakeis galimybes vystyti objektus miestuose ir regionuose, „kadangi atsiranda apmokestinimas už bet kokią naują statybą nuomojamuose iš valstybės sklypuose“. 

Pasak jo, valstybė jau dabar gauna didelę naudą iš vystomų sklypų – tiek mokesčių forma, tiek ir augant sklypų vertei. 

„Labai nesinorėtų, kad valstybė, kuri tampa aktyviu veikėju ir dalyviu kainodaroje, jeigu toks įstatymas būtų priimtas, dar papildomai, mūsų skaičiavimais, iki 10-15 proc. pabrangintų būsto projektus. Turime pavyzdžius Vilniaus ir Kauno miestais, tai apie 15-20 tūkst. eurų vidutinis būstas galėtų brangti jeigu įstatymas būtų priimtas“, – Ministrų kabinetui sakė M. Statulevičius. 

Asociacija siūlė nustatyti maksimalų apmokestinimą nors iki 50 proc. ir įvesti pereinamąjį laikotarpį (3-4 metų). 

Balsuojant dėl Vyriausybės išvados susilaikė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Diskusijos dėl Žemės įstatymo pataisų tęsis Seime. 

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose 2020-2021 metais Vilniuje  vykdomi 139, Kaune – 16, Klaipėdoje – 31 projektas.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Dalintis:
Komentarai