Istorija apie Karoliniškėse pastatytą daugiabutį, kuris oficialiuose dokumentuose – tik gretimo viešbučio patalpos, panašu, tik ledkalnio viršūnė. Panašių atvejų vien sostinėje suskaičiuojama 12. O galbūt ir daugiau. Aišku tiek, kad administracinės ar rekreacinės paskirties patalpose apsigyvenę vilniečiai prarado dalį infrastruktūros elementų: automobilių stovėjimo vietas, vaikų žaidimo aikšteles, mat tokiems pastatams jos neprivalomos, arba jų skaičius mažesnis. Kenčia ir kaimynai, kurių automobilių aikšteles okupuoja neįteisintų daugiabučių gyventojai.
Vilniaus miesto savivaldybės lūkesčiai – iš nesąžiningų statytojų išsireikalauti atlyginti žalą miestui, už kurią savivaldybė galėtų įrengti trūkstamą infrastruktūrą neįteisintuose būstuose apsigyvenusiems žmonėms ar kaimyninių daugiabučių gyventojams. Taigi NT plėtotojų išreklamuoti apartamentai skambiais pavadinimais gyventojams gali reikšti nesibaigiančias problemas. Visų pirma – kasmet mokamus nekilnojamojo turto mokesčius.
Sostinės meras Remigijus Šimašius pranešė kreipęsis į prokuratūrą dėl galimo piktnaudžiavimo ir viešojo intereso pažeidimo. Prokuratūros paprašyta įvertinti, ar veiksmai, kuomet pagal savivaldybės išduotus leidimus pastatomi negyvenamosios paskirties pastatai, tačiau juose esančios patalpos parduodamos kaip butai, nepažeidžia viešojo intereso. Sostinės meras atsakingiau dirbti ragina visas atsakingas valstybines institucijas, o Aplinkos ministeriją – palengvinti galimybę pakeisti patalpų paskirtį tuomet, kai tai išties būtina. Tik kas tą būtinumą objektyviai įvertins?
Savivaldybės Miesto plėtros departamento atlikto tyrimo metu iš viso nustatyta 12 tokių atvejų, kai Vilniuje buvo pradėti statyti negyvenamosios (komercinės ar rekreacinės) paskirties pastatai, tačiau vėliau patalpos tokiuose pastatuose parduodamos kaip butai. Įvairios komercinės, gamybinės, poilsio patalpos nekilnojamojo turto skelbimuose yra vadinamos butais ir reklamuojamos kaip gyvenamosios. Ateityje tokios patalpos gali būti eksploatuojamos nesilaikant išduotuose statybos leidimuose nurodytos paskirties. Vilniaus miesto savivaldybei kelia susirūpinimą tai, kad tokia veikla daugeliu atvejų ne tik yra piktnaudžiaujama, siekiant apeiti įstatymais nustatytus daugiabučiams keliamus didesnius reikalavimus, tačiau ir grubiai pažeidžiami Vilniaus miesto Bendrojo plano reikalavimai.
Mindaugas Pakalnis
Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis atkreipia dėmesį, kad negyvenamųjų ir gyvenamosios paskirties pastatų statybai nustatyti reikalavimai gerokai skiriasi.
„Statydami, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastatą, vystytojai jį gali pastatyti kone dukart didesnio ploto nei gyvenamąjį, galimas ir didesnis užstatymo tankumas. Be to, tokiu atveju taikomi mažesni automobilių stovėjimo vietų sklype reikalavimai, nebūtinas patalpų apšvietimas tiesiogine saulės šviesa, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, ir t. t. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė tiek konkrečiame name, tiek aplinkinėse teritorijose, o gyventojai, tokias patalpas įsigiję kaip butus bei ketindami jose gyventi, paprastai apie minėtas aplinkybes neinformuojami“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama leidimus statybai, neturi teisės atmesti projekto, atitinkančio visus įstatymų reikalavimus, remiantis vien įtarimu, kad jis ateityje gali būti paverstas daugiabučiu. Tačiau savivaldybė siekia, kad nesąžiningi architektai, padedantys parašą ant tokių abejonių keliančių projektų, atsidurtų didesnės rizikos sąraše ir prarastų kvalifikacijos atestatus.
Generalinės prokuratūros prašoma įvertinti savivaldybės pateiktą bei šiuo metu nekilnojamojo turto pardavimo portaluose laisvai prieinamą klaidinančią informaciją, ir, nustačius viešojo intereso pažeidimus, pagal kompetenciją imtis veiksmų viešajam interesui apginti.
Tarp savivaldybei įtarimų sukėlusių projektų minimi ir puikiai NT plėtotojų išreklamuoti projektai, tokie kaip „Ozo parkas“, „Koriai“, apartamentai Mindaugo g. 1A ir kt.
