2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas nemažėjo ir atrodo nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius didesnis ne tik palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu. 2016 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 890 namų ir 2 840 butų sandorių. Daugiausia butų ir namų sandorių užfiksuota šių metų gegužę, o namų pardavimo rodikliai gegužės mėnesį buvo aukščiausi nuo pat 2007 metų, skelbia „Ober-Haus“.
Antrasis šių metų ketvirtis išsiskyrė sparčiau augusiomis butų kainomis. Skirtingai nei ankstesniais laikotarpiais, didesnis butų kainų augimas buvo fiksuojamas ne tik Vilniuje, bet ir visuose šalies didmiesčiuose. Sparčiausias kainų augimas per šių metų balandį, gegužę ir birželį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,5 proc. (iki 585 eurų už kv. m). Vilniuje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,4 proc. (iki 1 376 eurų už kv. m), Kaune – 2,1 proc. (iki 970 eurų už kv. m), Panevėžyje – 1,8 proc. (iki 547 eurų už kv. m) ir Klaipėdoje – 1,2 proc. (iki 1 002 eurų už kv. m).
Nepaisant neigiamų šalies demografinių tendencijų (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2015 metus gyventojų skaičius augo tik Vilniaus mieste, Kauno, Klaipėdos rajonuose, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse), spartesnis kainų augimas fiksuojamas ne tik sostinėje. Išsilaikiusios palankios ekonominės sąlygos – darbo vietų ir užmokesčio augimas, rekordiškai žemos palūkanų normos – būsto rinkai stimulo suteikė net ir gyventojų skaičiumi mažėjančiuose šalies miestuose.
„Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 395 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 3 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per 2016 metų pirmąjį ketvirtį ir net 45 proc. daugiau nei per 2015 metų antrąjį ketvirtį.
Šalies sostinėje naujų butų pardavimo apimtys ir vėl buvo kilstelėtos į naujas aukštumas. Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo realizuoti net 1 154 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 3 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per pirmąjį šių metų ketvirtį ir 42 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu.
Didžiausią įtaką naujų butų pardavimo rodikliams turėjo naujausi projektai – net 69 proc. realizuotų naujos statybos butų buvo iš 2016–2017 metų projektų, 22 proc. – iš 2015 metų statybos projektų ir tik 9 proc. iš 2007–2014 metais pastatytų daugiabučių.
Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, šiuo metu realizuojami projektai suteikia didžiausias būsto pasirinkimo galimybes pirkėjams, tad nors ankstesnių metų projektuose neparduotų butų skaičius nėra gausus, tačiau šie likę neparduoti butai sulaukia daug mažiau susidomėjimo.
Vilniuje ir toliau dominuoja vidutinės klasės nauji butai, kurių kainos su daline apdaila dažniausiai svyruoja nuo 1 450 iki 1 900 eurų už kvadratinį metrą. Iš visų per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje realizuotų naujos statybos butų vidutinės klasės butai sudarė 49 proc., ekonominės klasės – 38 proc. ir prestižinės – 13 proc. „Pastaraisiais metais plėtotojai jau orientuojasi ne į pigiausią būsto segmentą, bet į aukštesnės klasės projektus. Miesto centro artumas, energinį efektyvumą didinantys sprendimai ir kaina neviršijanti 2 000 eurų už kvadratinį metrą – tai šiuo metu vyraujančių statomų daugiabučių projektų šalies sostinėje požymiai“, – pastebi S. Vagonis.
Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje taip pat jau galima stebėti šiek tiek ūgtelėjusį daugiabučių namų statybų aktyvumą. Nors didžioji dalis plėtojamų projektų yra nedidelės apimties, tačiau rinkai pristatoma vis įvairesnių projektų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune per antrąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduotas arba rezervuotas 141 butas pirminėje rinkoje arba 6 proc. daugiau nei per pirmąjį šių metų ketvirtį. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti 87 nauji butai, t. y. 9 proc. daugiau nei per 2016 metų pirmąjį ketvirtį.
Aukšti naujų butų realizacijos rodikliai lėmė tolimesnį neparduotų naujos statybos butų skaičiaus mažėjimą visuose šalies didmiesčiuose. 2016 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose namuose skaičius sudarė 1 922, arba 14 proc. mažiau nei šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje.
Nepaisant itin spartaus naujos statybos butų kiekio augimo šalies sostinėje, neparduotų naujų butų skaičius jau pastatytuose pastatuose pastebimai sumažėjo. Vilniuje jau pastatytuose projektuose neparduoti 1 063, arba 21 proc. mažiau butų nei jų buvo šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Šiuo metu neparduotų butų skaičius Vilniuje yra mažiausias nuo 2014 metų trečiojo ketvirčio ir mažėja antrą ketvirtį iš eilės.
Likusiuose šalies didmiesčiuose neparduotų butų jau pastatytuose daugiabučiuose taip pat mažėjo. Šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Kaune buvo neparduoti 277 butai, Klaipėdoje – 554 butai, o Šiauliuose – 28 naujos statybos butai. S. Vagonio nuomone, aukšta būsto paklausa ir laisvų butų mažėjimas būsto plėtotojams suteikia drąsos plėtoti naujus projektus jau ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kurortinėse šalies zonose, bet ir Šiauliuose bei Panevėžyje.
