Blog

Ar šilumos siurblys „sumažina“ pastato šilumos poreikį?

šilumos siurblys
pixabay.com nuotr.

Praėjo daugiau nei dveji metai, kai įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Kokias būtų galima daryti išvadas šį reglamentą pritaikius praktikoje?

Pastato energinis sertifikavimas turėtų būti paprastesnis ir aiškesnis, nes dabar netgi pastato energetiką suprantančiam specialistui sunku išaiškinti, kada pastatas yra A ar A++ klasės.

Teorija ir praktika prasilenkia

Kęstutis VALANČIUS

Doc. dr. Kęstutis VALANČIUS,
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedra

Akivaizdu, kad į vieną dokumentą bandyta sudėti viską, kas susiję su pastato energetika, sykiu panaikinti visas prieš tai galiojusias metodikas ar reglamentus. Dokumentas atrodo labiau skirtas kompiuterinei programai kurti (o gal greičiau pastatų energinio naudingumo projektavimo programai NRG aprašyti), nei praktiškai pritaikomas projektuojant ir akademinėje aplinkoje.

Projektuotojams, studentams ir kitiems specialistams, dirbantiems pastato mikroklimato sistemų projektavimo srityje, daugeliu atvejų buvo išmuštas pagrindas iš po kojų, nes tapo nebeaišku, kaip, pavyzdžiui, nustatyti patalpos šilumos galią arba, paprasčiau tariant, kaip paskaičiuoti ir parinkti šildymo prietaisus. STR „rašytojai“ liepia žiūrėti į standartą LST EN ISO, o tai realiai yra grįžimas atgal, kai jau buvo naudotos, pataisytos ir aiškios metodikos (STR 2.09.04:2008).

Ir svarbiausia – dabar galiojantis reglamentas yra klaidinantis. Jame sumaišytos ne tik sąvokos („sąnaudos“ (kas išmatuota) vartojamos vietoj „poreikių“ (kas suskaičiuota), kas buvo įprasta ir įtvirtinta STR 2.09.02:2005), bet ir energijos rūšys! Šilumos siurblio elektros energija traktuojama kaip „šilumos sąnaudos“. Tokiu būdu nuo STR įsigaliojimo pastatai Lietuvoje yra sertifikuojami neteisingai, ypač tie, kuriuose kaip šilumos šaltinis numatomas įrengti šilumos siurblys. Pateiktas pavyzdys, kai pastato šilumos nuostoliai (sykiu ir šilumos poreikis iki šilumos šaltinio) yra vienodi, bet „skaičiuotinos šilumos sąnaudos“ šilumos siurblio atveju akivaizdžiai skiriasi.

1 lentelė. Pastato energinio naudingumo rodikliai, esant skirtingiems šilumos šaltiniams. Rezultatai gauti naudojant NRG3 programą.

Pagrindiniai energinio naudingumo duomenys Kai šilumos šaltinis miesto šilumos tinklai (CŠT) (Lietuvos vidurkis) Šilumos siurblys (oras vanduo) Elektrinis šildymas, karštas vanduo tūrinis šildytuvas Dujinis šildymas, gamtinės dujos Kietojo kuro katilas, kuras – mediena
Energijos vartojimo efektyvumo rodiklio skaičiuojamoji C1 vertė  0,2072  0,2107  0,4945  0,2467  0,0867
Energijos vartojimo efektyvumo rodiklio skaičiuojamoji C2 vertė  0,3805  0,3805  0,3805  0,3805  0,3805
 Atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai (W/K)  31,619  31,619  31,619  31,619  31,619
Skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato šildomo ploto per metus (kWh/(m²×metai)  23,163  7,721  23,163  24,642  27,251

Klaidos – brangios

Kodėl taip yra – atsakymas paprastas: skaičiuojant „šilumos sąnaudas“ naudojamas „šilumos šaltinio efektyvumo koeficientas“, kuris realiai yra perskaičiavimas į kurą ir šilumos siurblio atveju yra naudojamas SPF (geriau pažįstamas kaip COP), kas yra paprasčiausias „šilumos“ perskaičiavimas į „elektrą“. Todėl ir išeina, kad biokuras yra blogiau už „tiesioginį“ elektrinį šildymą (!), o šilumos siurblys kelis kartus (!!!) „sumažina“ pastato šilumos poreikį (sąnaudas).

Dar vienas pavyzdys: nustatant grindų ant grunto ir sienos ilginio šiluminio tiltelio koeficientą (kuris kažkodėl yra labai svarbus (?) pagal SPSC rekomendacijas ir atitinkamą standartą LST bei priimant projektinę išorės temperatūrą šildymo sistemos projektavimui, gauname tokį rezultatą (2 pav.), kuris daugiau nei glumina. Turbūt net Antarktidoje 20 m gylyje sunku rasti temperatūrą, žemesnę už –20 °C.

2 pav. „Teisingas“ grindų ant grunto ir sienos ilginio šiluminio tiltelio nustatymas.

2 pav. „Teisingas“ grindų ant grunto ir sienos ilginio šiluminio tiltelio nustatymas.

STR rengėjams ir „gynėjams“ nekyla abejonių, kad galbūt standartas LST yra neteisingas ar netinka Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Ir blogiausia tai, kad, kol tokio rezultatas nėra, pastatas paprastai nesertifikuojamas.

Tad mums, kaip VGTU dėstytojams, pirmame, antrame kursuose išmokius studentus termodinamikos ir šilumos mainų, jau trečiame kurse pradėjus projektuoti mikroklimato sistemas ir norint remtis dabar galiojančiais reglamentais, tenka konstatuoti, kad čia fizikos dėsniai negalioja.

Ir čia aptarti vos keli klausimai, susiję tik su pastato šiluma. Labai neprofesionalu, kad STR „rašytojai“ visiškai neatsižvelgia į pastabas, nes „šilumos siurblio klaida“ daugiau nei prieš metus buvo parodyta ir įrodyta SPSC specialistams. Dar blogiau, kad, išsiuntus konkrečias pastabas oficialiu laišku Aplinkos ministerijai, nebuvo pasivarginta net atsakyti, ar … bus atsakyta.

Autoriaus nuomone, pastato energinis sertifikavimas turėtų būti paprastesnis ir aiškesnis, nes dabar netgi pastato energetiką suprantančiam specialistui sunku išaiškinti, kada pastatas yra A ar A++ klasės. Būtų daug aiškiau, jei rodikliai būtų supaprastinti iki pirminės (atsinaujinančios ir (ar) ne) energijos konkrečių skaičių atskiriems pastatų tipams.

Nesinori sumenkinti atliktų darbų rengiant reglamentus, tik siekiama, kad klaidos būtų pripažintos ir ištaisytos, būtų atsižvelgiama ir į kitas nuomones.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.