• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Suburtas partnerių branduolys Naujojo europinio bauhauzo plėtrai

2021 birželio 21 d.
naujasis europinis bauhauzas
Asociatyvi nuotr. (Needpix)

Lietuvoje plėtojant Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyvą ir skatinant visuomenę kuo plačiau diskutuoti, kaip kurti tvarius miestus, Aplinkos ir Kultūros ministerijos kartu su Mokslo Taryba subūrė partnerius, užmezgė glaudesnį ryšį su įvairiomis organizacijomis, kurioms rūpi, kokia gyvenamoji aplinka sups mus ateityje.

Organizatorių branduolį sudaro Lietuvos architektų sąjunga, Architektūros fondas, Lietuvos architektų rūmai, asociacija „Aktyvus jaunimas“, Vilniaus m. savivaldybė, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dizaino asociacija, Lietuvos dizaino forumas, Vilniaus Technikos Universitetas, „Xwhy/Supratimo agentūra“, bendruomeninė socialinė iniciatyva „Idėjų lysvė“ ir kt.

Visi jie įsitraukė į bendras diskusijas, prisidėjo  organizuojant kūrybines NEB dirbtuves ir aktyviai jose dalyvavo. Buvo surengtos  dirbtuvės kultūros ir tvarios gyvenamosios aplinkos, tvaraus dizaino ir viešųjų pirkimų bei kvartalinės renovacijos temomis.

Skirtingų kultūros sričių atstovai, kultūros praktikai, politikos formuotojai ir tyrėjai svarstė, kaip kultūra galėtų įsilieti į NEB iniciatyvą, šias dirbtuves vedė „Xwhy/Supratimo agentūra“. Diskutuoti apie dizainą ir viešuosius pirkimus – kodėl viešasis sektorius nesirenka žaliųjų pirkimų, o dizaineriai nesiūlo žaliųjų sprendimų – kvietė Lietuvos dizaino asociacija.

Aptarti kvartalinę renovaciją pasiūlė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė. Ši tema sulaukė didžiulio skirtingų sričių specialistų, aktyvių bendruomenių narių, politikų, verslo ir kitų organizacijų atstovų susidomėjimo. Kalbėta apie konkrečius veiksmus pokyčiams inspiruoti: gyvai dalintis gerais pavyzdžiais per bendruomenes, kaimynystes, parengti kvartalinei renovacijai, senų daugiabučių ir kitų pastatų modernizavimui pritaikytą praktinį vadovą savivaldybėms.

Be to, siūlyta išnaudoti novatoriškas idėjas, tokias kaip Žaliojo indekso (pritaikant „Kurk Lietuvai“ programos projekto patirtį), įsteigti apdovanojimą už tvarių, ekologiškų, sprendimų pritaikymą kvartalinei renovacijai, įtraukti kraštovaizdžio architektus į projektus, įsteigti tokią pareigybę savivaldybėse, rengti mokymus rangovams, savivaldybių specialistams.

Buvo identifikuotas tvarios kompleksinės renovacijos modelis, skatinantis gyventojus ją inicijuoti. Tam bendruomenė turi matyti ir suprasti, kad renovacija kuria pridėtinę vertę. Specialistai turėtų  jai padėti atskleisti tam tikros teritorijos identitetą, kad čia gyvenantys žmonės turėtų su kuo tapatintis, griauti mitus, kad senos kartos būstas bus greitai nebenaudojamas.

„Aplinkos ministerija pasisėmė idėjų iš NEB diskusijų ir dirbtuvių. Užsibrėžėme į planuojamas parengti tvarių miestų gaires integruoti iniciatyvas, skirtas siekti kokybiškos gyvenamosios aplinkos, gausinti želdynus, skatinti darnų judumą, atsakingą ir tvarų  vartojimą, mažinti atliekų, oro, vandens, garso taršą, poveikį klimato kaitai ir didinti savivaldos vaidmenį atnaujinant urbanizuotas teritorijas“, – sako ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. specialistas Karolis Kinčius.

Jo teigimu, rengiant tvarių miestų gaires, rengiant naują kvartalinės renovacijos modelį bus organizuojamos  konsultacijos su savivaldybių, regioninių tarybų, ministerijų ir kitų institucijų bei plačiosios visuomenės, bendruomenių atstovais. 

Komentarai

statyba ir architektura
archicad