• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Skolinimo variklį labiausiai įsuko būsto paskolos

2019 kovo 20 d.
nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulai
pixabay.com nuotr.

Lietuvos bankų sektorius 2019-uosius pradėjo atsinaujinęs, o pernai bankai dosniai skolino ir iš šios veiklos uždirbo didžiąją pelno dalį. Augo bankų sistemos turtas, jų kapitalo būklė buvo tvari.

„Bankai noriai atsiliepė į rinkos poreikius – tą ypač akivaizdžiai rodo itin sparti būsto paskolų gyventojams portfelio plėtra“, – komentuoja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bankininkystės naujokai

Banko vadovo teigimu, atsižvelgdamas į dosnų skolinimą bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijas, LB padidino privalomą sukaupti bankų anticiklinį kapitalo rezervą, kuris sustiprintų sektoriaus atsparumą ir padėtų neskausmingai išgyventi „sunkesnius“ laikus.

Vertindamas šalies bankų sektorių ir jo pokyčius LB valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį į naujus dalykus šalies bankininkystės srityje: „Senokai tokio reiškinio nematėme, nors to seniai reikėjo, todėl tikimės, kad naujokai bent kažkiek teigiamai „sudrums“ senbuviams patogią ramybę rinkoje, pasiūlydami vartotojams naujų paslaugų ir išjudindami konkurenciją finansų rinkoje.“

2018 m. pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) išdavė tris pirmąsias Lietuvoje specializuoto banko licencijas, vienas iš tokių bankų jau veikia. Šie bankai planuoja gyventojams teikti vartojimo kreditus, dalis jų – skolinti ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, priimti indėlius iš klientų.

Vienas iš anksčiau pradėjusių veikti bankų po pertraukos vėl ėmė teikti būsto paskolas. Dabar šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turi 7 bankai, 9 bankai veikia kaip filialai. Tai, beje, trimis rinkos dalyviais daugiau, nei jų buvo pernai.

Šiuo metu LB kartu su ECB nagrinėja dar 5 paraiškas: iš jų viena – dėl banko, kitos – dėl specializuoto banko licencijų.

Ūgtelėjusi paskolų vertė

Gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai. Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai – 8,4 proc. (iki 9,5 mlrd. Eur), skolinimas verslui – 4,8 proc. (iki 9,7 mlrd. Eur).

2018 m. gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. Eur, verslui – beveik 450 mln. Eur. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. Eur). Mažesnį bendrą augimą lėmė valdžios sektoriaus institucijoms suteiktų paskolų vertė, kuri sumažėjo penktadaliu.

Pagrindinė bankų skolinimo varomoji jėga liko nepakitusi – bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą. Šios paskolos sudarė net 80 proc. visų gyventojams teiktų paskolų.

Per metus gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. Eur (beveik 8 proc.).

Verslo segmente bankai daugiau paskolino prekybos, transporto įmonėms ir kontroliuojančiosioms bendrovėms. Tiesa, statybų įmonėms ir komunalinių paslaugų teikėjams suteiktų paskolų vertė smuktelėjo. Nepaisant žemų palūkanų normų aplinkos, klientų indėlių suma pernai toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. Eur) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. Eur.

Uždirbti milijonai pelno

Didžiausias indėlių augimas – beveik 1,4 mlrd. Eur – fiksuotas paskutinį metų ketvirtį. Tokį šuolį lėmė dėsningumas – metų pabaigoje įmonės atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių.

Dėl aktyvaus skolinimo bankų sistemos turtas 2018 m. paaugo 4,7 proc. ir metų pabaigoje siekė 28,6 mlrd. Eur, įsipareigojimai (86 proc. jų sudaro indėliai) siekė beveik 26 mlrd. Eur.

Pernai bankų sektorius uždirbo beveik 358 mln. Eur grynojo pelno. Beveik du trečdalius veiklos pajamų lėmė dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos, didėjo ir pajamos iš paslaugų bei komisinių.

Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys bankai ir jų filialai į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 45 mln. Eur pelno mokesčio. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. pabaigoje sudarė 18,6 proc. Jis buvo šiek tiek mažesnis, nei prieš metus.

Pernai bankai ir centrinės kredito unijos turėjo sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą – nuo š. m. birželio 30 d. šis dydis išaugs iki 1 proc. Tokiu būdu bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams.

Lietuvos banko inf.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad