• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Savivaldybės išsakė kultūros paveldo skaudulius

2017 lapkričio 9 d.
Paveldo komisija
Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta medžiaga leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esantį kultūros paveldą. Paveldo komisija kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama pateikti duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą saugant kultūros paveldą 2016 m. Į šį prašymą atsiliepė 58 savivaldybės. Dvi savivaldybės (Kupiškio r. ir Zarasų r.) informacijos nepateikė.

Įvairiose savivaldybėse skirtų lėšų dydis svyruoja nuo nulio iki daugiau negu milijono eurų. Viena savivaldybė lėšų kultūros paveldo apsaugai neskyrė (Visagino). Pažymėtina, jog didžiausios lėšos buvo panaudotos tais atvejais, kuomet buvo tvarkomi objektai, prie kurių tvarkybos prisidėjo valdžia arba Europos Sąjunga.

Iš esmės, didžioji dalis savivaldybių dėl ribotų finansinių išteklių vykdo tęstinius kultūros paveldo objektų priežiūros darbus. Savivaldybės, atsižvelgdamos į aktualiausius poreikius bei vietos specifiką, nustato prioritetinius objektus ar jų grupes. Neretai šie darbai vyksta iš savivaldybių viešųjų darbų programų, kai šienaujama kultūros paveldo objektų aplinka, šalinami menkaverčiai krūmai ir medžiai, renkamos šiukšlės ir kt. Didesnės apimties tvarkybos darbams (tyrimams, konservavimui, restauravimui), siekiant atskleisti ir išryškinti kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, savivaldybių skiriamų lėšų nepakanka.

Išanalizavus Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimo kultūros paveldo apsaugai duomenis išryškėja aktyvus savivaldybių dalyvavimas vietos kultūros paveldo pažinimo sklaidoje. Daugelis savivaldybių skiria lėšų Europos paveldo dienų ir Europos žydų kultūros dienos renginių organizavimui, leidžiami informaciniai leidiniai arba monografijos apie vietos kultūros paveldą, įrengiami informaciniai stendai ir ženklai prie kultūros paveldo objektų. Tokiu būdu visuomenei ir vietos bendruomenei geriau pristatomas regiono savitumas, ugdomas tautiškumas ir pilietiškumas.

Kalbant apie ilgalaikius strateginius kultūros paveldo išsaugojimo veiksmus savivaldybėse reikėtų pažymėti trijų savivaldybių pavyzdžius – Kauno miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Nuo 2015 m. Kauno miesto savivaldybė sėkmingai vykdo paveldotvarkos programą, kuriai skiriamos lėšos kasmet vis didėja (2015 m. – 30 tūkst. Eur, 2016 m. – 400 tūkst. Eur, 2017 m. – 1 mln. Eur).

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė skirsianti didesnę paramą senamiesčio daugiabučių avarinės būklės balkonams ir kitiems fasadų elementams, kurie kelia pavojų praeiviams, tvarkyti. Daugiabučiams gyvenamiesiems namams, įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą, teikiama 30–50 proc. savivaldybės parama, kitiems senamiestyje ir jo apsaugos zonose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams – 20–40 proc. (2015 m. skirta 75.300 Eur, 2016 m. – 92.119,73 Eur).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimą asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį pastatų fasadų ar stogų tvarkymą. Panaši praktika taikoma ir Kauno miesto savivaldybėje – prieš kelis metus patvirtinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata Centro seniūnijos teritorijos gyventojams. Dar viena – žemės mokesčio – lengvata skiriama pristačius dokumentus, kad buvo tvarkomi Centro seniūnijoje esantys pastatai.

Paveldo komisija taipogi paprašė savivaldybių pateikti informaciją apie aktualias kultūros paveldo apsaugos problemas, pasidalyti įžvalgomis ir pasiūlymais dėl kultūros paveldo apsaugos sistemos tobulinimo, galinčio pagerinti paveldosaugos situaciją savivaldybėse, nurodyti bent apytikrį lėšų poreikį kultūros paveldo objektų priežiūrai ir tvarkybai. Tačiau į šį prašymą atsiliepė vos kelios savivaldybės ir dauguma jų kaip pagrindinę paveldosaugos problemą įvardino finansavimo trūkumą.

Joniškio r. savivaldybė pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 str. 3 d. savivaldybei priskirtos valstybės saugomų objektų apsaugos funkcijos nėra įteisintos Vietos savivaldos įstatymu kaip valstybės perduotos savivaldybėms funkcijos (7 str.). Tad minėtų funkcijų kokybiškam vykdymui savivaldybėje trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, be to, tai nėra savarankiškosios savivaldybių funkcijos, todėl jų vykdymas, Joniškio r. savivaldybės nuomone, turėtų būti finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Druskininkų savivaldybė, pabrėždama finansavimo problemą, pasigenda paramos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai skyrimo tvarkos prioritetų nustatymo ir jų laikymosi, siūlydama prioritetu laikyti finansavimo skyrimą jau pradėtų tvarkyti objektų tvarkymo darbams. Kaip vieną pagrindinių veiksnių, neigiamai veikiančių nekilnojamąsias kultūros vertybes, savivaldybės įvardijo atsainų valdytojų požiūrį į valdomo kultūros paveldo objekto tvarkymą. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių jo vykdyti. Kultūros paveldo objektų valdytojai vangiai vykdo nuolatinę statinių priežiūrą, nepildo techninės priežiūros žurnalų.

Pažymimos ir problemos, kylančios dėl trūkumų, susijusių su Kultūros vertybių registro sąveika su kitais valstybiniais registrais – Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimas ir klaidų taisymas vyksta pakankamai lėtai, neatnaujinami iš susijusių registrų turimi gauti duomenys (Adresų registras). Joniškio savivaldybės nuomone, Kultūros vertybių registre galėtų būti viešai skelbiami kultūros vertybių – pastatų ir statinių, taip pat žemės sklypų unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre.

Pasak Kaišiadorių r. savivaldybės, pasitaiko atvejų, kuomet paveldosaugos apribojimai ir reikalavimai, taikomi nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams, jų pakeitimai ne visada yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o kultūros paveldo objekto savininkai / valdytojai būna neinformuoti apie tokio įrašo atsiradimą, kultūros paveldo objekto įregistravimą ar duomenų patikslinimą Kultūros vertybių registre.

Neringos savivaldybė apibrėžė šiuo metu galiojančio kompensavimo už atliekamus tvarkybos darbus teisinio reguliavimo problemą – jis yra per daug sudėtingas, sunkiai suvokiamas vietiniams gyventojams bei reikalaujantis tvarkybos darbų pradžioje turėti nemažų piniginių lėšų. Savivaldybė siūlo kaip įmanoma supaprastinti tvarkybos darbų kompensavimo teisinį reguliavimą.

Taip pat pateikta pastabų dėl kultūros paveldo apskaitos, apsaugos ir administravimo. Pasak Kaišiadorių r. savivaldybės, dalis archeologijos objektų neturi arba dažnai turi seniai parengtus teritorijos planus, kurie neatitinka šiandienos situacijos. Neringos savivaldybė iškelia pastatų (žvejų namų) autentiškumo bei jų apsaugos būdo klausimą ir siūlo iš esmės peržiūrėti visų pastatų, ypač gyvenamųjų namų, vadinamų žvejų namais, tikslingumą būti valstybės saugomų objektų sąraše. Pasak savivaldybės, kai kurie namai, įtraukti į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, yra nuo pamatų perstatyti apie 1970–1980 m., naudojant naujas medžiagas.

Vos kelios savivaldybės savo atsakymuose Paveldo komisijai nurodė bent apytikrį lėšų poreikį kultūros paveldo objektų tvarkybai bei priežiūrai, tad įvertinti, kokia apimtimi ir kaip efektyviai yra vykdoma kultūros paveldo objektų apsauga savivaldybėse, yra labai sudėtinga.

Savivaldybių lėšų panaudojimas kultūros paveldo objektų apsaugai 2012–2016 m.
(pagal savivaldybių pateiktą informaciją)

Savivaldybės2016 m. (Eur)2015 m. (Eur)2014 m.
(Lt)
2013 m. (Lt)2012 m. (Lt)
Akmenės rajono14.221,7622.94243.40443.40423.321
Alytaus miesto53.425,961.400Lėšų
neskyrė
50.000115.600
Alytaus rajono38.85028.010101.195127.940Nepateikė
Anykščių rajono71.222,0967.481223.052382.056Nepateikė
Birštono3.69024.8601.759,26Lėšų neskyrė532.744
Biržų rajono9.43821.377,20723.48278.09040.869
Druskininkų5.600288.1001.032.9901.617.800127.100
Elektrėnų12.123,906.642,0913.1007.5007.735
Ignalinos rajono6.00011.00028.217NepateikėNepateikė
Jonavos rajono20.925,889.485299.20036.20019.384
Joniškio rajono46.96038.253208.80033.84941.750
Jurbarko rajono34.017,1915.338,8047.128,6430.76635.918
Kaišiadorių rajono93.79019.97019.45030.1008.281
Kalvarijos1.6441.270166.40019.6004.680
Kauno miesto564.763,01314.246,52776.3611.025.870706.278
Kauno rajono353.100397.487,14209.7342.965.079992.461
Kazlų Rūdos1.500Nepanaudojo4.3153.000Nepateikė
Kėdainių rajono164.700104.300215.400881.5931.002.276
Kelmės rajono63.00075.100260.0009.90050.600
Klaipėdos miesto1.578.3451.414.3822.604.589817.900737.092
Klaipėdos rajono91.57294.500126.00092.200295.100
Kretingos rajono42.000100.57074.90034.50072.000
Kupiškio rajonoNepateikė2.89610.00014.800Nepateikė
Lazdijų rajono59.0005.707123.797123.7972.400
Marijampolės74.40043.800432.100381.000261.000
Mažeikių rajono74.417,1551.000125.300107.050220.000
Molėtų rajono17.70018.790103.915,4754.00017.000
Neringos1.4007.7222.017,50382.008Lėšų neskyrė
Pagėgių59.8007.568260.670Lėšų neskyrė12.000
Pakruojo rajono71.20017.90053.80040.700386.100
Palangos miesto162.280,9645.836,48305.586,741.061.376653.190
Panevėžio miesto57.930,8427.80453.20046.00054.000
Panevėžio rajono4.158,644.353,9063.285,1350.000Nepateikė
Pasvalio rajono31.70054.40035.900Nepateikė61.834
Plungės rajono14.892,86156.324,67356.848,37454.144225.666
Prienų rajono28.890,518.117,8310.0983.7242.000
Radviliškio rajono62.80045.45896.940120.10061.550
Raseinių rajono71.50065.110210.100185.697300.000
Rietavo16.043,9654.821425.885,67219.4042.092.200
Rokiškio rajono8.5007.41012.302,3356.23250.800
Skuodo rajono13.52416.66090.50038.90062.214
Šakių rajono34.238,60287.422173.510134.176952.245
Šalčininkų rajono7.949,12380.210,75NepateikėNepateikėNepateikė
Šiaulių miesto92.50616.780,87Nepateikė141.93929.435
Šiaulių rajono49.930257.360477.300170.000120.000
Šilalės rajono21.6589.781,5870.596,863.179Lėšų neskyrė
Šilutės rajono19.5009.143136.3019.998309.214
Širvintų rajono1.7982.44828.367,6511.8815.000
Švenčionių rajono20.15716.400Lėšų
neskyrė
6.6002.000
Tauragės rajono20.888,9043.423172.96633.700401.678
Telšių rajono24.80059.200581.200204.300648.800
Trakų rajono11.57819817.000Lėšų neskyrėLėšų neskyrė
Ukmergės rajono48.683,9212.80023.472,92235.43868.000
Utenos rajono31.00017.20034.81025.000Nepateikė
Varėnos rajono7.658,0210.23336.82910.000Lėšų neskyrė
Vilkaviškio rajono4.2004.70013.860133.500253.235
Vilniaus miesto517.762,95254.792,751.519.311,27
Vilniaus rajono34.000599.931187.870119.000142.000
VisaginoLėšų neskyrėLėšų neskyrė2.753Lėšų neskyrėLėšų neskyrė
Zarasų rajonoNepateikė3.965,5437.100488.00020.000
VISO:5.049.336,225.684.383,1213.464.970,8113.352.99012.226.750

Paveldo komisijos tyrimo dėl savivaldybių lėšų kultūros paveldo apsaugai 2016 m. duomenų pristatymas.

SAVIVALDYBĖSE NUMATOMI LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO RENGINIAI

Paveldo komisija gavo informacijos apie 36 savivaldybėse numatomus 977 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginius. Informaciją pateikė ne visos savivaldybės.

Visose savivaldybėse numatyti 57 meno renginiai, 11 žiniasklaidos ir kitų medijų (socialinių tinklų ar pan.) projektai, 108 teminės atminties įstaigų parodos, 306 vietos bendruomenių renginiai, 28 turizmo skatinimo projektai, 36 konferencijos, 9 datos ar iškilių asmenybių įamžinimo projektai, 46 leidybos projektai, 34 naujų statinių ar parkų įrengimo projektai, 91 minėjimas, 97 edukaciniai renginiai, 43 sporto renginiai ir 35 kultūros paveldo tvarkybos ir aktualizavimo projektai.

228 renginiai bus orientuoti į ilgalaikius tikslus (liekamąjį rezultatą), o 749 renginiai – į trumpalaikius.

Kultūros paveldo tvarkybai daugiausiai dėmesio skirs Švenčionių r., Rietavo, Pakruojo ir Elektrėnų savivaldybės.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad