Matyt, niekam ne paslaptis, kad šiandieninė Lietuvos paveldosauga išgyvena ne pačius geriausius laikus – UNESCO vertybės Lietuvoje nėra pakankamai saugomos pagal tarptautinius standartus, nesutvarkyta apskaita ir Kultūros vertybių registras, pasipriešinimą sukelia skandalingi statybų projektai ir kt. Šie kultūros paveldo skauduliai daugiau ar mažiau pripažįstami bendrai, tačiau kodėl šios problemos metai iš metų vis dar yra neišsprendžiamu rebusu? Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Seimo… Skaityti daugiau
Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai gegužės mėn. lankėsi Estijos sostinėje Taline bei susitiko su Estijos institucijų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, atstovais. Kaimyninėje šalyje pastebimos panašios problemos kaip ir Lietuvoje – aukštybinių pastatų plėtra Talino istorinio centro apsaugos zonoje ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą stoka. Visgi Lietuvai yra ko pasimokyti iš estiškosios paveldosaugos vadybos, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo vientisesnė ir nuoseklesnė, o Talino… Skaityti daugiau
Balandžio 18-ąją Lietuva kartu su pasauliu mini Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną, kuri ICOMOS iniciatyva švenčiama nuo 1982 m. Šių metų tema – Heritage for Generations. Anot ICOMOS, dalijimasis istorijomis ir žiniomis iš kartos į kartą yra esminis kultūros raidos etapas, apibūdinantis žmonijos patirtį nuo neatmenamų laikų. Nors kiekvienos tautos ar epochos istorija yra unikali ir nepakartojama, visuomenės tapatumo išlaikymas tampa išties svarbus… Skaityti daugiau
Nebaigta tvarkyti Kultūros vertybių registro informacija kelia sunkumų kultūros paveldo valdytojams, planuotojams, tyrėjams ir naudotojams, teigia Valstybinė kultūros paveldo komisija. Aiškūs ir išsamūs paveldo apskaitos duomenys yra esminis faktorius, lemiantis sėkmingą paveldo išsaugojimą ir naudojimą, todėl Valstybinė kultūros paveldo komisija Vyriausybei siūlo skirti papildomą tikslinį finansavimą Kultūros vertybių registro duomenų bazės paieškos sistemos tobulinimui. Pagal teisinį reglamentavimą dauguma kultūros vertybių, kurios pagal daiktinę prigimtį yra… Skaityti daugiau
Seimo Kultūros komitete pristatant Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. veiklą akcentuoti opiausi šiandieniai Lietuvos paveldosaugos skauduliai – dvigubų standartų taikymas paveldo tvarkyboje, stagnuojanti paveldosaugos sistema, tarpinstitucinės ir į piliečius orientuotos komunikacijos stygius bei apskaitos problemos. Kultūros paveldo apskaita yra esminis paveldo apsaugos faktorius, lemiantis apsaugos kryptis ir strategiją, elgesį su paveldu ir jo galimybes išlikti, tačiau šiuo metu apskaitos kokybė nėra patenkinama, kas sąlygoja… Skaityti daugiau
Vilniaus senamiesčio specialusis planas svarstymui buvo pateiktas metų pabaigoje – šventiniu laikotarpiu, nors rengtas kone dešimtmetį. Ši „detalė“ neprasprūdo pro paveldui neabejingų vilniečių akis. Data perkelta į patogesnį laiką, bet.. tuomet socialinėje erdvėje užvirusios diskusijos dėl plano korektiškumo persikėlė už savivaldybės, Kultūros paveldo komisijos ir kitų institucijų durų. Pirmasis planui kritikos pažėrė Vilniaus miesto vyriasiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Netrukus išplatinta ir sostinės tarybos pozicija. Vilniaus… Skaityti daugiau
Sąžiningai ir kruopščiai kasdienį darbą atliekantys profesionalai privalo būti įvertinti ir pastebėti ne tik kolegų. Juk jų dėka sukuriamos tikrosios vertybės, turtėja visuomenė. Praėjusiais metais paveldo komisija teikė prof. Juozo Algirdo Pilipavičiaus kandidatūrą Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti, siūlydama apdovanoti už viso gyvenimo nuopelnus restauruojant ir saugant kultūros paveldą, drąsą visuomeninėje ir kūrybinėje veikloje, pedagoginį darbą ir meninę kūrybą. Taip siekiama įvertinti ilgametį triūsą… Skaityti daugiau
1997 metais, kuomet Rygos istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, senamiesčio tvarkyme buvo pastebėta daug problemų. Istoriniai pastatai ir jų autentiškumas buvo naikinamas, būta daug nesusikalbėjimo tarp paveldosaugininkų, investuotojų bei Rygos miesto savivaldybės. Todėl siekiant išsaugoti pasauliniu mastu svarbią vietovę buvo nutarta, kad yra reikalingas griežtas įstatymas, pritaikytas išskirtinai Rygos istorinio centro apsaugai. 2005 m. įsigaliojęs Rygos istorinio centro išsaugojimo ir apsaugos… Skaityti daugiau
Lietuvoje tik ką įvyko tarptautinis forumas „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“. Susirinkę specialistai sutarė, jog Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencija suteikia platformą paveldo vadybai, kuri padeda įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą paveldosaugoje bei nustato gaires, kaip reikėtų bendradarbiauti visoms suinteresuotoms šalims siekiant konstruktyvaus dialogo. Renginio metu gerąja patirtimi ir įžvalgomis dalijosi Europos Tarybos ekspertai, konvenciją jau pasirašiusios ir ratifikavusios šalys (Suomija,… Skaityti daugiau
Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta medžiaga leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esantį kultūros paveldą. Paveldo komisija kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama pateikti duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą saugant kultūros paveldą 2016 m. Į šį prašymą… Skaityti daugiau
Paveldosaugininkai dažnai tapatinami su baudžiamosios institucijos atstovais. Bent jau kylančiuose ginčuose su nekilnojamojo turto plėtotojais. Bent jau taip buvo prieš keletą metų. Ar pasikeitusi dabar situacija, ar projektų plėtotojai nebesiskundžia bekompromisiu saugojimu? Panašu, kad čia situacija pasikeitusi. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Kultūros paveldo departamentu, įgyvendinami projektai bendradarbiaujant paveldosaugininkams su plėtotojais, naujam gyvenimui prikeliami istoriniai objektai. Tačiau viešojoje erdvėje iškilo… Skaityti daugiau
Gruzijoje vykusiuose Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijai skirtuose darbiniuose susitikimuose dalyvavo ir Lietuva. Kad dalyviai geriau suprastų dokumento pagrindines idėjas, jie turėjo galimybę aplankyti istorines Gruzijos gyvenvietes ir jų vietos bendruomenes, taip pat dalyvauti kūrybinėsee dirbtuvėse. Diskusijų metu akcentuota, kad Faro konvencija – žmonės ir jų įtraukimas į paveldo apsaugą, gyventojams svarbios vietos, pasakojimų įvairovė ir, svarbiausia, visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. Lietuvai, kuri… Skaityti daugiau
