• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Nacionalinės premijos laureatų sąraše – jau aštunto architekto pavardė

2016 gruodžio 14 d.
Audrius Ambrasas. G. Bartuškos nuotr.
Audrius Ambrasas. G. Bartuškos nuotr.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiandien paskelbė 2016 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Šešių laureatų sąraše – architektų bendruomenei reikšminga Audriaus Ambraso pavardė. 54 metų architektas įvertintas už jautrų miesto erdvių formavimą ir profesinę atsakomybę.

Taip pat apdovanoti: aktorius Vytautas Anužis – už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą; džiazo muzikų Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Tarasovo, Vladimiro Čekasino trio – už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą (už viso gyvenimo kūrybą); tapytoja Rūta Katiliūtė – už abstrakčiosios tapybos turiningumą; kino režisierius Gytis Lukšas – už kūrybišką nacionalinės literatūros interpretaciją kino kalba (už viso gyvenimo kūrybą); rašytojas Valdas Papievis – už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką.

Naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson padėkojo Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai už atsakingą ir nelengvą darbą bei sudėtingus apsisprendimus, vertinant kūrėjų darbą. Sveikindama šiais metais tapusius Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais, pažymėjo, kad džiugu įvertinti iškilius kūrėjus, padėkoti jiems už talentą ir kūrybinį darbą. „Lietuvoje talentingų žmonių yra ir visada bus daug daugiau nei tų, kurie už savo pasiekimus ir kūrybinį darbą yra pagerbti ir apdovanoti. Tikiuosi, kad ateityje bus galimybė ištaisyti šiuos nelygumus. Mes labai atsakingai vertinome ir rinkome“, – pristatydama šių metų laureatus, sakė komisijos pirmininkė.

knyga ambrasas lt

Ambraso architektų biuras. Darbai 1998-2014

Premijų skyrimo komisija turėjo puikią parankinę priemonę vertinti architekto A. Ambraso kūrybą – prieš porą metų išleistą solidų leidinį, pristatantį jo vadovaujamos architektūros studijos (Ambraso architektų biuras) įgyvendintus projektus. Tarp svarbiausiųjų leidinyje – „Baltic Hearts“ biurų kompleksas sostinės Ukmergės g. (2013 m.), poilsio namas Gulbinų gyvenvietėje (2013 m.), menų inkubatorius „Rupert“ (Vilnius, 2013 m.), DNB banko būstinė Rygoje (2011 m.), „Swedbank“ būstinė Vilniuje (2010 m.), blokuotų gyvenamųjų namų kompleksas Nemenčinės plente (Vilnius, 2000 m.), bendrovės „Hanner“ administracinis pastatas sostinės Goštauto g. (Vilnius, 2000 m.), biurų pastatas Geležinio Vilko gatvėje (2001 m.).

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius 7 metus, taip pat kūrinius, sukurtus per ilgesnį nei pastarieji 7 metai laikotarpį. Kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio, tai sudaro 30 400 eurų.

Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Vasario 16-osios proga.

Nacionalinę premiją jau yra gavę architektai A. Žebrauskas (1994 m.), R. Krištapavičius (1994 m.), K. Pempė (1999 m.), G. Ramunis (1999 m.), S. Juškys (2006 m.), E. V. Miliūnas (2011 m.), R. Palekas (2014 m.).

Komentarai

statyba ir architektura
archicad