• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Mokykimės iš kitų

2019 sausio 3 d.
„Baltic Engineers“

Savanoriškai pasirenkami pastatų reitingavimo ir poveikio aplinkai vertinimo metodai „BREEAM“ ir „LEED“ skirti įvertinti, kiek projektuojamas ir statomas pastatas yra tvarus bei palankus aplinkai ir jo naudotojams. Energiškai efektyvūs, mažai aplinką teršiantys, nekenksmingi žmonėms, gyvūnams ir gamtai – būtent tokie pagal pasaulinius standartus pastatai kuriami Lietuvoje.

ŠVOK sistemos, siekiant „BREEAM“ standarto, vertinamos panašiais kriterijais kaip ir statybinės medžiagos: kad būtų ekologiškos, energiškai efektyvios, švarios, neterštų aplinkos, vartotų mažai energijos, kurtų palankias sąlygas patal­pose dirbantiems žmonėms.Darius KVEDARAS

Lenkia vietinius reikalavimus

darius kvedaras

Darius Kvedaras.

Inžinierių kompanijos „Baltic Engineers“ generalinis direktorius, standarto „BREEAM“ atestuotas vertintojas Darius Kvedaras patvirtino: ambicija gauti „BREEAM“ ar „LEED“ sertifikatą reiškia, kad projektuojant ir statant pastatą bus vertinama daugybė parametrų: sveikata ir gerovė, energija, transportas, medžiagos, vandens naudojimas, atliekų rūšiavimas, sklypo ekologija, tarša, galiausiai naujovės.

Sprendimus, kaip bus siekiama įvertinimo nuo „patenkinamai“ iki „labai puikiai“, lemia iki projektuojant atliktos studijos bei projektavimo stadijoje tariantis su užsakovais ir rangovais pasitvirtintos konkrečios kategorijos.

Lietuvoje projektavimo etape vienas pagrindinių akcentų skiriamas energetikai. Tuo tarpu „BREEAM“ vertinimas apima gerokai daugiau sričių. Pavyzdžiui, „BREEAM“ vertinimo sistemoje energetika sudaro 19 proc., vandens taupymas 6 procentus. Pašnekovas pabrėžia, kad auginant pastatą net ir iki žemiausio „BREEAM“ vertinimo laiptelio, jam keliami reikalavimai lenkia vietinius statybos techninius reglamentus. Beje, „BREEAM“ reikalavimai peržiūrimi kas trejus ar ketverius metus. Skirtingose valstybėse „BREEAM“ sistema adaptuota atsižvelgiant į konkrečios šalies poreikius.

ŠVOK sistemos, siekiant „BREEAM“ standarto, vertinamos panašiais kriterijais kaip ir statybinės medžiagos: kad būtų ekologiškos, energiškai efektyvios, švarios, neterštų aplinkos, vartotų mažai energijos, kurtų palankias sąlygas patalpose dirbantiems žmonėms.

„Baltic Engineers“ inžinieriai, projektuodami prekybos centrą Balsiuose „Žali“, pretenduojantį gauti „BREEAM“ vertinimą „labai gerai“, atliko energinį modeliavimą, kuriuo remiantis parinktos šilumos ir šalčio gamybos sistemos. Skaičiavo ir vertino šaltnešio freono kiekį ir jo įtaką ozono sluoksniui, rinko atitinkamą freono tipą, skaičiavo CO2 kiekį, kurį, priklausomai nuo galios, pagamina šalčio gamybos įrenginiai, skaičiavo ir modeliavo azoto oksidų (NO×) kiekį, kurį pagamins pastatas sumontavus šilumą gaminančią įrangą, šiuo atveju, geoterminius šilumos siurblius. Prekybos centro „Žali“ atveju geoterminiai gręžiniai įrengti po pačiu pastatu, o geoterminė siurblinė pastato rūsyje. „BREEAM“ vertinimo sistemoje taip pat skiriama taškų, jeigu atliekamas šiluminio komforto modeliavimas ir nustatoma, ar projektuojama šildymo sistema bus komfortiška.

ŠVOK sistemos – be interpretacijų

Siekiant „BREEAM“ įvertinimo, taškai taip pat skiriami ir už gamtos apsaugos priemones, tokias kaip šaltnešio (freono) nutekėjimo kontrolę – freono lygis vėsinimo sistemose turi būti stebimas ir esant pavojui nutekėti, freonas turi būti laiku susiurbtas ir uždarytas. Iš esmės, kalbant apie vėsinimą, populiariausias pasaulyje, iš Didžiosios Britanijos atkeliavęs pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodas daug dėmesio skiria tam, kad freono būtų naudojama mažiau, skatina rinktis ekologišką, aplinkai nekenksmingą freoną ir jo mažiau turinčias sistemas.

Kalbant apie energijos, taip pat ir šiluminės, taupymą, labai vertinama šiluminės izoliacijos kokybė, skatinama, kad izoliacijos gamintojas dirbtų pagal kokybės standartus ISO. „Šilumos ir šalčio suvartojimas atidžiai stebimas, skatinama taupytį energiją. Projektuojame šilumos ir vėsos skaitiklius ir atskiriems vartotojams, ir bendroms sistemoms, suteikiant pastato vartotojui galimybę sekti energijos vartojimą. Skaitikliai projektuojami su galimybe duomenis nuskaityti nuotoliniu būdu“, – aiškino D. Kvedaras.

Vėdinimas taip pat gana griežtai reglamentuojamas siekiant pasaulyje pripažinto standarto. Labai vertinamas pastato naudotojų komfortas, gera savijauta ir sveikata. Kai nėra galimybės vėdinti natūraliai, skatinama vėdinti pastatus mechaniškai, naudojant aukšto efektyvumo rekuperatorius su filtrais, nurodomas konkretus oro kiekis, teigiamai vertinamas vėdinimo valdymas atsižvelgiant į CO2 lygį pastate. CO2 lygis turėtų būti toks, kad žmonės, leisdami ištisas valandas pastate, jaustųsi komfortiškai.

„Konkretūs reikalavimai keliami ŠVOK sistemos dalims. Vėdinimo įrenginys turi būti su tam tikro efektyvumo rekuperatoriumi, pagamintas iš aplinkos neteršiančių medžiagų, automatizuotas. Gali būti reikalavimas valdyti sistemas taip, kad nebūtų švaistoma energija, vėdinimą reguliuoti pagal CO2 daviklius, būvio jutiklius ar per pastato valdymo sistemą, pavyzdžiui, vėdinimas išjungiamas įjungus pastato apsaugos sistemas. Visuomet atliekami skaičiavimai, kuriais įvertinama, kiek azoto oksidų pastatas pagamina savo energijos poreikiui patenkinti, tiek jei jis naudoja centralizuotą šilumą, tiek kitokius šilumos šaltinius. Vertinamas ne tik pats pastatas, bet ir kiek pagaminta CO2, kol buvo pagamintos ir atgabentos statybinės medžiagos, koks bus pastato CO2 pėdsakas per visą gyvavimo ciklą“, – atkreipė dėmesį D. Kvedaras. Pasitaiko atvejų, kai tam tikra šildymo ar vėsinimo sistema gali būti energiškai efektyvi, bet jai pagaminti sueikvota daug energijos išteklių, ji tarši.

Panašių „BREEAM“ reikalavimų laikytasi projektuojant Švedijos baldų gamintojo „IKEA“ prekybos centrus Vilniuje ir Rygoje. Nors projektuojant šiuos pastatus nebuvo siekta „BREEAM“ įvertinimo, statytojai, konsultuojami bendrovės „Baltic Engineers“ projektuotojų, siekė pastatyti tvarius pastatus, kuriuos būtų galima ne tik komfortiškai, bet ir ekonomiškai naudoti, kad poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis.

Dėmesys kokybiškam mikroklimatui

Projektuodami Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų gamintojų „Continental“ gamyklą Kaune, „Baltic Engineers“ vadovavosi iš JAV kilusio „LEED“ standarto reikalavimais. Siekdami surinkti reikiamą taškų skaičių, projektuotojai, be visų kitų priemonių, nurodė atlikti ir „Flushout“ procedūrą, atsisakė aušinimo bokšto, vietoj jo projektavo aušykles, nors reikėjo didelės galios, nes „LEED“ skatina taupyti geriamąjį vandenį, o aušinimo bokštai kaip tik nemažai jo vartoja. Šiame objekte, kaip ir siekiant „BREEAM“ vertinimo, buvo apsispręsta parinkti tinkamą šaltnešį, skaičiuoti jo kiekį, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

„LEED“ kaip ir „BREEAM“ taip pat nurodo konkretų oro kiekį, kuriuo reikia remtis, projektuoti ne mažesnius, nei reikalaujama, tačiau „LEED“ remiasi JAV šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo reikalavimais, kurie dažnai yra švelnesni nei mūsiškiai.

Pagal „LEED“ reikalavimus projektuojamas vėdinimo valdymas, atsižvelgiant į CO2 jutiklių rodmenis. Nustatomas CO2 lygis palaikomas vėdinant patalpas, o, sumažėjus žmonių skaičiui patalpose ir sumažėjus CO2 lygiui, vėdinimas slopinamas. „LEED“ standartas skatina matuoti energijos suvartojimą, todėl projektuojamos visų sistemų šilumos ir šalčio apskaitos. Gamykloje „Continental“ suprojektuota sudėtinga energijos apskaitos sistema, kuri apskaičiuoja pirminę, į pastatą tiekiamą energiją – dujas, elektrą ir kie kvieną didelį vartotoją atskirai, pavyzdžiui, sandėlio šildymo sistemą, gamybos salei apšviesti suvartojamą elektros energiją ir panašiai. Visi duomenys sekami ir lyginami skirtingais intervalais, siekiant nustatyti gedimus ir priimti reikiamus sprendimus dėl taupymo.

Siekiant skatinti taupų ir optimalų sistemų vartojimą, „LEED“ standartas reikalauja projektuose nurodyti ir įvertinti sistemų bandymą, paleidimą ir derinimą pagal specialią procedūrą bei apmokyti sistemų naudotojus ir prižiūrėtojus. Po šių procedūrų rangovas privalo parengti ir pateikti sistemų naudojimo instrukcijas.

Beje, gana netipinis reikalavimas Lietuvoje – procedūra „Flushout“. Tiek „BREEAM“, tiek „LEED“ standartas reikalauja atlikti šią procedūrą užbaigus statybos darbus, dar prieš įsikeliant darbuotojams. „Flushout“ – procedūra, kai patalpos vėdinamos nenutraukiamai, kad pastato naudotojai pradėtų dirbti pastate be cheminių teršalų iš apdailos medžiagų, baldų.

baltic engineers logo

 RĖMĖJO TURINYS 

Komentarai

statyba ir architektura
archicad