Mažo sklypo iššūkiai ir galimybės. Kaip jį geriau išnaudoti?

2020 rugsėjo 7 d.
Freepik.com nuotr.

Nedidelio ploto sklypuose kylantys vienbučiai ar dvibučiai sublokuoti namai tampa iššūkiu ir specialistams, ir naujakuriams – abiem tenka spręsti galvosūkį, kaip sutvarkyti aplinką, kai kiekvienas sklypo centimetras itin brangus, kaip išlaikyti kiek įmanoma daugiau privatumo, tačiau nepasislėpti nuo kaimynų.

Svarbūs kaimynų interesai

Architektas, urbanistas Tadas Jonauskis teigia, kad kiekviena situacija skirtinga, tačiau įprastai užstatoma 40, kartais 60 proc. sklypo, todėl vietos gyventojams skirtoms žaliosioms zonoms lieka. Patrauklesnis variantas, kai statoma dviejuose sujungtuose sklypuose. „Primityvusis variantas, kai savo sklype, 3 metrus nuo ribos, negali nieko statyti, taigi, lieka vietos sklypo viduryje pastatyti namą, garažą, daugiau vietos praktiškai nėra. Jei kooperuojamasi, įrengiamas bendras įvažiavimas, žaidimų aikštelė, t. y. sklypas išnaudojamas efektyviau, žinoma, ne visada, viskas priklauso nuo sklypo dydžio ir vystytojų apetito“, – sakė urbanistas.

Pašnekovo žodžiais, daugiausia teigiamų pokyčių – sodų bendrijose, kur sklypai itin maži. Juos sujungus, pastačius 4–5 kotedžus, priekyje įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kiekvienas gyventojas turi terasą, yra bendro ploto. Urbanistas neabejoja – kaimynai, kurių turtas bendras, bendruomeniškesni nei tie, kurių sklypai atskirti tvoromis.

„Tokie projektai pateisinami ten, kur sukurta reikiama infrastruktūra, ne viduryje laukų, kur nėra viešojo transporto, mokyklų ir darželių. Tokiu atveju svarbiausiu aspektu tampa kaina“, – mano pašnekovas.

Idealiausia, anot T. Jonauskio, jei sklype išlaikytas tam tikras balansas tarp to, kokia sklypo dalis priklauso atskiriems savininkams, ir to, kiek erdvės palikta bendruomenės poreikiams. Galimas pavyzdys – iki 5 m privačios terasos, vizualiai atskirtos nuo kaimynų, likęs plotas – bendras – didesnė pieva, kur, tarkim, gali žaisti vaikai.

Urbanistas sutinka, kad privatumo tikrai reikia, tačiau ir sukurti kažką bendro. Bendras įvažiavimas, įėjimas gana dažnas sprendimas, tačiau bendrosios erdvės – kiemas, terasa – dar gana retas.

Terasai ir stogui – papildomos funkcijos

„Man atrodo, kad pagrindinis bendruomeniškumo ženklas – pirmųjų aukštų architektūra. Naujos statybos daugiabučiuose iki šiol cokolinis aukštas atribotas, be terasos, išėjimo. Jei yra išėjimas į terasą, suformuotą bendrame kieme, ji tampa buto trūkumu. Mes, kaip visuomenė, atsiveriame, tačiau vis dar sunku atsakyti, kur riba tarp privatumo ir bendruomeniškumo. Ji kol kas labai trapi. Mes bijome bendro „kolūkio“. Yra daug architektūrinių sprendimų, kaip sukurti privatumą, sykiu neužsidaryti. Parengtos studijos, kiek žmogui reikia privataus sklypo, terasos. Jei turi metrą nuo namo, gali pasistatyti suolą, 2 metrus – stalą, 4 – suolą ir stalą, jei 6 – jau ir šiltnamį, o tuomet atsiras karutis, komposto dėžė. Labai svarbu, kiek turi ploto, o privatumas sukuriamas tvorelėmis, augalais, baldais, pačia namų architektūra, netgi kambarių suplanavimu, saulės patekimu“, – teigė urbanistas.

Apželdinimo paslaugos, laistymo sistemų įrengimas, kompleksiniai aplinkotvarkos projektai ir jų įgyvendinimas.

IĮ „Mūsų kiemas“
Laisvės pr. 43-144, LT-04339 Vilnius
Mob. +370 698 82 402

Ar metas lipti ilsėtis ant stogų? T. Jonauskio žodžiais, kad naudotum stogą, itin svarbus patogus patekimas ant jo. Jei daugiabučio stogas bendras, kokių priežasčių reikia, kad ten liptum? Jų paprastai nėra labai daug. Gyventojams kainuoja eksploatuojamą stogą išlaikyti, prižiūrėti augalus, galiausiai, sukurto grožio niekas nemato. Jeigu ant stogo patenkama iš buto – tada kitaip. „Egzistuoja „laiptuotoji“ architektūra, terasos, tačiau šie elementai net ir naujuose projektuose ne visada naudojami. Dažnai naujakuriai žiūri į plokščią stogą ir bituminę dangą, eksploatuojamos terasos, nors, rodos, galimybių buvo. Niekas nesuprojektuoja. Kodėl? Nežinau“, – pažymi pašnekovas.

T. Jonauskis atviras – kalbant apie terasų, balkonų, pirmų aukštų naudojimą, dar yra kur tobulėti. Naujos statybos daugiabučiuose pirmi aukštai nedemokratiški, balkonai dažnai visai nenaudojami arba jie tokie maži, kad visa šeima nė netelpa. Terasos ant stogų, peraukštėjimų nedažnas sprendimas, nors klimatas tam darosi palankus.

Išgelbės augalai

Aplinkotvarkos specialistė Eurika Urbonavičiūtė pabrėžė, kad pusės ar vieno aro sklypuose aplinkos sutvarkymo sprendimai priklausys nuo to, kiek užsakovui svarbus privatumas. Taip pat būtina įsivertinti, kokį vaizdą norisi matyti.

E. Urbonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad labiausiai kraštovaizdžio specialistus riboja galiojantys reglamentai. Sodų bendrijose, kuriose sklypai palyginti nedidelio ploto, reglamentuojamas tvorų aukštingumas, medžių, gyvatvorių sodinimo nuo kaimyninių sklypų atstumai, tad nedidelio ploto sklypuose nė nelieka vietos bent vienam medžiui ar aukštesniam krūmui.

Netgi gyvatvorės turėtų būti sodinamos atitraukus metrą nuo kaimyninio sklypo ribos, o tai reiškia, kad sklype vietos gali pristigti. Galimas sprendimas – vadinamieji ekranizuojantys medžiai su siaura formuota laja.

Specialistės patarimas – apželdinti pergolę ar terasą vijokliais, vynuogėmis, kurios apsaugotų nuo smalsių kaimynų žvilgsnių. Suderinus su kaimynais, prie pat terasos tiktų tujos, skroblai, eglės. Beje, visžaliai spygliuočiai puikiai sulaiko triukšmą ir sukuria privatumą net ir žiemą.

Medis mažame sklype – kiemo puošmena

 

Kaip pastebi UAB „Megaplantas“ kraštovaizdžio architektė Loreta Poškienė, itin mažą sklypą irgi galima puikiai išnaudoti tinkamam apželdinimui, randant jame vietos didesniam medžiui, kuris tarnautų ne tik kaip kiemo puošmena, bet teiktų ir praktinę naudą.

„Tam puikiai tinka tos medžių rūšys, kurios pakančios genėjimui, todėl augalams galima suteikti norimą dydį ir formą, pakelti jų lają iki 2 metų aukščio, kad tūrinis objektas netrukdytų judėjimui ankštame sklype bei teiktų malonų šešėlį karštą vasaros dieną.

Nedidelį sklypą puikiai papuoštų tokie žydintys augalai kaip Lamarko medlieva, šermukšnis japoninis „Dodong“, gudobelė grauželinė „Paul’s Scarlet“ ar įvairios dekoratyvinės obelys. Be to, medelyne auginame ir kitų mažoms erdvėms tinkamų koloniškos formos medžių veislių: tokie lapuočiai medžiai kaip skroblas paprastasis „Fastigiata“, guoba „Columella“, klevas paprastasis „Columnare“ ar įvairūs spygliuočiai kaip pušis paprastoji „Fastigiata“, kelios tujų veislės nesuformuoja plačios lajos ir neužima daug sklypo vietos. Mažoje erdvėje želdiniai projektuojami ir komponuojami kaip baldai kambaryje, atsižvelgiant į jų aukštį, tūrį, spalvinę gamą.

Net nedidelėje aikštelėje gali atsirasti dekoratyvinis medis ar krūmas, patogus suoliukas, žema karpoma gyvatvorė, gėlės skirtingų aukščių vazonuose ar kiliminiai augalai tarpuose tarp plytelių. Bet kokią aplinką galima paversti žalia ir jaukia, net ir laikantis griežtų reglamentų reikalavimų“, – kalbėjo L. Poškienė.

 

Dideli dekoratyviniai medžiai ir krūmai iš mūsų medelyno bei visos apželdinimo paslaugos Jūsų sklypo grožiui kurti.

UAB „MEGAPLANTAS“
Dagilių g. 26, Genaičių k., LT-96164, Klaipėdos raj.
Mob. +370 608 43334
www.megaplantas.eu

RĖMĖJO TURINYS

Dalintis:
Komentarai