Blog

Kada galima reikalauti rangovo ištaisyti statybos darbų trūkumus?

pixabay.com nuotr.

Bendra taisyklė ir aktuali teismų praktika nurodo, kad statybos rangos darbų užsakovui priimant konkrečius atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytus darbus ir turint galimybę akte pažymėti apie darbų trūkumus, tačiau to nepadarius, užsakovas praranda galimybę remtis priimtų darbų trūkumo faktu ateityje.

Neretai analogišką sąlygą užsakovas ir rangovas numato ir savo sutartyje. Kitaip tariant, pasirašius darbų priėmimo – perdavimo aktą ir nesurašius defektinio akto, yra laikoma, kad darbai yra priimti be išlygų. Tai reiškia ir tai, kad (jeigu ko kita nenustatyta sutartyje) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu po tokio akto pasirašymo momento.

Akcentuotina, kad ši taisyklė nėra absoliuti, kai kalbame apie paslėptus trūkumus. Ginčo nagrinėjimui persikėlus į teismą, nepriklausomai nuo to, kokį teisinių gynimo būdą pasirinktų užsakovas – įpareigoti rangovą ištaisyti trūkumus, atlyginti nuostolius, kt., svarbiausias aspektas čia tampa vertinimas ir įrodinėjimas, kad trūkumai ar nukrypimai buvo paslėpti (neakivaizdūs), t.y. užsakovas negalėjo jų nustatyti normaliai priimant darbą, arba jie buvo rangovo tyčia paslėpti. Įrodžius šias aplinkybes, rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus.

r_vaicekauskyte_250x250

Rasa Vaičekauskytė.

Žinoma, svarbu paminėti ir tai, kad jeigu abi ginčo šalys yra veikiančios statybos versle, teismas atitinkamai įvertina ir užsakovo galėjimą nustatyti darbų trūkumus pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą, kitaip tariant įvertina ir paties užsakovo rūpestingumą. Nors, manytina, kad rūpestingumas turėtų pradėti reikštis dar sudarant sutartį su rangovu, kadangi būtent sutartyje galima apibrėžti ir kitokią sutartinę atsakomybę dėl trūkumų, kurie paaiškėja po statybos darbų perdavimo momento.

Vertinant bandymą įrodyti, kad rangovas trūkumus paslėpė tyčia, atsižvelgiama ir į atliktus įrašus pvz. projektinės dokumentacijos pakeitimų registravimo žurnale, siekiant nustatyti ar apie konkretų trūkumą užsakovas turėjo ir galėjo žinoti ne tik darbų priėmimo, bet ir atlikimo metu. Kadangi pagal sutartinius įsipareigojimus įprastai rangovas įsipareigoja statybos rangos darbus derinti būtent su statybos techniniu prižiūrėtoju (kurį samdo užsakovas), ginčo atveju įvertinama, ar rangovas tokio įsipareigojimo laikėsi ir kaip jo laikėsi. Iš ginčo sprendimui pateiktų įrodymų taip pat įvertinama, ar rangovas atlikdamas darbus laikėsi techninio projekto, darbo projekto, kiti aktualūs duomenys.

Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės užsakymas iki ginčo perkėlimo į teismą, net ir esant palankiai užsakovui eksperto išvadai, taip pat neturėtų būtų vertinamas kaip absoliutus ir neginčijamas bei svarbiausias įrodymas, kadangi tokia išvada teismas gali tiesiog nesivadovauti, ypač tada, jeigu analizuojant darbų trūkumų pobūdį tampa aišku, kad užsakovas nebuvo atidus pasirašant priėmimo-perdavimo aktą ir nurodytus trūkumus turėjo ir galėjo nustatyti. Ekspertizės aktą teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą (kaip ir kitus įrodymus), o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavus visus kitus bylos įrodymus. Todėl net ir ekspertui nustačius, kad trūkumai jau buvo iki darbų perdavimo momento, tokiu rašytiniu įrodymu nevertėtų remtis kaip vieninteliu pagrindiniu argumentu įrodinėjant užsakovo reikalavimus.

Darytina išvada, kad kiekvienu ginčo atveju būtina objektyviai įvertinti, ar pats užsakovas buvo maksimaliai rūpestingas priimant darbus, ar darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti darbų priėmimo perdavimo metu, kokia tikimybė yra įrodyti, vadovaujantis turimais duomenimis, kad rangovas tyčia tokius trūkumus paslėpė.

Taisyklė, kuria galima remtis darbų trūkumų nustatymu ir reikalavimu juos ištaisyti ar atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius jau esant pasirašytui darbų priėmimo – perdavimo aktui, yra išimtinė, todėl kiekvienu individualiu atveju būtina ne tik įvertinti ginčo sprendimo teisme perspektyvas, bet ir atitinkamus galimai pažeistų teisių gynimo būdus.

Komentavo advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė

Atkreipiame dėmesį, jog ši autorės nuomonė negali būti naudojama individualiame ginče be atskiros teisinės analizės.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.