Blog

„Baltic Engineers“: projekto prioritetas – kokybė

„Baltic Engineers“

Inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrovei „Baltic Engineers“ prekybos ir paslaugų centro „Žali“ projekte patikėta generalinio projektuotojo funkcija – bendrovės specialistai buvo atsakingi už projekto įgyvendinimo terminus, grafikų laikymąsi, kokybę, informacijos koordinavimą. Sykiu „Baltic Engineers“ projektuotojai ir inžinieriai parengė 12 BIM modelio dalių – ŠVOK, procesų valdymas ir automatizavimas, elektroninių ryšių ir t. t.

Pagrindinis dėmesys – kokybei

Projekto kokybę užtikrino pasirinkta „Breeam“ metodologija, skirta įvertinti ne tik, kaip projektas atrodo aplinkosauginiu požiūriu, bet ir kitose srityse, kurios yra šios: valdymas, sveikata ir gerovė, energija, transportas, medžiagos, vandens naudojimas, atliekos, žemės naudojimas, sklypo ekologija, tarša, naujovės ir kt.

Atliekamų darbų kokybę šiame projekte užtikrino ir „Baltic Engineers“ veikloje įdiegtos kokybės valdymo (ISO 9001), aplinkos apsaugos vadybos (ISO 14001) bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos (OHSAS 18001) sistemos.

BIM – viso statybų proceso informacijos modeliavimas, instrumentas, padedantis lengviau ir efektyviau valdyti informaciją. Modeliavimo darbai šiame objekte apėmė visas sudėtingiausias pastato struktūras nuo konstrukcijų iki ŠVOK sprendimų. „Baltic Engineers“ projektuotojai visų pirma sudarė BIM įgyvendinimo planą, nustatė visų projekto dalyvių atsakomybes, hierarchiją, darbų apimtį, etapiškumą, projektavimo (modeliavimo) detalumą. BIM plane ir darbų rangos sutartyse (kurių neatsiejama dalimi tapo BIM planas) buvo aiškiai apibrėžtos rangovų funkcijos, paskirtas BIM koordinatorius, sukurta virtuali platforma failams saugoti ir naudoti.

Projekto stiprybė – BIM modelis

„Baltic Engineers“ projektuotojai ir inžinieriai visame projekte užtikrino BIM modelio kokybę, įvairūs sprendimai buvo adaptuoti taip, kad atitiktų projekto tikslus ir užtikrintų „Breeam“ keliamus reikalavimus.

Specialistai patvirtina – technologinės naujovės, susijusios su statinio informaciniu modeliavimu, leidžia pasiekti aukštesnį statybos procesų efektyvumo ir kokybės lygį. „Baltic Engineers“ kartu su partneriais parengtas išsamus ir tikslus BIM modelis padėjo išvengti projektavimo klaidų, sudaryti itin tikslias statybos sąmatas ir atlikti statybinius darbus bei techninę statybų priežiūrą, sykiu sukurti pagrindus eksploataciniam modeliui, kuris bus naudojamas ateityje.

Kiekvienam elementui BIM modelyje priskirti nuo 20 iki 50 informacinių parametrų, reikalingų rangos darbams ir vėlesnei eksploatacijai. Modelio struktūrą užsibrėžta naudoti komandiniam darbui. Projektui įgyvendinti pasitelktos 7 skirtingos kompanijos, naudojusios tą pačią programinę įrangą ir vieną modelio platformą. Vienu metu modeliu naudojosi nuo 6 iki 15 unikalių vartotojų.

BIM modelis panaudotas:

Esamos situacijos sąlygoms įvertinti

Pagal atliktą topografinį planą (2D) sukurtas erdvinis esamo paviršiaus modelis, visi esami požeminiai ir antžeminiai inžineriniai tinklai sumodeliuoti 3D aplinkoje pagal topografijoje ir šulinių kortelėse nurodytas altitudes. Pastato sklypas buvo modeliuotas pasinaudojant jau parengtu gatvės ir žiedinės sankryžos „ASBUILT“ modeliu, kuriame suprojektuotos kelio dangų altitudės ir sluoksniai bei visi inžineriniai tinklai.

Sprendimams priimti ankstyvose projektavimo stadijose

Pastato darbinis nulis ir sklypo pririšimai nustatyti remiantis jau prieš tai parengto gatvės ir sankryžos projekto „ASBUILT“ modeliu. Sklypo žemės darbų kartograma parengta 3D programa. Pastato nulis nustatytas atsižvelgiant į esamo ir projektuojamo sklypo 3D modelius, kad būtų minimalus poreikis išvežti ar atvežti papildomų žemių. Naudojant 3D projektavimo priemones pavyko maksimaliai išnaudoti esamą sklypo paviršių, išsaugoti dalį esamų medžių.

Sudėtingoms architektūrinėms formoms modeliuoti

Modeliavimo darbai apėmė visas sudėtingiausias pastato struktūras nuo konstrukcijų iki ŠVOK sprendimų modeliuojant jas LOD 300-400 ir numatant informacinius parametrus (20–50 vnt.) Buvo parengti visų projekto dalių inžineriniai modeliai.

Architektūrinių, konstrukcinių ir inžinerinių sistemų sprendimams suderinti

Norint pasiekti darnų ir kokybišką BIM modelio parengimą tarp skirtingų projekto dalių, statinio informacinis modelis buvo dalomas į mažesnius pastato elementų loginių grupių rinkinius, todėl buvo paprastesnės galimybės sekti atskirų pastato dalių pakitimus ir jų daromą įtaką kitoms pastato dalims. Sykiu siekiant maksimaliai sumažinti galimas elementų sankirtas statybos metu, išsianalizavus ir pasirinkus svarbius pastato loginių grupių rinkinius, buvo atliekamas vizualinis modelio tikrinimas, elementų susikirtimų analizės, tikrinama bendroji tvarka, modelio pavadinimo ir koordinačių korektiškumas ir pan.

Technologiniams sprendimams ir medžiagoms parinkti

Sudarant apšvietimo projektavimo techninę užduotį, buvo nustatyti ir su užsakovu suderinti vidaus ir lauko apšvietimo principiniai sprendimai – apšviečiamos erdvės, pastatas, judėjimo takai, keliai ir kt. Buvo atlikta vizualizacija, akustinių skaičiavimų simuliacijos vertinant pastato triukšmo įtaką aplinkai, aplinkos triukšmo, inžinerinių sistemų darbinio triukšmo įtaką pastato darbuotojams. Atitinkamai buvo priimti sprendimai pasirenkant inžinerinius įrenginius. Pasirenkant patalpų atitvarines medžiagas buvo simuliuojamas akustinis triukšmas patalpose modeliuojant jį priskirtomis medžiagomis.

BIM panaudotas tvarumui ir žaliajai statybai. Buvo atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos triukšmo lygiui, aplinkos triukšmo, pastato įrenginių triukšmo ir vidaus patalpose žmonių sukeliamo triukšmo įtaka kitoms patalpoms. Planuodamas statybinių medžiagų, tokių kaip mediena, statybinis plienas, betonas, užsakymus, statytojas rėmėsi modelyje pateikta informacija. Tokiu būdu užsakomas medžiagų kiekis optimizuotas, žaliavos buvo užsakyta tiksliai tiek, kiek reikia, taip užtikrinant tvarios žaliosios statybos principą.

Inžinerinėms sistemoms parinkti

Parenkant optimalų apšvietimo sprendimą, buvo preliminariai sumodeliuoti tipiniai patalpų fragmentai su skirtingų tiekėjų šviestuvais. Palyginus rezultatus buvo pasirinkti tinkamiausi šviestuvų modeliai. Modeliuojant apšvietą buvo vertinama horizontali apšvieta, jos tolygumas, akinimas, lauko apšvietimo tarša.

Energiniam naudingumui vertinti

Koncepcijos stadijoje sudaryti galimų sprendimų rinkiniai (4), tenkinantys A ir A+ klasių reikalavimus pagal galiojančius teisės aktus. Atlikta preliminari gyvavimo kaštų analizė, įvertinanti investicijas ir eksploatacinių kaštų pokytį. Pasirinktas variantas, atitinkantis A+ klasės reikalavimus, kurio sprendimai buvo adaptuoti taip, kad tenkintų kitus projektinius tikslus ir užtikrintų numatytus gauti „Breeam“ kreditus. Suformuota projektavimo užduotis energinio naudingumo klasei užtikrinti.

Gyvavimo ciklo sprendiniams vertinti

Vadovaujantis holistinio vertinimo sistema „Breeam“, išorės sienų, stogo, stoglangių, langų, vitrinų, vidaus patalpų sienų ir grindų apdailos medžiagos parinktos pagal „Green Guide“ vadovą. Tai reiškia, kad naudotos medžiagos yra ilgaamžės ir darančios nedidelį poveikį aplinkai (įskaitant CO²) visu pastato gyvavimo ciklo metu, t. y. pastato elementų poveikis aplinkai vertinamas elementų gamybos, transportavimo, montavimo ir utilizavimo procese.

Naudojantis BIM modeliu buvo atliekama konstrukcijų atsparumo, ŠVOK sprendimų efektyvumo, aplinkos akustinio triukšmo įtakos pastato darbuotojams, pastato inžinerinių sistemų ir transporto srautų sukeliamo akustinio triukšmo aplinkai poveikio vertinimo ir kt. simuliacijos.

BIM technologijos buvo plačiai naudojamos įvairiose srityse. Šį projektą įgyvendinusiai bendrovei „Baltisches Haus“ teko inicijuoti daug pokyčių projektavimo, statybos valdymo ir eksploatacijos srityse. BIM įtraukimas į šį projektą, priešingai nei įgyvendinant ankstesnius objektus, pareikalavo daug pokyčių valdant visus procesus.

 RĖMĖJO TURINYS 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.