Blog

Žalias projekto „Žali“ gyvenimas

„Žali“
Prekybos ir paslaugų centras išsiskirs apželdintu stogu ir fasadu. „Baltisches Haus“ nuotr.

Kol projektuotojams vis dar tenka užsakovams įrodinėti statinio informacinio modeliavimo (BIM) naudą, prekybos ir paslaugų centro „Žali“ vystytojas – „Baltisches Haus“ – į „JP Architektūros“ komandą kreipėsi turėdamas ambicingą viziją – prekybos ir paslaugų centro projekte sutelkti naujausias projektavimo, statybos, atsinaujinančios energetikos technologijas.

Svarus bendruomenės indėlis

Architektų biuro „JP Architektūra“ architektas Algirdas Kaušpėdas patvirtino – viena vertus, užsakovas į juos kreipėsi jau apsisprendęs, kad prekybos centras „Žali“ sieks tvariųjų pastatų sertifikato „Breeam“, įrodančio, jog pastatas gerai valdomas, energiškai efektyvus ir draugiškas aplinkai. Antra vertus, architektų komanda 13 m. projektuoja BIM aplinkoje. Statinio informacinis modeliavimas projekte ypač pasitarnavo suskaičiuojant tikslų reikalingų medžiagų kiekį, išvengiant neatitikimų projekte, tokiu būdu sutaupant laiko statybos metu, kitai grandžiai tinkamai perduodant informaciją ir pan. Užbaigus projektą BIM modelis pasitarnaus ir pastato eksploatacijai. Projektuojant BIM aplinkoje, prie architektų šiame projekte išsyk prisijungė inžinieriai, aplinkosaugininkai, kelininkai ir kiti specialistai.

Vieta, kurioje iškilo prekybos centras „Žali“, traukia akį: greta ežerai, Verkių regioninis parkas. „Mes visi supratome, kad Balsių bendruomenei šis objektas labai reikalingas, sykiu jos kelti kokybės reikalavimai labai aukšti. Vos tik pradėję projektavimo darbus, drauge su vystytoju supažindinome ir bendruomenę su pirminiais eskizais. Jie aktyviai dalyvavo visame projektavimo procese“, – pasakojo architektas.

Šalia centro „Žali“ suformuota pirmoji Lietuvoje velotrasa („Pumptrack“).

Šalia centro „Žali“ suformuota pirmoji Lietuvoje velotrasa („Pumptrack“).

Atsižvelgė į gyventojų poreikius

Pašnekovo vertinimu, projektas išties vykęs, derantis su aplinka – puošia vietą, suteikia kraštovaizdžiui naujų bruožų, naujos kokybės. Ne mažiau svarbu ir tai, kad iki šiol bendruomenės centru buvusi Balsių mokykla nuo šiol šia funkcija dalijasi su prekybos centru „Žali“.

Čia įrengtos vaikams ir suaugusiesiems skirtos dviračių trasos, savitarnos dviračių taisyklos, dviratininkams skirti dušai ir džiovyklės, taip pat elektrinių dviračių krovimo vietos. „Baltisches Haus“ iniciatyva šalia centro „Žali“ suformuota ir pirmoji Lietuvoje velotrasa („Pumptrack“), susidedanti iš posūkių, mažų ir didesnių šuolių bei įvairių kalnelių.

Šalia prekybos ir paslaugų centro įrengta 140 vietų automobilių stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Įrengtos specialios vietos augintiniams. „Verslo ir gyventojų bendradarbiavimas realizuotas per tam tikras bendras teritorijas, veiklas, kas kuria pridėtinę centro vertę, – kalbėjo architektas. – „Breeam“ metodologija numato platų kategorijų ir kriterijų vertinimo spektrą, kas mus provokavo priimti tam tikrus sprendimus, kuo labiau atsižvelgti į bendruomenės interesus – padaryti daugiau, negu reikalauja statybos techniniai reglamentai.“

„AGACAD“ direktorius Donatas Aksomitas.

Įgyvendinant prekybos ir paslaugų centro „Žali“ projektą, užsakovo interesams atstovavo BIM technologijų ekspertė – bendrovė „AGACAD“. Kadangi projekto vystytojas „Baltisches Haus“ buvo nusprendęs sukurti maksimaliai detalų BIM modelį, tinkamą naudoti projektavimo, statybos ir pastato naudojimo etapuose, „AGACAD“ padėjo parengti užsakovo informacijos reikalavimus (angl. Employer Information Environment, EIR), darančius įtaką visam BIM vykdymo planui (angl. BIM Execution Plan, BEP). Vėliau, siekiant įsitikinti, ar sukurtas 3D modelis tuos reikalavimus atitinka, buvo atliktas kokybinis BIM projekto vertinimas.

Taip pat „AGACAD“ paruošė bendrą BIM projekto aplinką (angl. Common Data Environment, CDE), skirtą svarbiai informacijai ir dokumentacijai (gaminių deklaracijos, specifikacijos, techniniai pasai, vartotojo instrukcijos ir kt.) surinkti statybos aikštelėje statybos proceso metu.

Trečias svarus „AGACAD“ indėlis – pagalba ruošiant eksploatacinį BIM modelį, kuriam labai svarbūs visų pastato elementų techniniai duomenys, parametrų pavadinimai ir reikšmės. Reikėjo surinkti gausybę informacijos, kiekvienam statinio elementui priskirti tik jam būdingas naudojimo ir priežiūros taisykles. Paruoštas eksploatacinis BIM modelis bus integruotas su naujausiomis technologijomis, kurios padės užtikrinti efektyvų centro „Žali“ energijos ir kitų išteklių vartojimą.

Bendrovės „AGACAD“ sukaupta solidi BIM procesų valdymo patirtis leido tinkamai įvertinti visų projekto dalyvių poreikius, o tinkamai paruoštas BIM modelis padėjo sėkmingai įgyvendinti šį aplinkai tvarų projektą.

Sužaliuos stogas ir fasadas

Šiuo metu objekte kaipsyk įrengiamas apželdintas stogas, kuris vasarą pastatą vėsins, o žiemą sulaikys šilumą. Dar vienas šilokų kilimu apželdinto stogo pranašumas – išvengiama bituminio stogo skleidžiamų nemalonių kvapų. „Prekybos centro „Žali“ pastatas – draugiškas aplinkai, tarsi išaugęs iš pačios gamtos. Jo forma išsiskiria nuožulniais kampais, tarsi prisitaiko prie žemės, yra nerėksminga, sykiu plastiška. Pastatas turi savo charizmą, yra atpažįstamas, tačiau jo reikšmė kraštovaizdyje nedramatizuojama“, – pasakojo A. Kaušpėdas. Beje, želdinamas ne tik pastato stogas, vijokliai ateityje apraizgys ir jo fasadą.

Architektas pasidžiaugė, kad šis objektas užkėlė kartelę ir būsimiems kaimynams: „Projektavimas užsitęsė, nes buvo noras sukurti gerosios praktikos pavyzdį, paeksperimentuoti, rasti geriausių sprendimų. Mes visą laiką mokėmės, ieškojome tikrojo darnaus kelio.“

Rinkdamiesi apdailos medžiagas ir jų spalvas, „JP Architektūros“ komanda stengėsi sukurti kuo natūralesnį, gamtiškesnį įspūdį, kad pastatas nebūtų pernelyg margas. Mat spalvų kasdien įneša lankytojai.

Kalbėdamas apie projekto išskirtinumą, A. Kaušpėdas pabrėžė jo kompleksiškumą, užsakovo pastangas aktyviai dalyvauti formuojant užduotį, o vėliau investuojant į kokybišką rezultatą. „JP Architektūros“ komanda pirmąsyk pastatą projektavo pagal „Breeam“ metodologiją. Nors prireikė nemažai laiko ir pastangų, A. Kaušpėdas tiki, kad „Breeam“ įleis šaknis Lietuvoje. Kaip ir BIM, kuriam šiame projekte skirtas ypač svarbus vaidmuo, – užsakovai BIM taikymą nuo pat pradžių matė kaip šio projekto vertybę.

Dėmesys energijos taupymui

Beje, pastatas atitinka aukštus patalpų sandarumo reikalavimus, kurie padeda užtikrinti optimalų šilumos energijos sunaudojimą. Eksploatuojant pastatą, į jo energijos poreikius realiu metu reaguos ir jam reikalingos energijos tiekimą kontroliuos išmanioji pastato valdymo sistema – BMS (angl. „Building managment system“). Net ir vanduo prekybos ir paslaugų centro reikmėms bus naudojamas iš nuosavo gręžinio.

Pastatui šildyti pasitelkta žemės gelmių šiluma, išgaunama iš 140 m gylio gręžinių. Tam pastate yra įrengta geoterminė katilinė. Be to, ta pati sistema šiltuoju metų laiku leis pastatą ir vėsinti. Prekybos ir paslaugų centras taip pat aprūpintas sprendimais, kurie žiemą neleis šaltam orui patekti tiesiai į patalpų vidų ir taip padės efektyviau naudoti šilumos energiją.

„Eikos statyba“: generalinė ranga

Prekybos ir paslaugų centro „Žali“ projektas statybų kompanijai „Eikos statyba“ buvo vienas įsimintiniausių ir naudingiausių tobulėjimo atžvilgiu. Įmonės vadovas Almantas Čebanauskas išskiria šį projektą, nes jis realizuotas ne tik pasitelkus erd vinį BIM modelį, bet ir yra vienas pirmųjų prekybos centrų Lietuvoje, statytų remiantis tarptautiniu tvariųjų pastatų vertinimo standartu „Breeam“ (angl. „Building Research Establishment Environmental Assessment Method“).

Bendrovės direktoriaus A. Čebanausko žodžiais, šis prekybos centras – išskirtinis, neturintis analogų visoje šalyje, tapęs tikru išbandymu ir pakeitęs įmonės darbuotojų supratimą apie statybų procesą, prie kokio šie buvę įpratę. Projekto „Žali“ išskirtinumas slypi detalėse.

Kone pagrindiniu iššūkiu bendrovei tapo tvariųjų pastatų vertinimo standarto „Breeam“ taikymas statybvietėje. Šie standartai itin griežti ir kol kas retokai sutinkami statybų praktikoje. Tačiau išbandę šią naujovę, „Eikos statybos“ specialistai mano, kad statybvietėse šis principas turėtų tapti įprastu reiškiniu.

Projektas išsiskiria tiek statybos principu, tiek architektūriniais ir techniniais sprendiniais. Pastatas statytas naudojant labai detalų BIM platformos modelį, kuris buvo nuolat pildomas ir atnaujinamas pagal faktinius duomenis: visos panaudotos medžiagos, apdailos detalės integruotos į BIM modelį su individualiais parametrais – tokiu būdu modelis tapo visiškai parengtas naudoti objekto gyvavimo cikle.

„BIM tampa puikiu įrankiu ne tik administruojant pastatą, bet ir optimizuojant jo eksploatacijos išlaidas. Tokio modelio nauda akivaizdi, tačiau, statant prekybos paskirties pastatus, jis dar ne itin populiarus. Šis projektas yra vienas pirmųjų tokį informacijos bagažą turinčių pastatų“, – teigia bendrovės direktorius A. Čebanauskas.

Prekybos paskirties pastatas atitinka A klasės energinio naudingumo reikalavimus ir turi nemažai inovatyvių techninių sprendimų. Retai tokiuose pastatuose sutinkamas geoterminis šildymas užtikrina minimalų gamtinių išteklių naudojimą šildant pastatą. Įrengta pirmoji Vilniuje dviračių lauko trasa. Pastato valdymo sistemos leidžia nuolat stebėti jo būklę, operatyviai ir efektyviai pašalinti trūkumus. Net perdegusi lemputė nepraslys pro akis, akimirksniu bus užsakoma ir keičiama pagal pastato informaciniame modelyje pateiktus duomenis.

Prekybos ir paslaugų centro „Žali“ generalinis rangovas – bendrovė „Eikos statyba“ – viena nedaugelio Lietuvos statybos bendrovių, realiai naudojančių BIM technologiją statybų procese. Vienas svarbiausių BIM modelio pranašumų, anot įmonės projektų koordinatoriaus ir inžinieriaus Justino Augustino, yra galimybė aptikti ir pašalinti netinkamus pastato konstrukcijų ar komunikacijų susikirtimus dar brėžiniuose. Daryti pataisas projekte kainuoja mažiau nei statybų aikštelėje, todėl darbai vyksta greičiau, sklandžiau.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.