• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Aptartas „Rail Baltica“ likimas po 2020 metų

2017 rugsėjo 26 d.
„Rail Baltica“
Susisiekimo ministerijos nuotr.

Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų neformalioje taryboje Taline diskutavę trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos – atstovai didžiausią dėmesį skyrė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ finansavimui iš ES lėšų (CEF).

Europos Komisija (EK) šiuo metu „Rail Baltica“ projektui skiria 85 proc. lėšų, tačiau jį įgyvendinančioms valstybėms svarbu, ar panašaus dydžio europinis finansavimas išliks ir po 2020 metų.

„Tokių didelių tarptautinių transporto infrastruktūros projektų kaip „Rail Baltica“, turinčių aiškią europinę pridėtinę vertę, įgyvendinimo sėkmei didžiausią reikšmę turi europinio finansavimo užtikrinimas, – sakė Lietuvai atstovavęs susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. – Šiam geležinkelių projektui, be kurio negalėtų sėkmingai funkcionuoti Šiaurės jūros ir Baltijos jūros transporto koridorius, skirtos Europos Sąjungos lėšos yra svarbus laimėjimas. Tačiau projektas yra per didelis, kad būtų įgyvendintas per vieną investicinį laikotarpį, todėl labai svarbus jo finansavimas ir po 2020-ųjų.“

2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu ES yra įsipareigojusi „Rail Baltica“ projektui skirti 1,2 mlrd. eurų. 110 mln. eurų skirti papildomai.

110,471 mln. eurų – tiek lėšų EK projektui skyrė šią vasarą. Lietuvai teko 98,4 mln. eurų, Latvijai – beveik 7 mln. eurų, Estijai – 5,2 mln. eurų.

Susisiekimo ministerijos inf.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad