Apsilankę Alvydo Mituzo biure-studijoje Vilniuje, kur ilgą laiką glaudėsi LKAS būstinė, matydavome daugybę pagarbos ir padėkos, įvertinimo ženklų, skirtų jam už darbus ir visuomeniškai reikšmingą veiklą kraštovaizdžio planavimo ir kraštovaizdžio architektūros srityje. Alvydas kuklus ir niekad nesigiria savo pasiekimais, nesiveržia būti pagirtas ar pamalonintas. Nors jo veikla plačiašakė ir nuosekli, visada kraštovaizdžio formavimo ir tvarkybos, teritorijų planavimo, projektavimo darbuose, projektų vadyboje. Visada, kaip jis pats sako, siekiant identifikuoti kraštovaizdžio tvarkymo problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų. Šitam jis pašventė savo gyvenimą ir profesinę veiklą.
Kraštovaizdžio architekto profesinę veiklą A. Mituzas pradėjo 1972 m., baigęs Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Architektūros fakultetą ir atėjęs į kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio (1910–1994) vadovautą Želdynų grupę Valstybiniame žemėtvarkos institute (tuomet Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institute).
Dirbo šio instituto vyriausiuoju kraštovaizdžio architektu, vadovavo kraštotvarkos ir želdynų sektoriaus darbams: teritorijų plėtros, ūkių teritorijų kompleksinio tvarkymo bei želdynų tvarkymo (gyvenviečių, gamybinių centrų, esamų parkų tvarkymo ir naujų įrengimo) projektų rengimui (per 550 projektų, tarp jų – Šilutės rajono Juknaičių, Jurbarko rajono Klausučių, Joniškio rajono Skaistgirio ir kt. gyvenviečių tvarkymo projektai); metodikų ir rekomendacijų kraštovaizdžio tvarkymo projektams rengti kūrimui. Aktyviai dalyvavo respublikinių apžiūrų, valstybinių konsultavimo grupių ir vertinimo komisijų darbe, publikavosi masinėse informacijos priemonėse; skaitė paskaitas ir vedė užsiėmimus teritorijų plėtros ir tvarkymo, želdynų tvarkybos klausimais ūkių vadovams, žemės ūkio specialistams, visuomenės grupėms. Jis daugiau kaip dešimtmetį buvo kaimo apžiūros konkurso „Duona ir grožis – iš vienų rankų“ rengėjas ir vertintojas.
1989–1995 m. A. Mituzas dirbo LR Aplinkos apsaugos departamente, vadovavo kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo padaliniams (valdyboms, skyriams). Jo darbo ir atsakomybės sfera buvo gamtinių išteklių naudojimo reguliavimas, kraštovaizdžio tvarkymo ir apsaugos, miestų ir gyvenviečių įvairių kategorijų želdynų tvarkymo; įvairių parkų (istorinių, kultūros ir poilsio, miško ir kt.) inventorizavimo ir tvarkymo klausimai; teisės aktų ir kitų normatyvinių dokumentų rengimo užduotys; gamtinio karkaso lokalizavimo, valstybės saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, įvairios paskirties draustinių) steigimo, vadybos organizavimo, teritorijų naudojimo ir tvarkymo darbai. A. Mituzo darbo Aplinkos apsaugos departamente metu buvo išplėstas Aukštaitijos nacionalinis parkas ir įkurti 4 nauji nacionaliniai, 30 regioninių parkų ir virš 300 įvairios paskirties draustinių (saugomų teritorijų).
Nuo 1995 m. jis – personalinės įmonės, vėliau UAB „ArchMITA“ direktorius ir projektų vadovas. Ši įmonė (biuras) parengė, vadovavo arba dalyvavo rengiant virš 50 specialiųjų, detaliųjų ir techninių kraštotvarkos projektų (tarp jų, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos nacionalinių parkų (1996), Labanoro regioninio parko planavimo schemų – projektų vadovas), virš 80 specialiųjų planų ir programų (tarp jų, Kuršių nerijos infrastruktūros vystymo programos – vadovas, 2000 m.; Valstybinių miškų rekreacinio naudojimo programa, Europos geografinio centro lankymo komplekso, Grūto parko, Le Meridien Villon viešbučio teritorinio komplekso išvystymo programos bei techniniai projektai ir kt.). Taigi, „ArchMITA“ parengė per 150 specialiųjų, detaliųjų ir techninių bendrosios kraštotvarkos, kraštovaizdžio bei parkų projektų. Tarp jų pirmiausia minėtini tokie A. Mituzo vadovauti projektai:
• Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012).
• Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano dalis (2012).
• Dviračių trasų „Nemuno dviračių kelias“ specialusis planas (Kauno, Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės rajonų sav., 2006 m.).
• Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryno specialusis infrastruktūros planas (2008).
• Ginučių archeologinio ir Ladakalnio gamtinio komplekso pritaikymo turizmui techninis projektas (2011).
• Medžių lajų tako komplekso Anykščių regioniniame parke specialusis planas, detalusis planas ir techninis projektas, (2012–2013; įrengtas kompleksas pelnė tarptautinį apdovanojimą).
• Salantų dvaro parko tvarkymo techninis projektas, autorinė priežiūra (2012) ir kt.
A. Mituzas iki įkuriant Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungą (LKAS, 1995) dešimtmetį (nuo 1985 m.) buvo Kraštovaizdžio architektūros komisijos prie Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. 2014–2017 m. jis buvo LKAS pirmininkas. A. Mituzas yra atestuotas teritorijų bendrojo, specialiojo, detaliojo plano vadovas; statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės vadovas; statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto vykdymo priežiūros architektūrinės dalies vadovas (atestato Nr. A 554) ir atestuotas Želdynų projektų rengimo vadovas (atestato Nr. 5).
Svarbiausiais A. Mituzo gebėjimais ir pranašumais įvardintume sugebėjimą vadovauti didelių teritorijų vystymo programų ir tvarkymo projektų rengimui; ryžtą ir didžiulę patirtį saugomų teritorijų sistemos steigimo, projektavimo ir tvarkymo, gamtinių ir kultūrinių kompleksų tvarkymo, jų parengimo naudoti ir lankyti srityse, turizmo ir rekreacijos projektų rengimo ir valdymo patirtį ir sugebėjimą dirbti su įvairių sričių ir profesijų partneriais.
Kolega Alvydas moka suburti specialistus, įsiklausyti į jų nuomonę, siekti santarvės ir bendro veikimo. Kelerių metų darbai su miškotvarkos tarnybos specialistais, saugomų teritorijų steigimo, planavimo ir tvarkymo proceso dalyviais ir organizatoriais, UAB „Rekreacinė statyba“ kolektyvu, savivaldybių administracijų specialistais, yra geriausias to pavyzdys. Kraštovaizdžio architektas A. Mituzas moka išsakyti ir argumentuoti savo nuomonę. Per 46 veiklos metus jis užsitarnavo puikaus specialisto ir organizatoriaus vardą. Jis nuolat aktyviai veikia profesinėse ir visuomeninėse organizacijose, ekspertų komisijose.
A. Mituzas yra Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiaus (2009 m.) kavalierius. 2017 m. jam įteiktas Architekto A. Zavišos fondo apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“ (teikiamas kasmet nuo 2004 m.; jį yra pelnę kraštovaizdžio architektai, LKAS žymens „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ laureatai prof. Vladas Stauskas, Irena Daujotaitė, Liucijus Dringelis). Daug dėmesio ir kūrybinių pastangų A. Mituzas yra paskyręs Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo ir architektūrinio projektavimo problemoms spręsti.
Gerą penkmetį, 2010–2015 m. A. Mituzas produktyviai bendradarbiavo su UAB „Rekreacinė statyba“ kolektyvu. Bendromis pajėgomis parengta (ir įvykdyta) per 44 techninių, darbo, statybos projektų. Tarp jų ir atskira apžvalgos bokštų projektų grupė – jų suprojektuota bene dešimt. Kai kurie projektai ir objektai yra pelnę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų (pvz., Anykščių medžių lajų takas). O kur dar informaciniai stendai ir kita įranga rekreacinėse ir saugomose teritorijose. A. Mituzo darbų sąraše – įspūdingos Daumantų atodangos Šventosios slėnyje sutvarkymo ir pritaikymo lankyti projektas (2011–2014), piliakalnių ir kitų gamtos ir kultūros objektų tvarkymo ir pritaikymo naudoti bei lankyti projektai.
Plačiau apie Alvydo Mituzo kūrybinę veiklą yra rašyta LKAS leidinyje Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija (2015; p. 315–319, autoriai S. Sodeikis, S. Deveikis, R. Survila). Tame leidinyje rasime ir keletą A. Mituzo tekstų. A. Mituzas yra vienas iš šio leidinio sudarytojų. A. Mituzo tekstų ir minčių rasime leidiniuose Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje (2015), Pakelti akis. Atsiminimai ir pokalbiai apie Juknaičius (sudarytojas F. Kauzonas, 2010) ir kituose. Interviu su kraštovaizdžio architektu spausdino žurnalas Statyba ir architektūra, savivaldybių laikraščiai, kiti leidiniai. Nestokoja žurnalistų dėmesio kraštovaizdžio architektas ir šiuo metu – Kauno Ąžuolyno tvarkymo projekto, miestų želdinių tausojimo temomis jis nuolat kalbinamas.
Išties didelę gyvenimo ir profesinės veiklos dalį A. Mituzas pašventė šalies nacionaliniams ir regioniniams parkams. Jis stovėjo prie jų steigimo ištakų, dalyvavo kuriant strategijas, kuravo, organizavo, vėliau projektavo. Tai rimtas ir daugiaplanis, prasmingas darbas. Čia dera prisiminti taiklų prof. habil. dr. Pauliaus Kavaliausko pastebėjimą, kad „steigti nacionalinius parkus – ne blynus kepti“. Tokiu pavadinimu 2011 m. publikavusi savo impresijas buvusi ilgametė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovė, prof. P. Kavaliausko ir A. Mituzo bendražygė ir bendradarbė Rūta Baškytė labai šiltai atsiliepė apie Alvydo Mituzo veiklą ir jo nuopelnus. Džiaugiamės ir mes dirbusios kartu su Alvydu Mituzu.
Sveikiname buvusį mūsų darbų vadovą, ilgametį LKAS valdybos narį, buvusį LKAS pirmininką (2014–2017) Alvydą Mituzą su gražiu gyvenimo jubiliejumi, linkime ąžuolo tvirtybės ir ilgų kūrybos metų. Siūlome jį už kraštovaizdžio architektūros idėjų sklaidą Lietuvos regionuose ir saugomose teritorijose apdovanoti LKAS žymeniu „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“.
2019 m. sausio 8 d. ilgamečiam LKAS valdybos nariui, buvusiam LKAS pirmininkui (2014–2017) Alvydui Mituzui sukanka 70 metų. Sveikiname kraštovaizdžio architektą su gražiu gyvenimo jubiliejumi, džiaugiamės nuveiktais darbais, linkime ąžuolo tvirtybės ir ilgų kūrybos metų.
LKAS inf.
