Praėjusiais metais Lietuvoje augo ne tik šalyje atliktų statybos darbų vertė, bet ir eksportas į užsienio valstybes. Lietuvos įmonės 2017 m. užsienyje atliko statybos darbų už 250 mln. eurų. Tai 4,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Kaip pastebi Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, pastaraisiais metais eksportas ne tik auga, bet ir keičiasi jo kryptis – iš rytų į šiaurės valstybes. Raktu į sėkmę jis nurodo Lietuvoje ruošiamų specialistų aukštą lygį ir naujųjų technologijų įsisavinimą.
Statistikos departamento duomenimis, per 10 metų Lietuvos statybos įmonių atliktų darbų vertė užsienyje išaugo 8 kartus. Ieškoti būdų įsilieti į užsienio rinką įmones skatina ir Lietuvos statybininkų asociacija.
Dalius Gedvilas.
„Idealu būtų, jei bent 10 proc. viso statybų sektoriuje veikiančios įmonės portfelio sudarytų darbai ne Lietuvoje. Paslaugų eksportas gali padėti įmonėms amortizuoti įvairius rinkos svyravimus. Džiugu, kad jau nemažai įmonių dirba užsienio rinkose ir ši tendencija stiprėja, perspektyvos visai neblogos“, – teigia D. Gedvilas.
Pasak jo, į Švediją ir Norvegiją eksportuojamos tokios statybos sektoriaus paslaugos ir prekės, kaip metalo, gelžbetonio, medienos konstrukcijos ir kt. Eksportuoti lengviau statybinių medžiagų gamintojams, statybos bendrovėms, kurios pačios gamina ir montuoja medžio, metalo, stiklo, konstrukcijas. Statybų rangos paslaugas teikiančioms įmonėms sunkiau įsitvirtinti užsienyje, tačiau ir čia yra gerų pavyzdžių.
„Lietuvos statybininkai yra pripažįstami ir vertinami tarptautiniu mastu. Tai yra didžiulis pasiekimas. Žmonių darbštumas ir gebėjimas įsisavinti naujausias technologijas, ypatingai skaitmenines, ir išskiria lietuvius statybininkus kitose rinkose. Jiems patiki labai sudėtingus objektus“, – tikina LSA prezidentas.
Būtent naujųjų technologijų įsisavinimas yra ypač svarbus siekiant būti konkurencingiems užsienio rinkose. Su tuo sutinka ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojai, kurie su kolegomis iš Danijos, Norvegijos ir Suomijos dalyvauja projekte „Nordplus“ ir sprendžia, kaip paskatinti skaitmeninio informacinio modelio (angl. Building Information Modeling, BIM) vystymą bei įmonių tarptautinį bendradarbiavimą.
Projekte dalyvaujanti KTU SAF Statybos inžinerijos studijų programos vadovė Jolanta Šadauskienė kartu su kitais dėstytojais savaitę praleido Suomijoje, Tamperes mieste, kur su kitų valstybių kolegomis nagrinėjo statybos įmonių padėtį, keitėsi turima patirtimi ir ieškojo aktyvesnio bendradarbiavimo būdų.
Tamperės technologijos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre „Kampusareena“ dėstytojams ir mokslininkams buvo organizuojami susitikimai su verslo atstovais. Jie pabrėžė, kad pasauliui žengiant inovacijų diegimo keliu, keičiasi statybų verslo specifika.
Statybos inžinieriai siejami su išmaniuoju lygiu, kai sunkų ir rankinį darbą keičia švarus ir mąstymo reikalaujantis darbas, sietinas su naujausioms technologijoms: skaitmenizavimu, bepilotėmis skraidyklėmis, 3D spausdinimo technologijomis, robotika. Vienas iš svarbiausių reikalavimų įmonėms – mokėti taikyti BIM technologijas.
„Didėjant statybų eksporto reikšmei labai svarbu pagal situaciją pritaikyti ir studijų programas. Būtent tai dar prieš keletą metų buvo padaryta KTU Statybos ir architektūros fakultete: BIM technologijų įgūdžiai yra lavinami jau nuo pirmo kurso, kuriant projektus ir jų prototipus“, – sakė J. Šadauskienė.
Vėliau įgūdžiai ir kompetencijos stiprinami specializuojantis antrame kurse, kai studentai savo darbams atlikti naudoja populiariausias statybos srities kompiuterines programas („Tekla“, „Navisworks“, „Revit“).
Vėlesniuose kursuose dirbama grupėse, kur skirtingų specializacijų ir studijų programų studentai kartu atlieka projektus taikydami išmaniąsias kompiuterines programas ir debesų sistemą. Tokiu būdu imituojamas tarptautinis bendradarbiavimas, kai įvairūs specialistai dirba skirtingose valstybėse ir gali bendrauti tik virtualiai.
KTU inf.
