Žemės konsolidacija yra gana sudėtingas ir ne vienerius metus užtrunkantis kompleksinis žemės pertvarkymo procesas. Jo rengėjams didelėje (mažiausiai 100 hektarų) teritorijoje vykdant žemės sklypų mainus tarp skirtingų savininkų ne tik pertvarkomos sklypų ribos siekiant sklypus sustambinti, bet ir sprendžiami vietos ūkininkams bei bendruomenėms opūs infrastruktūros klausimai. Pavyzdžiui – kelių tinklo ir melioracijos įrenginių sutvarkymas, viešųjų erdvių sukūrimas ar atnaujinimas.
Kad būtų užtikrinta darni vietovių plėtra, šiuose kompleksiniuose projektuose neaplenkiami ir aplinkosauginiai klausimai. Įprastai bendram tikslui susitelkia įvairių sričių specialistai (žemėtvarkininkai, architektai, paveldosaugininkai, miškininkai, melioratoriai, kelininkai, aplinkosaugininkai, inžinerinių tinklų atstovai ir kt.), o projekto rengėjas (žemėtvarkininkas) tampa rengiamo projekto lyderiu.
Šiandien žemėtvarkininkui nebeužtenka tik žinoti procedūrą. Reikia būti susipažinus su geriausiomis pasaulinėmis praktikomis ir išmanyti pažangiausias informacinėmis technologijas, todėl Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) žemėtvarką studijuojantys studentai susipažįsta su užsienio šalių žemės konsolidacijos istorija, teisine baze ir darbų praktika (projektų pavyzdžiais kaimiškose vietovėse ir miestuose), analizuoja Lietuvoje rengtus projektus ir juos lygina su užsienietiškais.
Siekiant studentams suprantamai išaiškinti esminius žemės konsolidacijos principus ir jos teikiamą naudą, pasitelkiami ir šiuolaikiniai netradiciniai metodai – tokie kaip žaidimizacija (angl. gamification). Šiam tikslui naudojamas olandų įmonės (Kadaster) sukurtas interaktyvus žemės konsolidacijos žaidimas „Move a Lot“ iOS ir „Android“ išmaniesiems įrenginiams. Žaidimo tikslas – žemės sklypų pertvarkymas darant kuo mažiau ėjimų per kuo trumpesnį laiką.
Studentams iki tikro žemės konsolidacijos „pačiupinėjimo“ dar labai trūksta prieigos prie Lietuvoje rengtų projektų erdvinių duomenų, kad galėtų palyginti situaciją prieš projektą ir po projekto, kas leistų pamatuoti, kokią realią naudą davė rengtas žemės konsolidacijos projektas.
Tokių duomenų suteikimas būsimiems šios srities specialistams duotų labai didelę vertę, nes dabar studentai rengdami kursinį ar rašydami diplominį darbą tik modeliuoja imituodami rengiamą projektą su išgalvotais duomenimis. Realių duomenų suteikimas studentams per atvirų duomenų (angl. OpenData) prieigas tikrai nepažeistų duomenų apsaugos (dėl pavardės ar asmens kodo), nes žemės konsolidacijos projekte kiekvienas žemės savininkas gauna unikalų numerį, prie kurio prirašomas žemės sklypo numeris (pavyzdžiui, jei žemės savininkas Nr. 54 projekto teritorijoje turi 3 žemės sklypus, tai sklypų duomenyse rasime tris įrašus: 54-1, 54-2, 54-3), ir šis suteiktas numeris išlieka iki pat projekto pabaigos.
Apie autorių: dr. Giedrius PAŠAKARNIS yra ASU Žemėtvarkos ir geomatikos instituto lektorius.
