Tie, kurie prisibijo daugiabučių namų renovacijos ir džiūgauja dėl to, kad procesas buksuoja, greičiausiai nusivils. Aiškėja tendencija, kad naujoji valdžia pasinaudojo patarimu žiūrėti, kaip daroma kitose Europos šalyse, ir žengia jau patikrintus žingsnius, kuriuos prieš keliolika metų žengė kaimynai lenkai, slovakai bei kiti.
Postūmis – panaikinus lengvatas
Lenkijoje daugiabučių renovacijos procesas pajudėjo tik tuomet, kai valdžia ėmėsi ryžtingų sprendimų ir panaikino bet kokias kompensacijas už šildymą. 1998 metais Lenkijos daugiabučių gyventojams liepta susiprasti: savo turtu turite pasirūpinti patys.
„Be abejonės, valdžia bijojo gyventojų reakcijos, iš jų pusės buvo kilęs nepasitenkinimas. Žmones buvo galima suprasti – jie gaudavo kompensacijas ir nesukdavo galvos dėl didesnių šildymo išlaidų. Tačiau tvarkyti daugiabučius buvo privalu, ir tik lengvatų panaikinimas davė postūmį masinei renovacijai“, – pasakojo netoli Lietuvos esančio Augustavo miesto burmistras Kazimierzas Kożuchowskis.
Jis pridūrė, kad panaikinus kompensacijas už šildymą gyventojai protesto akcijų nerengė. Kurį laiką reiškę savo nepasitenkinimą, jie ėmė mąstyti, kad verta susirūpinti namų būkle. Tuomet ėmė kurtis daugiabučių namų kooperatyvai, jie ir organizavo renovacijos procesą.
Augustavo miesto vadovas įsitikinęs, kad mūsų šalyje daugiabučių renovacija tol akivaizdžiai nepajudės iš vietos, kol gyventojai negaus kompensacijų už šildymą. K. Kożuchowskis prieš kurį laiką lankėsi Lietuvoje ir sužinojo, kad Augustave jau prieš kelerius metus buvo renovuota daugiau daugiabučių nei visoje mūsų šalyje.
Pinigus moka į fondus
Renovacijos procesas Lenkijoje gana paprastas: gyventojai moka pinigus į specialius fondus, o kai susikaupia pakankama suma, imamasi darbų. Augustavo daugiabučių namų kooperatyvo pirmininkas Zdisławas Szorcas aiškino, kad jų kooperatyvui priklauso 120 daugiabučių. Visų jų gyventojai pinigus kaupia bendrai. Kuriuos namus atnaujinti pirmiau, sprendžiama pagal jų amžių bei susidėvėjimą.
„Dėl to kai kurių namų gyventojai kiek pyksta, ragina mus greičiau renovuoti būtent jų namą. Tačiau nė vienas nesako, kad renovacijos nereikia, kad ji neapsimoka. Visi pamatė šio proceso naudą“, – tvirtino kooperatyvo vadovas.
Dauguma lenkų pinigus moka į namo remonto fondą, centrinio šildymo fondą ir kaupia eksploatavimo lėšas. Renovacijai naudojamos remonto fondo lėšos, rinkliavos dydis šiuo metu yra maždaug 70 centų (0,85 zloto) už kvadratinį metrą. Tiesa, iš pradžių rinkliava į namo atnaujinimo fondą buvo daugiau nei per pusę mažesnė – apie 24 centus (0,30 zloto) už kvadratinį metrą.
Į centrinio šildymo fondą gyventojai irgi moka fiksuotą sumą. Ne tik žiemą, bet ir vasarą – ištisus metus. Antai viename Augustavo daugiabučių gyvenanti Maria Gedo už 61 kvadratinio metro ploto buto šildymą kas mėnesį moka maždaug po 278 litus (335 zlotus). Šitiek moteris mokėdavo ir tuomet, kai namas dar nebuvo renovuotas. Dabar daugiabutis apšiltintas, sandarus ir šilumos energijos sunaudoja bemaž trečdaliu mažiau. Tad sumokėtos įmokos bus perskaičiuotos ir permoka už šildymą grąžinta. M. Gedo tikisi atgauti apie 556 litus (670 zlotų) – tai jai tarsi kalėdinė dovana.
Ne visi sprendimai racionalūs
Augustave seni daugiabučiai statyti prieš 30–40 metų. Vienų būklė geresnė, kitų – prastesnė. Iš 120 daugiabučių visiškai atnaujintų yra 51. Kiti renovuoti iš dalies: apšiltintos galinės namų sienos, o kai kurių pastatų ir lauko sienų tarpai tarp langų.
„Pirmiausia pradedame nuo to, kad apšiltiname galines pastatų sienas. Kai sukaupiame pakankamai pinigų, imamės visiškos renovacijos. Tuomet atnaujinami stogai, šiltinamos visos išorės sienos, renovuojami šilumos punktai, keičiami langai. Per metus visiškai atnaujinami penki daugiabučiai“, – sakė Z. Szorcas.
Statybų specialistai abejoja, ar racionalu šiltinti tik galines pastatų sienas, sienų tarpus tarp langų ir tik po kurio laiko grįžti kompleksiškai renovuoti pastatą. Tačiau Augustavo daugiabučių kooperatyvo pirmininkas teigė, kad ir toks žingsnis duoda naudos. Visų pirma dėl to, kad užsandarinamos galinės sienos plokščių sujungimų siūlės, kurios kelia nemažai bėdų: skilinėja nuo atmosferos poveikio, ardo konstrukciją.
Lenkijoje nereikalaujama, kad renovuojant būtų pakeisti visi butų langai, netgi seni mediniai. Tad kai kuriuose net kompleksiškai atnaujintuose daugiabučiuose galima pamatyti senus patrūnijusius medinius langus.
