Statistiniai Širvintų rajono savivaldybės rodikliai – patys prasčiausi Vilniaus apskrityje, pradedant gyventojų skaičiumi, investicijomis, statybomis, baigiant nedarbu ir socialinių pašalpų gavėjų skaičiumi. Blogiausia, kad dabartinė rajono valdžia linkusi susitaikyti su tokia situacija, nesiekia proveržio, prioritetiniu klausimu iškeldama tai, kaip parūpinti gyventojams socialines pašalpas, o ne pritraukti investicijų, kurios galėtų sukurti darbo vietų.
Vizijos
2010–2016 metų strateginiame plane Širvintų rajono valdžia numatė šiuos pagrindinius prioritetus: žmogiškųjų išteklių ir socialinės gerovės plėtra, infrastruktūros ir aplinkos plėtra, verslo, turizmo ir kaimo plėtra.
Įgyvendinant pirmą prioritetą siekiama sudaryti rajone sąlygas mokytis visą gyvenimą, pagerinti mokymo, ugdymo ir švietimo paslaugų kokybę, formuoti pilietinę bendruomenę. Taip pat numatyta skatinti plėtoti sveiką gyvenimo būdą, sportą, užtikrinti teikiamų socialinių, sveikatos paslaugų prieinamumą, kokybę ir įvairovę, garantuoti saugią socialinę aplinką ir plėtoti, gerinti socialinių bei sveikatos paslaugų infrastruktūrą.
Siekti infrastruktūros ir aplinkos plėtros numatoma šviečiant gyventojus aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo klausimais, sprendžiant atliekų tvarkymo problemas, saugant biologinį gamtos paveldą, gerinant vandens kokybę. Taip pat numatyta plėtoti kelių ir gatvių infrastruktūrą, atnaujinti gyvenamųjų daugiabučių namų infrastruktūrą, plėtoti verslo, pramonės, gyvenamąsias ir rekreacines zonas, rekonstruoti ir modernizuoti energetinį ūkį.
Verslo, turizmo ir kaimo plėtros ketinama siekti skatinant jaunimo verslumą, informuojant ir konsultuojant gyventojus verslo klausimais, integruojant juos į darbo rinką. Taip pat numatyta skatinti verslo bendruomenės, vietos savivaldos iniciatyvas, bendrus jų projektus, pritraukti užsienio ir vietos investicijų į verslą.
Planuose taip pat numatyta išsaugoti ir viešajam poreikiui pritaikyti kultūros paveldą, gerinti turizmo paslaugų kokybę, plėtoti turizmo infrastruktūrą.
Pagrindinės problemos
Verslininkų nuomone, viena didžiausių problemų, neskatinančių investuoti į Širvintų rajoną – valdžios abejingumas ir nenoras pabrėžti sostinės pašonėje esančio rajono privalumus. Paplitusi pozicija – verslui reikia, tegu jis pats viskuo ir rūpinasi.
Kitos akivaizdžiai pastebimos problemos: neišplėtota turizmo sfera, nepakankamas poilsio paslaugų organizavimas, labai mažos materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos, silpnai išplėtotos mažmeninės prekybos, įvairios buities ir kitos paslaugos.
Rajone silpna urbanistinė struktūra, labai didelis natūralus gyventojų mažėjimas ir akivaizdi emigracija dėl nepatenkinamų gyvenimo sąlygų, mažo uždarbio, ribotų karjeros galimybių. Su tuo susijęs ir gyventojų, ypač kaimiškųjų vietovių, didelis pragyvenimo priklausymas nuo pensijų ir pašalpų. Didėja gyvenimo ir aplinkos kokybės skirtumai, socialinės atskirties lygis tarp centrinės rajono dalies (Širvintų miestas ir gretimos augančios gyvenamosios vietovės) ir periferinių seniūnijų.
Širvintų savivaldybė mažai žinoma turistiniu potencialu, silpna jos informacinė sistema.
Statistika
2011 metų duomenimis, Širvintų rajone užimtųjų gyventojų dalis sudarė 36,7 proc. visų gyventojų. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 1621 litas. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms 2011 metais sudarė daugiau kaip 3,1 mln. litų. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, nuo 13,1 2008 metais išaugo iki 64,6 2011-aisiais.
2012 metais Širvintų rajone įsteigta tik 18 naujų verslo įmonių, iš viso tais metais jų veikė 181. Statybos bendrovių atliktų darbų apimtys 2011 metais siekė 43,4 mln. litų. Tais pat metais rajone pastatyta 12 negyvenamosios paskirties statinių ir vos 17 butų. Vienam gyventojui vidutiniškai teko 32,1 kvadratinio metro naudingojo ploto.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Privalumų – vos vienas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
- Laurynas Rekašius
Širvintų rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 24 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas šiek tiek nusileido šalies vidurkiui (49 balai) ir sudarė 48 balus. Tokį įvertinimą lėmė ne tik mažas investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, bet ir neigiamos jų augimo tendencijos. Materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui atitinkamai sudarė 2101 ir 101 litą (2011 metais). Taip pat savivaldybė neturi parengusi investuotojams skirtų žemės sklypų. Bene vienintelis privalumas – Širvintose mokesčių aplinka yra viena palankiausių šalyje.
