Blog

VIPA vis labiau įtvirtina pasirinktą strategiją

VIPA, Gvidas DARGUŽAS
VIPA generalinis direktorius Gvidas DARGUŽAS. E. Levin nuotr.

600 mln. eurų vien šįmet pirmąjį pusmetį sutelktų lėšų, 11 finansavimo priemonių ir iniciatyvų – šie uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) pateikiami skaičiai reiškia, kad 2012-aisiais Valstybės priimtas sprendimas per VIPA finansuoti sritis, kurios nesulaukia pakankamo dėmesio, reikiamų lėšų ar nepatenka į finansuojamų sektorių prioritetines eilutes, buvo teisingas. Su VIPA generaliniu direktoriumi Gvidu Dargužu kalbėjomės apie tai, kokios priemonės padėjo išjudinti viešosios infrastruktūros projektus ir kokiems pokyčiams pribrendę į VIPA besikreipiantys pareiškėjai.

Pagrindinis mūsų tikslas – skatinti projektų finansavimą, kuomet yra rinkos nepakankamumas, sykiu užtikrinti valstybės poreikius.Gvidas DARGUŽAS

VIPA skiria prioritetą viešosios infrastruktūros sukūrimui ir plėtrai: kokiems projektams šiuo metu skiriamas finansavimas?

Pradėję veiklą pirmiausia ėmėmės studentų bendrabučių modernizavimo. Projektą sėkmingai įgyvendinome, atnaujinome 12 bendrabučių sostinėje ir kituose miestuose. Šiuo metu programa pasibaigusi, tačiau, įvertinę rinkos lūkesčius, ją planuojame tęsti ir investuoti ne tik į sovietmečiu statytų studentų bendrabučių energinį naudingumą, bet ir gyvenamųjų erdvių sutvarkymą.

Daugiausia lėšų iki šiol buvo skirta daugiabučiams namams modernizuoti iš Daugiabučių namų modernizavimo fondo. Taip pat iš Energijos efektyvumo fondo teikiame paskolas, suderintas su grąžinamąja subsidija, centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui ir išduodame garantijas gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Galiausiai kartu su atsirinktu finansinės priemonės valdytoju AB Šiaulių banku administruojame savivaldybių pastatų ir kultūros paveldo fondus, kurie suteikia galimybę gauti paskolas savivaldybėms ir kultūros paveldo objektų valdytojams.

Šįmet, įsteigus Vandentvarkos fondą, lėšų skirta paskoloms, skirtoms geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijai ir plėtrai finansuoti, o per Energijos efektyvumo finansavimo platformą daug dėmesio ir lėšų skiriame saulės elektrinių plėtros gaminančių vartotojų rinkos vystymui ir įmonių energinio naudingumo didinimo projektams finansuoti.

Kiek Jūsų veikloje svarbu tai, kad teikiate finansavimą, visų pirma, tose srityse, kuriose rinkos finansavimas nėra pakankamas arba yra teikiamas neoptimaliomis sąlygomis?

Būtent tokia ir yra mūsų paskirtis ir principas. Esame valstybės institucija, turinti nacionalinės plėtros įstaigos statusą – tokios veikia visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Dauguma ES šalių nuo subsidijų ir dotacijų pereina prie kitokių projektų finansavimo formų, o komercinių bankų finansavimas nebūtinai atspindi valstybės poreikius. Valstybės tokiais atvejais ieško išeičių: arba toliau teikti subsidijas, arba ieškoti kitų finansavimo formų, kaip būtų įmanoma finansuoti tokius projektus, kuriems rinkos finansavimas nėra pakankamas.

Svarbiausias įgaliojimas mums – finansuoti valstybei svarbius projektus, kurių reikia rinkai arba (ir) tuos, kuriems finansavimas ribotas ar neoptimalus. Vėliau, kai tokių viešojo intereso sektorių finansavimas tampa prieinamas rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, daugiabučių modernizacija, mes koncentruojamės į kitus sektorius. Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis mūsų tikslas – skatinti projektų finansavimą, kuomet yra rinkos nepakankamumas, sykiu užtikrinti valstybės poreikius.

Jūs kviečiate teikti projektų įgyvendinimo idėjas. Kokių esate sulaukę, arba kokie Jūsų pačių ir potencialių pareiškėjų lūkesčiai?

Institucijos dažnai turi nusistačiusios išankstinius prioritetus, kam skirti finansavimą. Tačiau visuomet atsiranda idėjų, kurias savivaldybė ar kitas viešasis subjektas norėtų, tačiau negali įgyvendinti. Mūsų prioritetas – išsiaiškinti poreikius, kurie projektai reikalingi, arba priežastis, kodėl vieni ar kiti projektai šiuo metu nefinansuojami, kokių teisės aktų pokyčių reikia. Tuomet, įvertinę lūkesčius ir poreikius, galime ieškoti galimybių sukurti reikiamus finansinius mechanizmus. Iki šiol informaciją apie finansavimo trūkumą ir inicijuojamus projektus rinkome kitais būdais – tiesioginėmis apklausomis, sisteminome poreikius, kurie pateikiami sektorinėms institucijoms ar Finansų ministerijai. Ši iniciatyva yra skirta tam, kad būtų kuriama bendra duomenų bazė, padėsianti išsigryninti, kuriose srityse labiausiai pasireiškia finansavimo trūkumas ir į kurias sritis mes turėtume nukreipti savo žvilgsnį pirmiausia.

Nuolat kuriame naujas priemones, kad galėtume finansuoti kuo įvairesnius projektus.

Atsižvelgiant į pateikiamas projektų idėjas ir atliktų tiesioginių apklausų metu gautus poreikius, jau yra nuspręsta pradėti teikti finansavimą bendrabučių modernizavimui ir kitų švietimo įstaigų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.

Ar yra apribojimų, kokias projektų įgyvendinimo idėjas gali teikti pareiškėjai?

Mes galime finansuoti projektus, susijusius su viešąja infrastruktūra arba viešuoju interesu. Jei gauname projekto idėją ir matome, kad ji gali būti finansuojama kito finansavimo šaltinio, nukreipiame, kur pareiškėjui kreiptis toliau. Jei tai sritis, kuriai įvertinti trūksta tyrimų, analizių, norint skirti finansavimą, vertiname, kokių veiksmų turime imtis.

Pavyzdžiui, matydami, kad yra didžiulis švietimo įstaigų infrastruktūros, bendrabučių modernizavimo poreikis, pradėjome diskusijas su Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija, parengėme rinkos trūkumo analizę, kuriame finansinę priemonę bei sąlygas, ir esame įsitikinę, kad artimiausiu metu bus galima teikti paraiškas finansavimui gauti.

Deja, bet turime konstatuoti, kad dažnai dalis projektų nugula savivaldybių ar kitų viešųjų subjektų stalčiuose, nes stinga informacijos, kur gauti reikiamą finansavimą. Todėl šia proga kviečiu visus potencialius pareiškėjus, skaitančius šį interviu, pasinaudoti šia galimybe ir pasidalyti savo projekto idėjomis su VIPA, o mes jau analizuosime, ar (ir kaip) galėtume prisidėti prie jos finansavimo. Tai lengvai galite padaryti per mūsų tinklalapį.

Kokiems projektams VIPA iki šiol skyrė didžiausią dėmesį?

Didžiausia VIPA finansuojama programa – daugiabučių modernizacija. Jau yra suteikta maždaug 500 paskolų, dar 300 projektų finansavimas bus skirtas ateityje. Tačiau didelis dėmesys yra skiriamas tam, kad visos mūsų įgyvendinamos finansinės priemonės įgytų pagreitį ir kad didžiuotumėmės konkrečiais rezultatais. Daug dėmesio skiriame centrinės valdžios ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo projektų įgyvendinimui, gaminančių vartotojų rinkos plėtrai (ši sritis – Energetikos ministerijos prioritetas), vandentvarkos fondo projektų finansavimui, kultūros paveldo objektų įveiklinimo projektams.

Kokiems projektams finansuoti įkurtas Vandentvarkos fondas?

Vandentvarkos fondo sukūrimą paskatino ES direktyvos sugriežtinimas ir rezultatų, kuriuos valstybė turi pasiekti, nebuvimas. Nuotekų tvarkymas turi būti centralizuotas, vietinės valyklos turi atitikti nustatytus reikalavimus, kitaip gresia milžiniškos baudos. Kartais tik baudų baimė paskatina veikti. Vandentvarkos projektai ilgą laiką buvo finansuojami teikiant subsidijas, o kaip anksčiau minėjau, valstybė negali visą laiką neatlygintinai dalyti ES lėšų. Jei tik įmanoma, turėtų būti skiriamos paskolos ar kitos finansavimo priemonės. Būtent per Vandentvarkos fondą mes jas ir taikome, jungdami paskolų ir subsidijų finansinius mechanizmus.

Finansavimo prioritetas – kokybiškas nuotekų tvarkymas, tačiau finansuojamas ir vandens tiekimo užtikrinimas.

Kokias matote ateities perspektyvas: ar prioritetu galima vadinti atsinaujinančią energetiką ir vandentvarką? Ar galbūt yra (planuojama) ir daugiau prioritetinių sričių?

Visos mūsų finansavimo priemonės ir iniciatyvos – ilgalaikės. Jei programą pradedame, darome viską, kad ji tęstųsi. Norime, kad nebūtų taip, jog paskelbiamas kvietimas, išdalijama parama, pasiekiamas trumpalaikis rezultatas ir finansavimas nutraukiamas.

Jei kalbame apie konkretų pastatą, tai renovacija nėra pakankama investicija, mūsų prioritetas – kompleksinė renovacija, t. y. ne tik pastato šiltinimas, bet ir aplinkos sutvarkymo darbai, didinantys jos patrauklumą (mažieji architektūros elementai, vaikų žaidimų aikštelės ir pan.).

Atliepdami Vyriausybės ir ministerijų prioritetus, imamės ieškoti ir siūlyti tinkamas finansavimo priemones daugiabučių modernizavimui, vandentvarkai, energijos taupymo ar perėjimo prie atsinaujinančių išteklių projektams, t. y. visoms toms sritims, kurios ir yra ilgalaikio finansavimo reikalaujančios viešojo intereso sritys. Žinoma, negalima apsiriboti tik minėtomis sritimis, nes jų yra ir daugiau, todėl mes ne tik finansuojame tokius projektus, bet ir atliekame analizes, teikiame siūlymus atsakingoms institucijoms apie naujų sektorių finansavimo poreikį.

Analizuojame galimybes sukurti kompleksines finansavimo priemones miestų plėtrai, mažajai renovacijai, viešojo ekologiško transporto infrastruktūros sukūrimui ir pirmojo būsto prieinamumo skatinimui socialiai jautrioms grupėms. Šiuo metu svarstomi įvairūs galimi finansavimo modeliai, vertinama kitų šalių praktika.

Kiek maždaug projektų per metus finansuoja VIPA?

Per metus VIPA finansuoja maždaug 200 projektų.

Kiek projektų įgyvendinama bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio partneriais?

VIPA stengiasi pritraukti lėšų tiek iš nacionalinių, tiek iš tarptautinių įstaigų. Iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšų finansuojama 150 daugiabučių namų modernizacijos projektų, iš žaliųjų obligacijų gautomis lėšomis numatoma finansuoti maždaug 200 daugiabučių namų modernizacijos projektų. Neseniai suderinta ir su LR Finansų ministerija pasirašyta sutartis dėl 100 mln. eurų paskolos, kurie bus skirti maždaug 300 daugiabučių namų modernizavimo projektams finansuoti.

Taip pat kartu su AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) įsteigėme Energijos efektyvumo finansavimo platformą ir teikiame paskolas saulės elektrinių plėtrai bei įmonių energinio efektyvumo didinimo projektams įgyvendinti. O AB Šiaulių bankas, kaip atrinktas finansinės priemonės valdytojas, per Savivaldybių pastatų fondą nuosavomis lėšomis papildomai prisideda prie savivaldybių pastatų projektų finansavimo.

Taip pat toliau bendradarbiaujame ir su Europos investicijų ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankais, su kuriais derinamos sąlygos dėl energinio efektyvumo ir kitų projektų įgyvendinimo.

 RĖMĖJO TURINYS 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.