Vilnius žada komfortą investuotojams

2014.03.10

Koncertų ir sporto rūmai

Didingo pastato, kuris kadaise buvo tarsi miesto simbolis, likimas labai miglotas. Kaip ir šalia esančio legendinio „Žalgirio“ stadiono. Mat abu objektai priklauso bankrutavusiam Ūkio bankui. Klestėjimo laikais Ūkio banko investicinė grupė planavo Koncertų ir sporto rūmų vietoje statyti modernų pastatų kompleksą, į jį ketinta investuoti apie 690 mln. litų. Patys Sporto rūmai būtų virtę Kongresų rūmais, o stadiono vietoje būtų iškilę daugiabučiai su komercinės paskirties pastatais.
Tačiau šie planai liko neįgyvendinti, nes valdžia suskubo Koncertų ir sporto rūmus įrašyti į Kultūros paveldo vertybių sąrašą. Pirmiausia dėl unikalios stogo konstrukcijos ir dėl to, kad čia vyko svarbūs istoriniai renginiai, tarp kurių – 1988 metais surengtas Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 metais rūmuose buvo atsisveikinama su Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto.
2007 metais Vilniaus miesto savivaldybė ir Ūkio banko investicinė grupė pasirašė preliminarią Koncertų ir sporto rūmų pirkimo–pardavimo sutartį. Tai buvo pirmas atvejis, kai tokios apimties objektą ketinta išpirkti iš privataus savininko tam, kad būtų panaudotas kultūros ir rekreacinėms reikmėms. Planuota, kad 1973 metais pastatytas 14,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto Sporto rūmų pastatas bus panaudotas kuriant daugiafunkcį Guggenheimo–Ermitažo kultūros centrą. Vis dėlto sandoris neįvyko, o 2009 metais pastatą uždrausta eksploatuoti.
Šiuo metu miesto valdžia norėtų, kad stadiono vietoje būtų statomas prekybos centras, o ant jo stogo – iki 5 tūkst. žiūrovų talpinantis futbolo stadionas. Vienas geriausių sprendimų pritaikyti Koncertų ir sporto rūmus – įrengti konferencijų centrą.

Metro ar tramvajus?

Vilniaus miesto taryba dar 2012 metų pabaigoje nusprendė, kad artimiausius trisdešimt metų sostinėje bus diegiamas naujos rūšies transportas. Tuomet posėdžiavę Vilniaus politikai, gvildenę metro ir tramvajaus klausimus, nutarė, kad sostinės gatvėmis važinės greitasis šiuolaikinis tramvajus. Projektą buvo tikimasi pradėti įgyvendinti jau šiais, 2014-aisiais, metais, gavus Europos Sąjungos (ES) paramą, o pirmą iš trijų planuotų linijų Santariškės–Stotis baigti iki 2016 metų. Skaičiuota, kad tam prireiktų daugiau kaip 300 mln. litų.
Kadangi Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas greitąjį tramvajų norėjo įdiegti jau praėjusią kadenciją, dabar pagrįstai kyla abejonių dėl šios transporto priemonės reikalingumo ir patogumo. Nors planuose tebėra greitojo tramvajaus tiesimo linijos, kurias galutinai įdiegti numatyta iki 2040 metų, alternatyvių transporto rūšių šalininkai švenčia savo pergalę.
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui. Tai pirmas žingsnis politinio apsisprendimo link – tai visose šalyse yra brangiausias ir ilgiausiai trunkantis metropoliteno projektų įgyvendinimo etapas.
Metropoliteno įstatymas nereglamentuoja konkretaus miesto (Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos) projekto įgyvendinimo. Šį darbą turės atlikti Vyriausybė ir tų miestų savivaldybės. Tačiau abejojama, ar kuriame kitame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių, galėtų būti pastatytas metro.
Metro šalininkai teigia, kad tai – pati efektyviausia viešojo transporto priemonė, galinti pigiai vienu metu pervežti didelį srautą keleivių. Taip, tai brangus projektas, tačiau biudžeto pinigų tam galbūt neprireiktų sudarius palankias sąlygas investuotojams. Skaičiuojama, kad metro diegimo koncesijos laimėtojas, sudaręs sutartį pirmajai linijai Pilaitė–Centras, investavęs 150 mln. litų ir pasiskolinęs iš banko dar 850 mln. litų, per 25 metus į Lietuvos biudžetą sumokėtų apie 300 mln. litų, pats uždirbtų 500 mln. litų, o bankams sumokėtų apie 700 mln. litų.
Kita numatoma metro nauda: sumažės nuostoliai dėl automobilių spūsčių, nekilnojamojo turto šalia metro trasos vertė ženkliai išaugtų, gyventojai taupys laiką ir pinigus važiuodami metro, o ne automobiliais – šiuo metu dėl spūsčių sostinės gatvėse patiriama apie 2 mlrd. litų nuostolių.

„Velgą“ keis „Akropolis“

Pagal pirminius planus Vilniaus „Akropolio“ jaunėlis brolis buvusios suvirinimo gamyklos „Velga“ teritorijoje turėjo atsirasti dar iki 2009 metų. O visa 13 hektarų užimanti teritorija daugiafunkciu kompleksu, kurį sudarytų prekybos ir pramogų centras, biurų pastatai ir gyvenamieji namai, turėjo būti baigta užstatyti 2015 metais. Krizė planus pakoregavo – dabar iki 2015-ųjų pabaigos numatoma baigti statinių griovimo ir teritorijos tvarkymo darbus.
Miesto valdžia šį projektą laiko viena ambicingiausių privačių investicijų. Projekto valdytojai šiuo metu dirba prie naujos koncepcijos, kuri apima prekybos centrą, gyvenamuosius namus, biurų pastatus, infrastruktūrą Vingio parko lankytojams.
Su naujuoju kvartalu siejamos ir naujo tilto per Nerį ties „Litexpo“ parodų centru atsiradimo viltys. Naujas tiltas smarkiai pagerintų susisiekimą su parodų centru iš Vingio parko pusės ir atvirkščiai – vairuotojai turėtų mažiau vargo galvodami, kur pastatyti automobilius atvykus į renginius.
Šiuo metu yra rengiamas detalusis planas, ir kai jis bus baigtas, paaiškės, ar tiltas per Nerį iš viso bus tiesiamas. Skaičiuota, kad transporto mazgo projektas – su tiltu ir keliu nuo Lazdynų žiedo iki Gerosios vilties gatvės – kainuotų apie 280 mln. litų, jam planuota gauti ES fondų finansavimą.