Top Baneris

Vilnius žada komfortą investuotojams

2014 kovo 10 d.
Pasidalykite straipsniu

Vilnius – ne tik didžiausias šalies miestas, bet ir pagrindinis investicijų traukos centras. Sostinė sukuria netgi 38 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vilniaus miesto vicemero Jono PINSKAUS teigimu, sunkumų yra nemažai, todėl nepamatuotų idėjų laikas baigėsi ir atėjo metas dirbti realius darbus – tai padės įveikti nesklandumus.

– Vienu metu atrodė, kad Vilniuje vienas po kito įgyvendinami svarbūs projektai, investuotojų čia – eilės. Ar šiandien prie savivaldybės durų rikiuojasi investuotojai, ar savivaldybė turi jiems ką pasiūlyti?
– Investuotojų per vieną dieną neatsiranda. Pas mus procedūros yra gana sudėtingos, trunka ilgai, ypač planavimo ir projektų derinimo. Pačios statybos vyksta kur kas greičiau nei dokumentų rengimas. Šiandien sostinėje yra keli labai svarbūs projektai, kur darbai jau pradėti ar jau baigti. Vienas tokių – vietoj nugriautų sovietmečiu planuoto jaunimo viešbučio konstrukcijų statomas verslo kompleksas „Quadrum“. Ne taip seniai atidarytas prekybos centras „Ikea“ nustebino populiarumu ir nauda vilniečiams. Tiesiami aplinkkeliai, kurių keli etapai jau baigti praėjusiais metais. Tarp 2014–2020 metų planų yra ne tik aplinkkelių, bet ir kitų naujų gatvių tiesimo darbai.
Pradėtas didelis projektas – buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijos pertvarkymas. Čia turėtų iškilti dar vienas „Akropolis“ ir gyvenamųjų namų kvartalas, visas projektas įgyvendinamas privačiomis lėšomis. Buvusios gamyklos „Skaiteks“ teritorijos pertvarka irgi vykdoma privačiomis lėšomis, savivaldybė prisideda tik prie infrastruktūros plėtojimo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ši teritorija užteršta sunkiaisiais metalais ir bus visiškai išvalyta, o tai labai svarbu miestui.
Kalbant apie tai, ar savivaldybė turi ką pasiūlyti privatiems investuotojams, tokių projektų yra. Pavyzdžiui, Liepkalnio žiemos sporto centras, kur privatūs investuotojai kuo puikiausiai išplėtojo kompleksą. Dar vienas pavyzdys – Vismaliukų investicinė inovacijų zona, kur bus parengta visa infrastruktūra ir sudarytos sąlygos investuoti į pramoninius tyrimus, technologijas, gamybą, gaminių testavimą, pastatus, žmogiškųjų išteklių ruošimą verslui ir pramonei.
Rengiami dokumentai dėl požeminių ir antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybos. Toks projektas galėtų būti įgyvendinamas pagal viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo arba pagal veiklos nuomos modelį.
Reikia pažymėti, kad investicijos į miestą savaime neateina. Atliekama daug parengiamųjų namų darbų. Savivaldybė kuria verslo skatinimo programas, ieško įvairių finansavimo šaltinių. Vienas ryškiausių ir gyventojams apčiuopiamų pavyzdžių yra senamiesčio širdyje atnaujintas Bernardinų sodas. Parko restauravimo darbai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

– Kaip sprendžiamas klausimas dėl sustabdytų projektų, tokių kaip Nacionalinio stadiono statyba?
– Nacionalinio stadiono techninis projektas yra parengtas, jis buvo pradėtas įgyvendinti, sumontuota dalis konstrukcijų. Vienintelis klausimas, dėl kurio projektas sustojo – finansavimo. Savivaldybei toks projektas yra per brangus. Šio stadiono pavadinimas pasako, kad tai – valstybinės reikšmės objektas. Kokia situacija šiandien? Galima džiaugsmingai pareikšti, kad po ilgų diskusijų iš Finansų ministerijos gavome patvirtinimą, kad pritarta tolesniam stadiono statybų finansavimui. 229 mln. litų bus skirta paties stadiono statybai,  dar 118 mln. litų – infrastruktūrai. Dabar teliks pasitvirtinti veiksmų planą. Nacionalinį stadioną tikrai pastatysime.
Žinoma, būta prieštaravimų, susijusių su šio projekto baigimu, buvo siūlomos įvairios alternatyvos, tačiau Vyriausybei jos pasirodė netinkamos.

– Miesto centre, bankrutavus savininkui, apleistas liko „Žalgirio“ stadionas bei Koncertų ir sporto rūmai. Kokia galima šiųdviejų objektų ateitis?
– Miesto vadovai turi savo šiųdviejų objektų viziją, ji buvo pateikta svarstyti. Bet viskas sustojo bankrutavus Ūkio banko investicinei grupei. Stebime bankroto procedūrą, nes nesame abejingi tam, kas bus šioje vietoje. Labai norėtume, kad mūsų ankstesnė vizija būtų įgyvendinta: stadiono vietoje būtų statomas prekybos centras, o ant jo stogo – iki 5 tūkst. žiūrovų talpinantis futbolo stadionas. Buvome atlikę konferencijų turizmo plėtros studiją, kuri parodė, kad vienas geriausių sprendimų pritaikyti Koncertų ir sporto rūmus – įrengti konferencijų centrą. Konferencijų turizmas turi didelę paklausą, o Vilniaus miestas tam labai tinkamas. Šios vizijos galėtų atgimti pasibaigus bankroto procedūroms.

– Urbanistai nuolat akcentuoja, kad sostinė nebeturi plėstis į pakraščius, būtina sutvarkyti apleistas teritorijas centrinėje miesto dalyje. Ar tokios teritorijos baigiamos tvarkyti?
– Su urbanistų nuomone tikrai reikia sutikti. Gyvename pernelyg prabangiai, miestas išsibarstęs į pakraščius. O savivaldybei tai kainuoja išties brangiai, nes reikia sukurti infrastruktūrą: kelius, apšvietimą, vandentiekio bei nuotekų sistemas, viešąjį transportą. Ką ir kalbėti apie socialinę infrastruktūrą: vaikų darželius, mokyklas, gydymo įstaigas. Gyventojų skaičius sostinėje auga ir, tikėtina, augs, bet reikia dėti pastangas, kad ne plėstumėmės į pakraščius, bet didintume gyventojų tankį miesto ribose.
Buvusios pramonės teritorijos tvarkomos, kai kurios jau sutvarkytos. Čia kuriasi vadinamieji loftai, statomi kitos paskirties objektai, valomos užterštos teritorijos.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video