Top Baneris

Vilnius žada komfortą investuotojams

2014 kovo 10 d.
Pasidalykite straipsniu

– Sostinės gyventojų apklausos rodo, kad vienas aktualiausių klausimų mieste – susisiekimo. Siūlomi sprendimai, jie vertinami įvairiai. Kokį matytumėte viešojo transporto modelį, padėsiantį spręsti susisiekimo problemas?
– Ar aš už metro, ar tramvajų? Vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Tačiau nenoriu mėginti išrasti dviratį, kai jis seniausiai išrastas. Kad ir koks būtų transportas – greitasis autobusas, troleibusas, tramvajus, lengvasis automobilis – jis važiuoja viename lygyje. Žvelgiant į pasaulinę patirtį, racionaliausiai ir ekonomiškiausiai automobilių spūsčių bei susisiekimo klausimą sprendžia metro. Šis transportas važiuoja ir žiemą, ir vasarą, nereikia valyti kelių, nereikia sustoti sankryžose prie šviesoforų. Be to, galima pervežti daugybę žmonių. Jeigu kai kuriuose miestuose nebūtų metro, padėtis būtų tiesiog katastrofiška.
Vilniuje metro nepastatysi per metus, netgi per penkerius. Sostinės plėtrą turėtume suprojektuoti mažiausiai dešimt metų į priekį. Tačiau klausimas dėl metro nėra išspręstas teisiškai: kaip tiesti linijas po privačiais sklypais, su kuo derinti sąlygas, taip pat reikia priimti metro įstatymą. Tam išsiaiškinti reikėtų mažiausiai metų.O kur dar projektavimas, statybos? Manau, parengiamųjų darbų reikėtų imtis jau dabar. Jeigu visa tai atidėsime dar septyneriems ar dešimčiai metų, turėsime daug problemų. Juk gyventojų skaičius išaugs, o miesto gatvės nepritaikytos transporto srautams didėti. Tiesiog uždusime spūstyse. Negalime besąlygiškai riboti gyventojų skaičiaus augimo, pastatų aukštingumo – miestas turi būti šiuolaikiškas.

– Įvairios tarptautinės organizacijos, vertindamos investicinę aplinką, pabrėžia miestų saugumą, nusikalstamumo lygį. Kiek pastangų dedama, kad Vilnius būtų kuo saugesnis?
– Daugelyje miesto vietų veikia vaizdo stebėjimo sistema, kurią kontroliuoja policija. Savivaldybė turi įsteigusi tvarkos palaikymo padalinį, jo darbuotojai ne tik stebi netinkamai paliktus automobilius, bet ir visapusiškai padeda policijos pareigūnams. Saugumui didelę reikšmę turi gatvių apšvietimas. Yra vietų, kuriose reikėtų pasitempti šiuo klausimu, keisti susidėvėjusią ir neekonomišką infrastruktūrą. Dabar rengiamas projektas, kurį įgyvendinant būtų atnaujinta gatvių apšvietimo sistema, padidintas žibintų skaičius, tuo pačiu sumažintos eksploatavimo išlaidos. Manau, bus išspręsta daug problemų, ir miestas bus dar saugesnis.

– Ko trūksta, kad investicinė aplinka Vilniuje būtų dar palankesnė?
– Ekonomikos laikraščio „The Financial Times“ leidinys „FDI Magazine“, publikuojantis naujienas apie tiesiogines užsienio investicijas ir pasaulinę apžvalgą apie investicijas, Vilniui skyrė pirmąją vietą pagal ekonominį investicijų efektyvumą, infrastruktūrą, draugiškumą verslui.
Manau, reikia dirbti nemažinant apsukų, ruošti ir teikti rinkai produktus, daryti viską, kad investuotojai susidurtų su kuo mažesnėmis biurokratinėmis kliūtimis. Investuotojai turi jaustis saugiai ir komfortiškai visomis prasmėmis.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Didžiausia sostinės problema – jos valdymas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius
Laurynas Rekašius

Vilniaus miestas – Lietuvos ekonomikos variklis, bent tokį vaizdą sufleruoja ekonominių ir socialinių rodiklių analizė. Tačiau ar tokią situaciją lemia sostinės statusas, ar prie to prisideda ir tinkami savivaldybės sprendimai? Lietuvos savivaldybių indekso duomenimis, Vilniaus miestas užima antrą vietą iš septynių miestų savivaldybių nusileisdamas tik Klaipėdai.

Vilniaus miestas pripažintas geriausia savivaldybe gyventojams. Toks įvertinimas skirtas dėl vieno mažiausių šalyje nedarbo lygio (9 proc. 2012 metais), nedidelio socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus (3 proc.). Čia geriausiai optimizuotas mokyklų tinklas, gyventojai gali rinktis ir viešuosius, ir privačius komunalinių paslaugų teikėjus bei gydymo įstaigas. Tačiau viso to nebūtų, jeigu nebūtų pasiekta gerų rezultatų verslo sektoriuje.

Beveik dešimt kartų šalies vidurkį viršijančios tiesioginės užsienio investicijos (42 851 litas gyventojui, šalies vidurkis – 4448 litai gyventojui 2011 metais), kone du kartus didesnės materialinės investicijos (7431 litas gyventojui, šalies vidurkis – 4104 litai vienam gyventojui) yra kertiniai rodikliai, darantys įtaką ir didesniam žmonių atlyginimui, ir norui gyventi Vilniuje.
Lietuvoje savivaldybės turi mažai svertų, kuriuos pasitelkusios gali kurti palankias sąlygas investuotojams. Mat didžioji dalis veiksnių, tokių kaip mokesčių sistema ar darbo santykių reguliavimas, yra reglamentuojami šalies lygiu. Todėl natūraliai didžioji dalis investicijų nukeliauja ten, kur yra didesnė verslo klasterizacija, išplėtota infrastruktūra ir tinkama darbo jėga. Lietuvoje tokie centrai yra Vilnius ir Klaipėda. Tačiau net ir šioje situacijoje yra tam tikrų svertų, kurių išnaudojimas gali padėti sukurti palankesnes sąlygas verslui.

Visų pirma savivaldybė turi būti pasiruošusi priimti investicijas ir turėti iš anksto paruoštus sklypus su infrastruktūra bei detaliaisiais planais, taip pat užtikrinti mažiausius nekilnojamojo turto bei žemės mokesčio tarifus, suteikti greitą ir lengvą informacijos prieinamumą ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis, garantuoti dokumentų, leidimų išdavimą per trumpiausią laiką. Tai pagrindiniai aspektai, kurie priklauso nuo savivaldybės administracijos ir kuriais savivaldybės gali konkuruoti tarpusavyje, siekdamos pritraukti investuotojų.

Vilniaus miestas ne iki galo išnaudoja šias konkurencingumo didinimo galimybes, neužtikrina mažiausių mokesčių tarifų, negali pasiūlyti iš anksto parengtų investicijoms skirtų sklypų ar garantuoti, kad per trumpiausią laiką bus išduoti visi reikalingi dokumentai ūkinei veiklai vykdyti. Tačiau miesto savivaldybė potencialiems investuotojams pateikia daug informacijos ir anglų, ir lietuvių kalba, aktyviai ieško investuotojų pati.

Pagal savivaldybių indekso vertinimą viena problemiškiausių Vilniaus miesto sričių – savivaldybės valdymas. Šioje sferoje Vilniaus rodiklis prastesnis nei šalies vidurkis. Pagrindinės tokio rezultato priežastys – nuolat auganti ir 100 proc. pajamų viršijanti miesto skola, didėjantis nenaudojamų pastatų plotas ir savivaldybei priklausančių biudžetinių bei viešųjų įstaigų skaičius. Vilnius pirmiausia turėtų siekti suvaldyti vis didėjantį biudžeto deficitą ir mažinti vis augantį savivaldybės teikiamų paslaugų spektrą, kuris jau seniai išsiplėtė už privalomų savivaldybei teikti paslaugų ribos. Savivaldybė turėtų mažinti mokesčius, ruošti investicinius sklypus, spartinti bendrą administracinį procesą. Tačiau svarbu suprasti ir tai, kad daugiausia galių pagerinti investicinę aplinką ir padidinti pritraukiamų investicijų srautus visoje Lietuvoje turi Lietuvos Vyriausybė.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video