Analizuojant investicinę Trakų rajono aplinką ir verslo galimybes, susiduriama su didele dviprasmybe. Viena vertus, geografinė rajono padėtis yra palanki verslo plėtrai, patogi gyventojams ir svečiams. Kita vertus, čia esama tiek daug įvairių apribojimų, kad verslas praktiškai yra paralyžiuotas. O neišplėtota net Trakų pilies ir apylinkių infrastruktūra neskatina turistus likti ilgesnį laiką.
Vizijose – šviesi ateitis
Trakų rajonas yra parengęs plėtros viziją, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas turizmo plėtrai – būtent ji, tikimasi, paskatins ekonomikos augimą.
Atvykusiems ir šalies, ir užsienio turistams Trakuose suteikiamas aukščiausio lygio aptarnavimas. Svečių čia laukia sutvarkytos ir neprivatizuotos ežerų pakrantės, pagal tarptautines normas įrengti paplūdimiai, plėtojamas vandens ir kaimo turizmo, žiemos sporto ir suvenyrų verslas, sutvarkytais rajono keliais važinėja nauji autobusai. Išaugus ekonomikai, Trakų rajone gyvenančioms jaunoms šeimoms suteikiamos didesnės socialinės garantijos, šeimos aprūpinamos būstu.
Gerovė būtų kuriama ir rajono gyventojus aprūpinant šiluma bei karštu vandeniu, eksploatuojant individualias dujų ar elektros katilines vietoj susidėvėjusių ir neefektyvių centralizuotų tinklų. Kraštas taptų patrauklus įrengus sporto kompleksą su golfo aikštynu ir vandens pramogų parku, renovavus ir prižiūrint kultūros objektus, mokyklas, ikimokyklines įstaigas. Laisvi ir atlaisvinami pastatai Trakuose būtų ne privatizuojami, bet tikslingai panaudojami.
Rajone sutvarkyti (asfaltuoti, neduobėti) keliai, nutiesti sunkiojo transporto aplinkkeliai, Nacionaliniame parke nutiesta nemažai naujų turistinių ir dviračių takų bei maršrutų, o esami išplėtoti, savivaldybės teritorijoje sutvarkytos ežerų pakrantės, įrengti paplūdimiai, poilsio zonos, visi miesteliai aprūpinti gamtinėmis dujomis, parengta ir įgyvendinta daugiabučių namų fasadų ir stogų tvarkymo programa – tokį vaizdą regi rajono valdžia. Tačiau specialistai abejoja, ar vizija realiai įgyvendinama. Juo labiau kad rajone, ypač pačiuose Trakuose, yra daugiau draudimų ir apribojimų nei galimybių gerinti investicinę aplinką.
Pagrindinės problemos
Analizuodama, kokios problemos trukdo plėtrai, investicijų ir ekonomikos augimo skatinimui, Trakų rajono valdžia pirmiausia mato aukštą nedarbo lygį. Nors istorinės vietos gausiai lankomos turistų, viešbučių ir nakvynės namų tinklas išplėtotas nepakankamai. Taip pat nėra veikiančių pramogų centrų, kuriuose būtų galima linksmai leisti laisvalaikį.
Verslininkai susiduria su gausybe draudimų, varžančių jų verslą, jiems sudėtinga įsigyti žemės sklypus. Visa tai lemia, kad per mažai investuojama ir neplečiami amatai.
Rajono gyventojai susiduria su prastos kokybės geriamuoju vandeniu, iš kurio nepašalinama geležis, blogos būklės vandens tiekimo tinklais. Taip pat užterštas ir kai kurių ežerų vanduo, neišplėtotas dviračių takų tinklas.
Situacija į gerąją pusę nesikeičia ir dėl to, kad nėra Trakų rajono strateginio ekonominės plėtros plano, todėl rengiant ilgalaikius verslo planus jaučiamas neapibrėžtumas.
Ekonomikos sektoriaus subjektai neturi galimybės įsitraukti į su jų veikla susijusių sprendimų priėmimą.
Nelanksti verslo paramos struktūra iškreipia rinką ir nesudaro lengvesnių sąlygų pradėti verslą, o merdinti pramonė neprisideda prie ekonominės rajono gerovės kūrimo.
Rajono valdžia viliasi, kad pavykus gauti kurortinės savivaldybės statusą būtų pradėtos plėtoti prioritetinės rajono ekonomikos kryptys. Trakiškiai mano, kad suteikus teisę užsieniečiams pirkti žemę galima tikėtis didelių investicijų į nekilnojamąjį turtą ir aplinkos sutvarkymą.
Statistika
2011 metų duomenimis, Trakų rajone užimtųjų gyventojų dalis sudarė 43,7 proc. visų gyventojų. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 1798 litai.
Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms 2011 metais sudarė daugiau kaip 6,8 mln. litų. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, nuo 8,8 2008 metais išaugo iki 72,6 2011-aisiais.
2012 metais Trakų rajone įsteigta 111 naujų verslo įmonių, iš viso tais metais jų veikė 464. Statybos bendrovių atliktų darbų apimtys 2011 metais siekė 77,7 mln. litų. Tais pat metais rajone pastatytas 161 negyvenamosios paskirties statinys ir 101 butas. Vienam gyventojui vidutiniškai teko 27,8 kvadratinio metro naudingojo ploto.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Trakų stiprybė – turizmas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
- Laurynas Rekašius
Trakų rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 10 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas viršijo šalies vidurkį (49 balai) ir siekė 75 balus. Aukštam savivaldybės įvertinimui daugiausia įtakos turėjo palanki mokestinė aplinka – ji yra viena draugiškiausių verslui apskrityje. Materialinių (4266 litai 2011 metais) ir tiesioginių užsienio investicijų kiekis (4324 litai) vienam gyventojui ne tik augo, bet ir siekė šalies vidurkį. Savivaldybė taip pat turi parengusi ir investicijoms skirtų žemės sklypų.
