• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Sostinė ir gelbsti, ir trukdo

2014 kovo 14 d.

Vilniaus rajonas ekonominiu potencialu bemaž prilyginimas Vilniaus miestui – jis yra ekonomiškai palankioje aplinkoje, rajonu besidriekiantys tarptautinės ir vietos reikšmės keliai sudaro sąlygas plėtoti įvairias verslo rūšis. Tačiau ypač patrauklų investicijoms Vilniaus rajoną daro būtent sostinės kaimynystė.

Vizijos

Iki 2015 metų Vilniaus rajono valdžios numatytose plėtros vizijose išskirti trys prioritetai: progresyvi ir nuolat auganti ekonomika, produktyvūs ir konkurencingi žmogiškieji ištekliai, sveika ir kokybiška gyvenamoji aplinka.
Siekti ekonomikos augimo Vilniaus rajono valdžia tikisi gerindama verslo aplinką, sąlygas investicijoms pritraukti, plėtodama informacinę verslo sistemą. Taip pat numatyta daugiau dėmesio skirti turizmo potencialui didinti, siekiama užtikrinti turizmo infrastruktūros plėtrą, stiprinti informacinę turizmo sistemą, skatinti turizmo plėtrą Vilniaus rajone.

Vilniaus rajono valdžia supranta, kad siekiant pritraukti investicijų reikia didinti rajono valdymo efektyvumą, gerinti savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų paslaugų kokybę, prieinamumą, rengti ir atnaujinti planavimo bei strateginius dokumentus, sektorines studijas.

Viziją ugdyti konkurencingus žmogiškuosius išteklius rajono valdžiai sekasi turbūt prasčiausiai. Pripažįstama, kad Vilniaus rajono gyventojų išsilavinimo vidurkis yra žemesnis nei bendras šalies. Siekiant, kad jis padidėtų, reikia gerai išplėtotos mokslo įstaigų infrastruktūros, t. y. jas atnaujinti ir modernizuoti. Tačiau šiuolaikinis pastatas mokymo lygio savaime nepakels. Kaimiškosiose vietovėse jaučiama didžiulė konkurencija tarp lietuviškų ir lenkiškų mokyklų. Blogiausia, kad konkuruojama ne mokymo lygiu – rinktis tam tikrą mokyklą mokiniai labiau viliojami lengviau teikiamomis socialinėmis garantijomis, tokiomis kaip nemokamas maitinimas ar pan.

Pagrindinės problemos

Nors Vilniaus rajono rinka yra artima sostinės, rajone yra žemas verslumo ir socialinio aktyvumo lygis, silpna smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra kai kuriose seniūnijose, didelė smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalis naudoja senas technologijas, silpnai diegiamos informacinės technologijos versle.

Vilniaus rajone trūksta ilgalaikių finansinių išteklių, verslo įmonės stokoja apyvartinių lėšų, menkas investicinis įmonių potencialas, taip pat ribotos galimybės į rajono įmones pritraukti kvalifikuotų specialistų, nes šie labiau linkę migruoti į sostinę, kitus miestus ar užsienį.

Nors rajono valdžia skelbia skirianti turizmui didelį dėmesį, informacinė turizmo sistema išplėtota nepakankamai: trūksta ženklinimo, kelių nuorodų, teritorijų schemų, dviračių takų, neįrengti paplūdimiai rajono seniūnijose, vietos gyventojai vandens telkinius savavališkai apsitvėrę, todėl šie neprieinami arba sunkiai prieinami kitiems. Kadangi nėra rajono informacinio centro ir turizmo tinklalapio, Lietuvos bei užsienio šalių gyventojai negali gauti išsamios informacijos apie turistinius maršrutus ir teikiamas paslaugas.

Viena didžiausių problemų, trukdančių gerinti investicinę aplinką – nebaigta žemės reforma.

Statistika

2011 metų duomenimis, Vilniaus rajone užimtųjų gyventojų dalis sudarė 42,2 proc. visų gyventojų. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 1738 litai. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms 2011 metais sudarė daugiau kaip 255,1 mln. litų. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, nuo 9,2 2008 metais išaugo iki 88,2 2011-aisiais.

2013 metais Vilniaus rajone veikė 1491 verslo įmonė. Vidutinis naujai įregistruojamų įmonių skaičiaus augimas 2006–2011 metais sudarė po 13 proc. kasmet. Statybos bendrovių atliktų darbų apimtys 2011 metais siekė 286,9 mln. litų. Tais pat metais rajone pastatyti 463 negyvenamosios paskirties statiniai ir 401 butas. Vienam gyventojui vidutiniškai teko 26,5 kvadratinio metro naudingojo ploto.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Vilniaus rajonas – neišnaudoti privalumai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius
Laurynas Rekašius

Vilniaus rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 28 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas šiek tiek lenkė šalies vidurkį (49 balai) ir sudarė 51 balą. Nors savivaldybė ir neturi investicijoms paruoštų sklypų, pagal vienam gyventojui tenkantį tiesioginių užsienio investicijų kiekį užima antrą vietą apskrityje, o pagal materialinių – trečią. Mokesčių tarifai – vieni palankiausių regione.

Vilniaus rajonas turi visas sąlygas išnaudoti Vilniaus miesto teikiamus privalumus ir pasiūlyti geresnes sąlygas investuotojams. Pagrindinis konkurencinis pranašumas, kurį gali užsitikrinti Vilniaus rajono savivaldybė – greitis. Iš anksto turi būti parengti investiciniai sklypai su visa reikiama infrastruktūra. Siekiant sutrumpinti dokumentų parengimo laiką kiekvienam investuotojui, turi būti priskiriamas darbuotojas, galintis bet kuriuo metu suteikti visą reikalingiausią informaciją.

Savivaldybės interneto svetainėje turėtų būti teikiama informacija apie vyraujamas pramonės šakas, verslą, turimus sklypus investicijoms, esamą infrastruktūrą. Tik užtikrindama lengvą svarbiausios informacijos prieinamumą ir trumpiausią laiką nuo investuotojo priimto sprendimo iki veiklos pradžios Vilniaus rajono savivaldybė gali konkuruoti su Vilniaus miestu.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad