Praėjusių metų šventiniu laikotarpiu svarstyti pateiktas Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (trumpiau – Senamiesčio tvarkymo planas) po kritikos lavinos grįžo atgal pas rengėjus. Pirmieji nepasitenkinimą šiuo dokumentu išreiškė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vėliau prie jų prisijungė kitos institucijos. Rezultatas – dešimtmetį rengtas skandalingas planas ir vėl užstrigo.
Siekiama užkonservuoti senamiestį
Tarp nepasitenkinimą plane siūlomais reglamentais išreiškusių institucijų – ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). Jos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, visų pirma, abejotinas yra poreikis turėti tokį dokumentą, nes šiuo metu turimi dokumentai pakankamai suderinti. „Mūsų nuomone, ir iki Senamiesčio tvarkymo plano visai neblogai sekėsi tvarkytis su jau turimais dokumentais. Nuostabą kelia ir tai, kad planas ruoštas taip ilgai. Pirminę jo redakciją gavome prieš maždaug dvejus metus“, – sakė M. Statulevičius.
Antra, šio plano suderinamumas su Vilniaus rajono savivaldybės vizija, kuri yra pateikta Vilniaus bendrajame plane, stipriai išsiskiria.
„Šiame plane nėra atsižvelgta į savivaldybės siekį atgaivinti Vilniaus senamiestį. Atvirkščiai – planas skirtas senamiesčiui užkonservuoti. Tačiau senamiestis gali būti gyvybingas tik jį tobulinant. Kultūros paveldo departamentas kartu su LNTPA sukūrė Pastatų autentiškumo vertinimo programą, kuri įženklina autentiškai atgaivintus ir naujam gyvenimui prikeltus pastatus. Ta pati idėja turėtų būti taikoma ir senamiesčiui – prižiūrimas ir gyvybingas“, – teigė LNTPA vadovas.
Nepagalvota apie ekonominę naudą
Anot M. Statulevičiaus, Senamiesčio tvarkymo plane vyrauja ir daugiau disonanso.
„Jame yra tam tikrų diskutuotinų reglamentų. Pavyzdžiui, pastatų foninį aukštį siekiama apskaičiuoti išvedus teritorijoje esančių pastatų vidutinį aukštį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, naujajame miesto centre, Šnipiškių rajone, kur vyrauja vieno aukšto nuosavi namai, negali būti statomi aukštesni nei 5–8 metrų pastatai. Vadinasi, šiame rajone, kur susiformavusi aktyvi verslo zona, nebus galima statyti jokių aukštybinių pastatų ir dangoraižių, nebus galima darniai plėtoti urbanistinės vertikalios struktūros“, – sakė pašnekovas.
Taip pat LNTPA atstovui kliuvo pasiūlymas apriboti automobilių stovėjimą miesto centre.
„Yra siūloma automobilius statyti tik zonose, nutolusiose nuo senamiesčio branduolio. Tačiau tokie ribojimai pavers tam tikrus objektus, kuriems gyvybiškai svarbi ši funkcija, nepatraukliais, pavyzdžiui, viešbučius, paslaugų sektoriaus pastatus, valstybines institucijas. Taigi, kyla pagrįsta rizika, kad senamiestis ir vėl liks negyvybingas, be to, tai absoliučiai nerentabilu“, – pridūrė M. Statulevičius.
Galų gale, pasak pašnekovo, apskritai abejotina Senamiesčio tvarkymo plano kokybė. Pavyzdžiui, kai kurie menkavertės architektūros pastatai, tokie kaip sovietmečiu statyti sandėliukai, nurodomi kaip saugotini, kai kurių pastatų jau faktiškai nebėra, o vietoj jų jau net statomi nauji objektai.
„Prieš atiduodant planą viešinti, svarstyti, nepadaryta aktuali analizė, todėl pasenę duomenys kelia abejonių ir šio plano kokybe apskritai“, – pokalbį baigė LNTPA vadovas.
Užprogramuotas konfliktams?
Senamiesčio tvarkymo planą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai apskundė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba (VRAT). Jos pirmininkas Tomas Grunskis teigė, kad šis planas neatitinka Architektūros įstatymo kokybės kriterijų. „Pirma, planą ruošę specialistai netinkamai įvertino esamą situaciją, t. y. atliktas nepakankamas inventorizavimas, duomenų sisteminimas. Antra, manome, kad šis dokumentas nepasiekė savo tikslo – užtikrinti Vilniaus saugomų teritorijų išsaugojimą“, – sakė VRAT pirmininkas. T. Grunskio nuomone, Senamiesčio tvarkymo planu bandoma sukurti teisinę koliziją, kurios mūsų šalyje yra ir taip pakankamai.
„Šis planas, pašnekovo žodžiais, prieštarauja daugybei svarbių teisinių dokumentų: galiojančių teisės aktų ir patvirtintų detaliųjų planų. Jei jis bus įteisintas, nebegalios daug sudėtingų teritorijų arba jas teks pertvarkyti pagal naująjį planą. Senamiesčio tvarkymo planas taip pat neatitinka Architektūros įstatymo, nes, pavyzdžiui, nėra išvardyti kokybės kriterijai. Jis prieštarauja urbanistinės darnos reikalavimams, nes, vadovaujantis planu, nebeįmanoma darni plėtra, dėl ko senamiestis gali tapti savotišku architektūriniu ir kultūriniu rezervatu. Neatitinka dokumentas ir UNESCO tvaraus planavimo taisyklių. Šiuo planu bandoma įtvirtinti ydingą jo taisymo ir koregavimo proceso praktiką, vertybių komisijos akto viršenybę prieš patį senamiesčio tvarkymo dokumentą, kas galimai pažeidžia viešąjį interesą. Taip pat VRAT nepritaria ir labai abejoja vidutinio užstatymo skaičiavimo metodika, kuri galimai ves prie kvartalų aukščio mažėjimo jų plėtros atvejais. „Apskritai plane aptikome daugybę kitų metodologinių problemų ir esminių trūkumų, todėl manome, kad šis dokumentas nekokybiškas ir nepabaigtas. Jis užprogramuoja daugybei konfliktų, nors turėtų juos išspręsti“, – komentavo T. Grunskis.
Neužtikrina Vilniaus senamiesčio apsaugos
Nepritarti parengtam Senamiesčio tvarkymo planui ir jo netvirtinti atsakingoms institucijoms siūlė ir Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK).
„Senamiesčio tvarkymo plano projektas buvo pradėtas rengti 2008-aisiais, t. y. prieš 10 metų, todėl to laikotarpio duomenys, pagrindžiantys šio plano projekto sprendinius, neatitinka šiuo metu esamos situacijos. VKPK pažymi, kad Senamiesčio tvarkymo plano sprendiniai neužtikrina Vilniaus senamiesčio išsaugojimo, nenustato apsaugos priemonių vertingosioms savybėms, išskirtinei pasaulinei vertei, autentiškumui ir vientisumui išsaugoti. Patvirtinus tokį planą nebūtų užtikrinta tinkama Vilniaus senamiesčio apsauga“, – tvirtino VKPK pirmininkė Evelina Karalevičienė.
Anot komisijos pirmininkės, Senamiesčio tvarkymo planas prieštarauja teisiniam reglamentavimui, jame pateiktos blanketinės nuorodos į kitus teisės aktus, nesuformuluojant paveldosaugos reikalavimų, neaprašant priemonių, būtinų vertingosioms savybėms apsaugoti. Senamiesčio tvarkymo plane nėra numatomos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimo ir esamos Vilniaus istorinio centro būklės analizės, todėl objektyvus paveldosaugos reikalavimų nustatymas nėra įmanomas.
Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis patvirtino, kad, atsižvelgus į gautas pastabas iš daugiau nei 100 asmenų, įmonių ir įstaigų, Senamiesčio tvarkymo planas atiduotas taisyti jo rengėjams.
„Kadangi daliai pastabų buvo pritarta, planas bus tobulinamas. Tačiau keičiant vienus momentus, gali pasikeisti kiti dalykai, kurių mes neprognozavome“, – pridūrė A. Degutis.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 4.
