Vilniaus bendrasis planas beveik baigtas: tikslas – patrauklus miestas

Vilniaus bendrasis planas beveik baigtas: tikslas – patrauklus miestas

Vilniaus bendrasis planas
S. Žiūros nuotr.

Po daugiau nei trejus metus vykusių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir derinimo su vilniečiais darbų, dokumentas jau finišo tiesiojoje – jam pritarė visos institucijos, o gavus valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos pritarimą, miesto planas artimiausiam dešimtmečiui įsigaliotų dar šį rudenį. Derinant naująjį planą didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyvenimo kokybei gerinti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, integruotai transporto sistemai ir ilgalaikei darniai miesto plėtrai.

Plano pokyčiai tiesiogiai susieti su Vilniaus ateities vizija – modernus, konkurencingas ir patogus Vilnius. Miesto plane iki 2030 m. numatytas želdynų plėtojimas, susisiekimo infrastruktūros plėtros prioritetai, pagrindinės priemonės viešojo transporto konkurencingumo didinimui, prioritetinė artimiausia magistralinių dviračių – pėsčiųjų trasų plėtra, vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros kryptys, ilgalaikiai planai centralizuoto šilumos tiekimo srityje, naujų mokyklų ir darželių statybos, kultūros ir sporto infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos ir daugybė kitų kiekvienam vilniečiui svarbių planų.

„Naujasis bendrasis miesto planas – mūsų visų susiprojektuota ateitis. Žalias, patogus gyventi ir dirbti Vilnius yra vienintelis augantis miestas Lietuvoje, kuris ir toliau plėsis. Kad miestas būtų patrauklus, turime padaryti viską, kad jauni žmonės čia gyventų, kurtų, augintų vaikus ir jiems būtų patogu, kad ir milijoną gyventojų talpinantis Vilnius išliktų patogus. Naujas darnios urbanistinės plėtros kodas – miesto kultūros, tradicijų, gamtos savitumo bei tapatumo išsaugojimas ir gausinimas, miestiečių privačių / viešųjų iniciatyvų sinergija, urbanistikos ir architektūros kūrimas „iš apačios“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Plane išryškintos urbanistinės plėtros gairės: miesto centro augimas, esamų gyvenamųjų rajonų aplinkos kokybės gerinimas, kaimynijų programos (kuri aktuali 300 tūkst. gyventojų) vystymas, prioritetinių plėtros teritorijų skatinimas, paveldo tvarus naudojimas ir ryškinimas, socialiai silpnesnių rajonų regeneracija.

Numatyti 5 pagrindiniai prioritetai: miesto plėtra į netoli miesto centro esančius rajonus – Naujininkus ir Rasas, antroji kryptis – miegamieji rajonai, kurie turėtų tapti vakarietiški ir jaukūs, todėl ypatingas dėmesys bus skiriamas jų apsaugai, apželdinimui bei viešajai infrastruktūrai, trečioji – centras, kuris bus ypatingai saugomas, o naujieji projektais bus leistini tik išsaugant paveldą. Ketvirtasis prioritetas – žaliasis miesto veidas. Miesto unikalumas ir privalumas yra tada, kai iki artimiausio miškelio ar parko bus galima nueiti pėsčiomis. O svarbiausias prioritetas – miesto transportas ir susisiekimas: sostinėje planuojama daug naujų jungčių, viadukų, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, tai pat infrastruktūra bepiločiams automobiliams.

Naujajame bendrajame miesto plane taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vilniečių gyvenimo kokybės gerinimui: kokybiškam miesto augimui, patrauklių viešų erdvių kūrimui, architektūrinių projektų įgyvendinimui, plačiau įtraukiant visuomenė į miesto planavimo procesus bei daugiafunkciam žemės naudojimui.

Bendrasis planas pradėtas keisti dar 2016 metų vasarą. Tai ilgas ir labai sudėtingas dokumentas, kurį rengė ne tik meras ir Taryba, bet ir daugybė specialistų, tačiau procesas užtruko ilgiau nei tikėtasi dėl atidaus sprendinių derinimo su vietos bendruomenės atstovais. Naujasis Vilniaus bendrasis planas nuo pat projekto pradžios susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Praėjusiais metais vykusiame naujojo miesto vizijos pristatyme dalyvavo keli šimtai sostinės plėtra besidominčių vilniečių. Susirinkimo metu dalyviai pateikė net 1500 pasiūlymus, kaip jų nuomone turėtų atrodyti naujasis Vilnius.

Diskusijų metu įvairių vietos bendruomenių atstovai aktyviai teikė pastabas ir pasiūlymus, buvo sulaukta konstruktyvios kritikos ir įžvalgų bendrojo plano sprendiniams, nes vietos bendruomenių atstovai gerai pažįsta savo aplinką ir galėjo pasisakyti, kokie aplinkos pokyčiai yra būtini, o kurie nėra logiški. Pasak Vyriausiojo miesto architekto, „rengiant naująjį miesto planą gyventojai turėjo galimybę vizualiai palyginti senąjį ir naująjį bendrąjį planą, taip įvertindami miesto kitimą artimiausiu dešimtmečiu ir tai labai pasiteisino“.

Visa informacija apie projekto rengimo eigą skelbiama www.vilnius.lt skilties „Miesto plėtra“ puslapiuose „Teritorijų planavimo viešumas“, „Bendrasis planas“ ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje: www.tpdris.lt.

LŽPT komentaras

Bendrajame plane yra keletas svarbių su tvaria Vilniaus miesto plėtra susijusių prioritetų. Pavyzdžiui, iki 2020 m. numatoma perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65% komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį). Taip pat iki 2020 m. 50% (vertinant pagal atliekų kiekį) namų ūkiuose susidarančių atliekų (plastiko, metalo, stiklo, popieriaus) komunalinių atliekų sraute numatoma paruošti pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, o po rūšiavimo likusias atliekas, netinkamas perdirbti, naudoti energijos gamybai. Daug dėmesio skiriama miesto „žaliosios infrastruktūros“ formavimui, skirtam ekologinio potencialo didinimui ir klimato kaitos pasekmių sušvelninimui. Pvz. didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosiose zonose artimiausio želdyno pasiekiamumas – ne toliau 200 m nuo būsto, o želdynų plotas pasiekiamumo spinduliu – ne mažesnis nei 3,5 kv. m vienam gyventojui. Siekiant reguliuoti poveikį aplinkai ir ekologijai, bendrajame plane numatoma skatinti naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektuojant želdynus, numatyti kraštovaizdžio ir technines priemones lietaus vandens pertekliaus kaupimui ir panaudojimui, rengiant gatvių, aikščių, stovėjimo aikštelių ir kitų kietųjų dangų techninius projektus, nukreipti lietaus vandenį prie medžių ir pan.

Plane prioritetas teikiamas viešajam transportui bei pėsčiųjų ir dviratininkų eismui prieš kitas transporto rūšis. Prioritetinės eismo sąlygos pagrindiniuose viešojo transporto maršrutuose bus sudaromos ekologiškomis transporto priemonėmis bei rūšimis. Planuojama vystyti integruotą parkavimo ir dalijimosi automobiliais sistemą, įrengiant elektromobilių pakrovimo mieste tinklą bei sumažinant 50% įprastiniu kuru varomų automobilių skaičių gatvėse, prioritetą teikiant elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams.

Bendrajame plane taip pat numatoma, jog naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas yra didesnis nei 5000 kv. m, bus privalomai sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo sistemą. Teritorija, kurioje pastatai privalės būti sertifikuojami, apima Senamiestį ir XIX a. istorinį miesto centrą, formuojamą kompaktišką miesto centrą. Šioje teritorijoje ir prioritetinėse naujos plėtros integruotų funkcijų teritorijų zonose Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina reikiamos socialinės, sporto infrastruktūros bei kultūros objektų plėtrą, o kitose teritorijose savivaldybė pagal galimybes prisideda prie socialinės infrastruktūros plėtros, taip pat sukuria paskatas ir būdus socialinę infrastruktūrą plėtoti privačios iniciatyvos dėka.

Temos: Mindaugas Pakalnis, Vilniaus bendrasis planas, Vilniaus miesto savivaldybė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai