• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Vienas pagrindinių pirkinių rudenį – šildymo įranga

2016 lapkričio 2 d.
SA archyvo nuotr.
SA archyvo nuotr.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lietuvių pajamos auga, nes vien per praėjusius metus šalyje baigti statyti daugiau nei 5700 naujų namų – tai net 28 proc. daugiau nei 2014 metais. Gali būti, kad tam įtakos turėjo visoje Lietuvoje brangstantis šildymas, tačiau didėjant individualių namų skaičiui, auga ir poreikis bei prievolė būstą šildyti. Pasak šildymo sistemomis prekiaujančių bendrovių ekspertų, dalis lietuvių šildymo įranga pradeda rūpintis dar vasaros pabaigoje, tačiau dauguma, kaip visada, panašius darbus atideda paskutinei minutei, todėl rudenį tokių prekių paklausa išauga dvigubai.

Nespėjusiems iš anksto pasirengti šildymo sezonui, naujos įrangos paieškos gali tapti tikru galvos skausmu ir našta šeimos biudžetui, todėl šildymo įrangos ekspertai pataria šį būtiną pirkinį planuotis iš anksto, o išlaidas paskirstyti dalimis šildymo katilus perkant lizingu. Pateikiame keletą įžvalgų, ką reikėtų įvertinti renkantis šildymo sistemą individualiam namui ir kaip įsigyti savo būstui tinkamiausią sprendimą.

Kaip rasti tinkamiausią būsto šildymo sprendimą?

Bendrovės „Vilpra“ Šildymo prekių grupės vadovės Rūtos Jezukevičiūtės teigimu, šiuo metu populiariausi dviejų tipų – kietojo kuro ir dujiniai katilai: „Lietuva nuo senų laikų buvo vadinama „kietojo kuro šalimi“, nes lietuviai dažniausiai namus šildydavo malkomis, anglimis, briketais ar durpėmis, tačiau dėl patogesnio naudojimo, naujų technologijų ir palankesnės dujų kainos, dujinius katilus renkasi vis daugiau individualių namų gyventojų. Visgi, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl geriausią sprendimą pagal namo savybes ir jūsų poreikius padės pasirinkti šildymo įrangos ekspertas.“

Planuojantiems įsigyti katilą ar visą šildymo įrangą, R. Jezukevičiūtė pataria atkreipti dėmesį į techninius katilo parametrus ir gamintoją: kietojo kuro katilą galima rinktis iš Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos gamintojų siūlomų modelių, o vokiečiai bei italai gali pasiūlyti kokybiškiausius dujinius katilus. Anot jos, renkantis katilą, būtina įvertinti ir namo šilumos poreikius bei karštam vandeniui ruošti reikalingas atsargas. Be to, svarbiausias vertinimo kriterijus turėtų būti katilo galingumas – jį reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į namo plotą, apšiltinimą ir atsižvelgti į tai, ar namas naujos, ar senos statybos.

Ką rinktis taupantiems ir skubantiems?

Renkantis savo namui tinkamiausią šildymo įrangą, patartina įvertinti ne tik techninius katilų parametrus – svarbu ir kiek pinigų esate pasiryžę skirti šildymui. Ekspertės teigimu, katilų kainos gana stipriai svyruoja – priklausomai nuo katilo tipo ir jo techninių savybių, už naują katilą gali tekti sumokėti 500–1600 eurų. „Paprastas, mažo galingumo kieto kuro katilas gali kainuoti kelis šimtus eurų, o granulinio, visiškai automatizuoto kietojo kuro katilo kaina gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Dujinių katilų kaina labiausiai priklauso nuo jų tipo, galingumo, valdymo automatikos parinkimo galimybių, ir, atsižvelgiant į tai, gali kainuoti kelis tūkstančius eurų“, – pasakoja R. Jezukevičiūtė.

Šildymo įranga prekiaujančios bendrovės „Celsis“ Šildymo įrangos skyriaus vadovas Egidijus Janutis atkreipia dėmesį, kad renkantis šildymo įrangą, galutinio sprendimo neturėtų nulemti vien paties katilo kaina – labai svarbu įvertinti, kiek kainuos visa šildymo sistema ir kuras: nors paprasti kietojo kuro katilai nėra itin brangūs, katilinės įrengimas, papildoma vieta malkoms ar kitam kurui laikyti bei akumuliacinė talpa, kurioje kaupiamas šilumos perteklius, kainuoja nemažai. Dujinių katilų kaina yra šiek tiek didesnė, tačiau jų įrengimas ir priežiūra reikalauja mažiau pastangų bei išlaidų, lyginant su kieto kuro katilais.

„Pavyzdžiui, norint apšildyti 150 kv. m ploto namą, dujinis katilas, kita katilinės įranga ir montavimo bei paleidimo darbai kartu gali sudaryti apie 3 tūkst. eurų. Tuo metu visas kietojo kuro katilinės įrengimas su visais darbais preliminariai gali kainuoti ir 5 tūkst. eurų“, – skaičiuoja ekspertas.

Kaina gali išgąsdinti, tačiau finansinių paslaugų bendrovių  duomenys rodo, kad dauguma nuosavų namų savininkų pasiskaičiuoja ir šią įrangą perka lizingu, visą sumą išmokėdami dalimis. Sutarties terminas gali būti nuo 6 iki 60 mėnesių.

Mažiausiai reiklūs priežiūrai – dujiniai katilai

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vienas svarbiausių kriterijų renkantis katilą miesto gyventojams yra laikas, kurį teks skirti katilo priežiūrai. „Didžiausias kietojo kuro katilų pranašumas yra pigus kietasis kuras, tačiau žiemos metu tokį katilą teks kurti kelis kartus per parą. Tiesa, įsirengus akumuliacines talpas, kūrenimo dažnumas gali sumažėti iki vieno karto per dvi paras. Granulinis katilas šiek tiek mažiau reiklus priežiūrai – pakanka kuro papildymo kas 3–7 dienas, o skystojo kuro ar dujinio katilo priežiūrą galėsite prisiminti vos kas pusę metų, todėl nuolat skubantiems ir mažai laiko namuose praleidžiantiems individualių namų gyventojams patartina rinktis dujinį katilą“, – sako E. Janutis.

Jeigu reikėtų išskirti šildymo katilų pliusus ir minusus, būtų galima paminėti šiuos:

Kietojo kuro katilas: patikimas, ilgaamžis, maži šildymo kaštai, tačiau juo šildant namus paros temperatūra patalpose nuolat svyruos, reikia skirti laiko jo kūrenimui, vietos kuro sandėliavimui, būtina periodiškai valyti dūmtraukį.

Dujinis katilas: jo sistema pilnai automatizuota, nedidelė investicija, tačiau tinka tik ten, kur atvestos gamtinės dujos, o šildymas brangesnis nei kūrenant kietu kuru.

Taip pat skaitykite: Koks šildymo būdas racionaliausias?
Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad