Vienos intensyviausių šalies magistralių „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos planuojama pradėti tiesti kitąmet. Ruožą planuojama rekonstruoti iki 2024 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planus palankiai sutinka Marijampolės verslo bendruomenė, nes regiono patrauklumas naujoms pramonės investicijoms auga.
Via Baltica veda strateginėmis kryptimis
Šiandieninė „Via Baltica“, palyginus su ta, kokia ji buvo prieš tris, keturis metus, ar dar anksčiau, yra smarkiai patobulinta. Visa magistralė, ypač ruožas nuo Lenkijos pasienio iki Kauno, transporto srautų apkrovimo žemėlapyje yra vienas ryškiausių. Valstybės strateginio planavimo, vystymo ir investavimo dėka vienas labiausiai apkrautų Lietuvoje kelių sutvarkytas ir bus tvarkomas taip, kad bus galima saugiai važiuoti didesniu greičiu, apsisukimai vyks viadukais, o saugą padidins žaliosios juostos.
„Via Baltica“ yra strategiškai svarbi Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui. Tolesnė šio kelio dalies nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcija jau netrukus pasistūmės į priekį: turime suplanuotą finansavimą, aiškų darbų planą ir numatytus darbų etapus“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis
Šalia Marijampolės esančios laisvosios ekonominės zonos „Baltic FEZ“ direktorius Simonas Petrulis pabrėžia, kad tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus atitinkantis kelias – tai labai svarbus ir higieniškas poslinkis, turintis reikšmę ne tik regiono, bet ir šalies ekonominei raidai.
„Didžioji dalis tiek įeinančių, tiek išeinančių prekių srautų vyksta būtent autotransportu. Vertintinos tiek Šeštokų, tiek Mockavos, tiek Marijampolės geležinkelio stoties krovos galimybės, bet didysis mazgas, didžioji Lietuvos sankryža yra Kaunas ir Palemonas. Strateginės kryptys atsišakoja į uostą, sostinę ir šiaurėn, tolyn į Latviją, Estiją, netgi Suomiją. O jei žiūrėtume Vakarų Europos kryptimi, srautai neišvengiamai eina per Marijampolės vartus. Čia Via Baltica reikšmė yra gyvybiškai svarbi, ir jos vystymas, cirkuliacijos ir saugos užtikrinimas kelių lygių sankryžomis, mano galva, tikrai spręstini kuo greičiau“, – komentavo regiono verslo atstovas.
Marijampolė turi savo praktines įžvalgas
„Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (nuo 56,83 iki 97,06 km) rekonstravimo darbai bus pradėti 2022 m. – jau atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas, taip pat patvirtintas šio ruožo rekonstravimo specialusis planas, pagal kurį kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų. Šiuo metu vykdomos žemės paėmimo procedūros ir projektavimo darbai. Šis ruožas, kurio bendras ilgis 40,23 km, bus rekonstruojamas pagal automagistralėms keliamus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu.
Atlikus rekonstrukciją, šiame ruože bus įrengtos saugios dviejų lygių ir žiedinės (jungiamuosiuose keliuose) sankryžos, lygiagretūs su pagrindiniu keliu jungiamieji keliai, nauja sunkiojo transporto stovėjimo aikštelė. Taip pat numatoma paplatinti esamus arba įrengti naujus tiltus per upes, pastatyti triukšmo slopinimo užtvarą. Pirmasis ruožas nuo Kauno iki Marijampolės miesto rekonstruotas 2018 m. pabaigoje.
„Man tenka atstovauti Marijampolę, mažą gamybinį, logistinį, daugelį dešimčių metų turintį savo nuomonę ir praktines įžvalgas miestą. Mums, kaip Marijampolės LEZ valdymo bendrovei, nuolat tenka bendrauti, išklausyti, dalyvauti bendrųjų planų, detaliųjų planų, savivaldybės tarybos, regiono plėtros tarybos posėdžiuose, ir atlikti vertėjo ar tarpininko vaidmenį tarp nacionalinio, regioninio ir tarptautinio lygmens pašnekovų“, – pasakoja S.Petrulis.
Marijampolėje investavę gamintojai, tokie kaip „Dovista“, „Juodeliai“, „Mantinga“, generuoja tūkstantinį autotransporto srautą. Jie turi savo strateginius, plėtros, eksporto planus, prekių atsivežimo poreikius. Tūkstantinio įdarbinimo potencialą turintiems darbdaviams aktualūs transporto mazgai, įvažiavimas į miestą arba didžiųjų srautų nukreipimas atsišakojimais.
Lietuvos nematyti per Lenkijos interesų kalną
Palnuojamas rekonstruoti „Via Baltica“ ruožas veda iki pat Lenkijos sienos. Kaip pastebi „Baltic FEZ“ direktorius, Lietuvai kaimyninė valstybė yra ir galimybių, ir iššūkių regionas. Lenkija visada buvo stiprus lobistinis žaidėjas Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje. Lenkija, turėdama didelę vidinę rinką ir pakankamai žemą kaštų struktūrą, gerai išnaudoja savo įtaką ir derybinę galią kalbantis prie Europos sąjungos apskrito stalo.
„Daug metų Lenkija buvo užgožusi Baltijos šalis ir Lietuvą, kurios santykis su likusia Vakarų Europos dalimi jautriausias. Lenkijos potencialo, lobizmo ir greitų sprendimų, einančių toli į Europą, Briuselį, Strasbūrą, kalno, metaforiškai kalbant, neperlipdavo Vokietijos, Olandijos ir kitų išsivysčiusių Vakarų šalių investuotojai. Didžiosios Vakarų europos ekonomikos per tą kalnagūbrį nebematydavo nei plėtros galimybių Lietuvoje, nei šalies išsivystymo. Darydavosi įspūdis, kad patys Lenkijos patys rytai apgalvotai yra vystomi paskutinėje vietoje, suponuojant tokią nuomonę, kad toliau į Rytus bus tik blogiau.“
S.Petrulis.
Su užsienio investuotojais daug bendravęs LEZ direktorius pastebi, kad dažnai jie būna nustebę, kai su lėktuvu nusileidę Vilniuje arba Kaune pamato taip išvystytą mūsų vidinę miestų, tarpmiestinių kelių infrastruktūrą, senamiesčius, centrus, verslo centrus, geležinkelius ir oro uostus.
Patogi vieta eksportuojantiems gamybininkams
Marijampolės LEZ turi didelių strateginių plėtros planų. „Vyksta derybos su maisto ir metalo apdirbimo srityje veikiančiais investuotojais. Didžiąja dalimi tai užsieniečiai, nes mes esame orientuoti į Skandinavijos, Vokietijos ir Olandijos rinkas, į aukštesnės pridėtinės vertės gamintoją, kuris didžiausia dalimi (90 ir daugiau procentų) yra pasiruošęs ir planuoja gaminamą produkciją eksportuoti. Taigi, mūsų klientas yra sofistikuotas eksportuojantis gamybininkas, kuriam aktualus infrastruktūriškai ir logistiškai patogus mazgas, esantis iš karto įvažiavus arba prieš pat išvažiuojant iš Lietuvos,” – apibendrina S.Petrulis.
Magistralės rekonstrukcija – nauja priežastis investuotojams pradėti kalbą su arčiausiai prie Lenkijos sienos esančios laisvosios ekonominės zonos vystytojais. Bendradarbiaujant su Ekonomikos ir Inovacijų ministerija bei savivaldybe, Marijampolės LEZ ketinama įveiklinti apie 20 ha naujų plotų.
