Blog

Verslas tiesia savivaldybei ranką – siūlo įgyvendinti svarbų projektą

tunelio projektas
„Metro sąjūdžio“ nuotr.

Viena problema Vilniuje gali pretenduoti į Gineso rekordų knygą – ji neišsprendžiama net 65 metus. Bemaž kiekvienos Rugsėjo 1-osios šventės proga prisimenamas susisiekimas tarp sostinės Zuikių ir Vaduvos gatvių. Mat į mokyklą vaikams tenka keliauti lietaus kanalizacijos vamzdžiu. Ir tokie žygiai laukia ne tik jų – suaugusieji taip pat neturi kitos galimybės nukeliauti į parduotuvę ar į kitas įstaigas.

Pasak „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininko Juozo Zykaus, situacija unikali, nes Vilniuje Aukštųjų ir Žemųjų Panerių rajonus skiria geležinkelio trasa ir 5 kilometrų spinduliu nėra nei vieno saugaus praėjimo ar pravažiavimo. Išskyrus 110 metrų ilgio ir 1,2 metro skersmens lietaus kanalizacijos vamzdį.

„Ši problema jau senokai atkreipė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį. Jau daug metų Rugsėjo 1-ąją televizijų kanalai siunčia savo žurnalistus parodyti, kaip Aukštųjų Panerių vaikai nešini gėlėmis lenda iš kanalizacijos vamzdžio ir eina į mokyklą, esančią Žemuosiuose Paneriuose. Prieš kurį laiką į problemą sureagavo šalies Prezidentė, paraginusi tuometinį merą spręsti šių rajonų susisiekimo klausimą, bet sostinės valdžiai atsirado svarbesnių reikalų“, – kalbėjo J. Zykus.

Jo teigimu, dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius vienoje žinių laidoje pasiūlė vietos gyventojams būti kantriems ir naudotis tuneliu, kuris bus įrengtas Iešmininkų gatvėje Naujininkuose. Bėda ta, kad mero paminėta vieta yra už kelių kilometrų ties visai kita geležinkelio trasa ir Zuikių bei aplinkinių gatvių gyventojams neduos jokios naudos.

Po kurio laiko savivaldybė problemą bandė „permesti“ „Lietuvos geležinkeliams“. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai sako, kad miesto teritorijoje tokius dalykus planuoja ir jų įgyvendinimą organizuoja miesto administracija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo teisintis neturinti tam lėšų.

Anot J. Zykaus, tada ir kilo idėja pasiūlyti miesto valdžiai spręsti šią problemą privačia iniciatyva ir privačiais finansiniais ištekliais. Bendrovė „Vilniaus rentinys“ nusiuntė pasiūlymą Vilniaus merui apsvarstyti taryboje klausimą dėl galimybės sudaryti koncesijos sutartį ir duoti leidimą įrengti tunelį po geležinkeliu. Bendrovė „Metroprojektas“ paruošė išankstinį šio tunelio projekto pasiūlymą, numatė privažiavimo kelius prie jo ir suderino su vietos bendruomenėmis.

„Šį projektą būtina įtraukti į dabar ruošiamą miesto Bendrąjį planą ir patvirtinti šio statinio vietą bei siūlomus parametrus. Deja, dabartinė miesto administracija į bendruomenės bei verslo atstovų pasiūlymus reaguoja formaliai, įvairiais būdais išsisukinėdama. Yra tikimybė, kad, prasidėjus rinkimų į miesto valdžią vajui ir pajutus naujos ekonominės krizės požymius, problemos sprendimas pajudės iš mirties taško“, – įsitikinęs J. Zykus.

Kaip būtų įgyvendinamas tunelio projektas? J. Zykaus manymu, palyginus 2008 metų ir būsimus 2018 metų ekonominius rodiklius, tikėtina, kad 2019-aisiais turi prasidėti nauja ekonominė krizė. Jos pradžią rodys būsto kainų ir pardavimų kritimas. Dėl šios priežasties mažės butų statyba, didės nedarbas ir emigracija. Sumenks ES parama ir emigrantai vis rečiau norės grįžti į tėvynę. Tai lems ir jų piniginių perlaidų į Lietuvą mažėjimą. Liks vienintelis neuždirbtų pinigų šaltinis – valstybinės paskolos. Likusius pinigus reikės užsidirbti patiems.

„Visą tai įvertinęs ir išreiškiau pageidavimą įrengti tunelį bei teikti paslaugas verslo pagrindais Aukštųjų ir Žemųjų Panerių gyventojams abiem pusėms naudingomis sąlygomis. Pėstieji ir dviratininkai tuneliu naudotųsi nemokamai, o iš vairuotojų būtų renkamas mokestis“, – sakė J. Zykus ir pridūrė, kad techninis šio klausimo sprendimo aspektas kainuoja daug mažiau laiko ir pinigų, nei trunka pasiekti politinį sprendimą ir įveikti biurokratines kliūtis.

Paklaustas, kokia tokio projekto nauda būtų privačiam verslui, „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas teigė, kad ją preliminariai yra paskaičiavęs. Jeigu aplinkiniu keliu važiuodamas gyventojas praras 5 eurus, o važiuodamas tuneliu sumokės tik vieną, jam liks keturi.

„Tačiau pagrindinis motyvas įgyvendinti tokį projektą – išsaugotos žmonių gyvybės. Vien praėjusiais metais po traukinio ratais šioje vietoje žuvo 2 žmonės. Miestas ir gyventojai taip pat pajus naudą dėl šiame rajone išaugusios nekilnojamo turto vertės, bus skatinama verslo plėtra. Atsirastų precedentas vystyti miesto susisiekimo infrastruktūrą privačiomis lėšomis. Jeigu tokio tunelio statyba ir eksploatacija bus naudinga tiek verslui, tiek visuomenei, ši pradės reikalauti iš politikų ir valdininkų leisti už privačius pinigus, kurių šiuo metu Lietuvos bankuose yra neįdarbintų per 17 milijardų eurų, statyti ir kitus susisiekimo infrastruktūros objektus: tiesti kelius, geležinkelius, statyti tiltus, įrengti tunelius ar įgyvendinti metro projektus“, – teigė J. Zykus.

Jo įsitikinimu, toks visuomenės praregėjimas yra pavojingas mūsų politikams ir valdininkams, nes daugeliui iš jų susisiekimo infrastruktūros vystymas yra jų verslas, o ne misija. Ir šis motyvas yra pagrindinis tokių projektų stabdis.

Bendradarbiaujant privačiam ir visuomeniniam sektoriams, būtų galima įgyvendinti kur kas daugiau tokių projektų. Asociacijos „Metro sąjūdis“ aktyvo nariai yra atrinkę ir pateikę įvairioms valdžios struktūroms projektų už 5 milijardus eurų. Tai patrauklūs verslui objektai, kurie būtų statomi pažangiausiu viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu – sudarant koncesijos sutartis.

Jungtinėje Karalystėje tokiu principu yra įgyvendinta apie 80 proc. susisiekimo infrastruktūros objektų. Margaret Teatcher valdymo laikais buvo valdžios nuostata leisti vietos savivaldai pasinaudoti biudžeto lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie įrodys, kad neatsirado nei vieno suinteresuoto verslininko, norinčio sukurti gyventojams reikalingą infrastruktūros objektą ir teikti paslaugas. Panašiai turėtų būti ir ir pas mus. Ir taip bus, kai susidarys tam sąlygos. Tokio ūkinio mechanizmo pradžia bus artėjanti didelė ir ilgalaikė krizė.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 6.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.