• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Varėnos miškininkai nesiskundžia biokuro paklausa

2013 rugpjūčio 30 d.

Lygiai prieš trejus metus, 2010 metų rugpjūčio 8 dieną, Varėnos miškų urėdijos teritorijoje praūžė galingas škvalas. Jis miškų urėdijoje sunaikino 473 hektarus valstybinio miško. Dėl stichijos siautėjimo urėdija patyrė didelių materialinių nuostolių. Šiandien, pasitelkus ir Europos Sąjungos fondų lėšas, škvalo padarinių jau nebematyti, juos primena nebent properšos miškuose, kuriose naujai užsodinta medžių.

Nuostoliai po škvalo – milžiniški

Varėnos miškų urėdijos urėdas Tomas Bazevičius prieš kelerius metus patirtas netektis vadina labai didelėmis.  „Pirma, daugiausia nukentėjo pusamžiai pušynai, kurie dar galėjo produktyviai augti kelis dešimtmečius. Antra, vėtra sulaužė daug medžių, sugadino medieną, dėl to ji neteko apie 30% savo vertės, medienos biokurui buvo parduota daugiau nei įprasta. Trečia, miškams atkurti ir vėlesnei želdynų priežiūrai reikės išleisti apie 2 mln. litų“, – kalbėjo miškų urėdas. Anot T. Bazevičiaus, vieno hektaro pušyno atkūrimas – dirvos paruošimas, sodinukai ir jų pasodinimas – vidutiniškai kainuoja apie 3290 litų.

Visi škvalo nuniokoti Varėnos miškų urėdijos miškai šių metų pavasarį buvo baigti atkurti. Tačiau medžių sodinukų pasodinimas dar nereiškia miško atkūrimo. Gamtai padaryta didžiulė žala, nes nuniokoti pušynai buvo panašesni į mūšio lauką, o ne į mišką. Tad miško želdiniams grėsmę kelia įvairūs kenkėjai, žvėrys, žolės ir krūmai, galintys nustelbti gležnus sodinukus.

„Miškininkų, kaip ir žemdirbių, veiklos rezultatai labai priklauso nuo gamtos reiškinių, kuriems negalime daryti jokios įtakos“, – aiškino T. Bazevičius.

Ilgai kaupti neprireikia

Nelikvidinė mediena ir kirtimų atliekos dažniausiai parduodamos biokurui. Tikėtina, kad įgyvendinant Vyriausybės programą dėl platesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo biokuro paklausa tik didės. Varėnos miškų urėdijos urėdas patikino, kad ir šiuo metu negali skųstis biokuro paklausa.

2013 metų pirmą pusmetį Varėnos miškų urėdija turėjo sudarytas dvi pusmetines ir vieną trumpalaikę sutartį 2600 kietmetrių kirtimo atliekoms: 1500 kietmetrių kirtavietėje ir 600 kietmetrių miško sandėlyje. Sutartys sudarytos su skirtingais pirkėjais, kompanijomis „Lex wood“, „Miško švara“, „Dzūkijos mediena“.

„Visos kirtimo atliekos, kurias pasiūlome per trumpalaikius ar pusmetinius aukcionus, yra išperkamos. 2013 metų antrą pusmetį esame suplanavę parduoti 1700 kietmetrių kirtimo atliekų – 900 kietmetrių kirtavietėje ir 800 kietmetrių miško sandėlyje. Iš viso per metus planuojame parduoti 4300 kietmetrių kirtimo atliekų“, – vardijo T. Bazevičius.

Surinktas biokuras kaupiamas įrengtuose sandėliuose. Varėnos miškų urėdo 2013 metų kovo 21 d. įsakymu Nr. V-35 patvirtintas Biokuro žaliavos iš miško kirtimo atliekų ir nelikvidinės medienos iš jaunuolynų ugdymo kirtimų biokuro žaliavai gaminti paruošimo, sandėliavimo ir priešgaisrinės apsaugos tvarkos aprašas. Jame nurodyta, kad biokuro žaliava gali būti sandėliuojama ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o dengta specialiu popieriumi – ne ilgiau kaip 7 mėnesius. Sandėliuojant biokurą labai svarbu imtis visų atsargumo priemonių norint išvengti gaisro.

„Šiuo metu mūsų urėdijoje biokuro atliekos dideliais kiekiais nekaupiamos, nes esant paklausai nedelsiant realizuojamos“, – teigė miškų urėdas.

Gerėja sanitarinė būklė

Varėnos miškų urėdijoje pagrindiniai kirtimai vykdomi ištisus metus, kirtimo atliekos kirtimuose ruošiamos irgi ištisus metus, išskyrus į Dzūkijos nacionalinį parką patenkančius miškus (Marcinkonių girininkija, dalis Perlojos girininkijos). Vadovaujantis Miško kirtimo taisyklėmis, ten kirtimai ir veikla nuo kovo 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos draudžiama.

2012 metais Varėnos miškų urėdija pardavė 4100 kietmetrių kirtimo atliekų. 2013 metų pirmą pusmetį parduota 2583 kietmetriai kirtimo atliekų. Biokuro gamybos apimtys apskaičiuotos ir suprojektuotos vidiniame miškotvarkos projekte.

Pagaminti didelį kiekį biokuro Varėnos miškų urėdija neturi daug rezervo. Nemažai miškų auga nederlingose augavietėse, taip pat nemažai šlaituose, kuriuose kirtimo atliekų tiesiog negalima paimti. Kokį kiekį biokuro paruošti, numatoma miškotvarkos projektuose – daugiau jo paruošti nėra galimybių. Mat negalima skurdžių augaviečių palikti visiškai plikų, o jose paliktos šakos supūva ir virsta trąša.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad